Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams J. Š. ir V. Š., tretysis asmuo BUAB (duomenys neskelbtini) dėl prievolės įvykdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, nepagrįstas reikalavimas priteisti skolą solidariai iš abiejų atsakovų. Sutarčiai, iš kurios teises kildina ieškovas, atsakovė sutikimo nėra davusi. Reikalavimas priteisti skolą solidariai prieštarauja CK 3.109 str. ir 6.6 str. 1 d. nuostatoms, nenumatančioms tokios solidariosios prievolės. Atsakovė prievolės prieš ieškovą nėra prisiėmusi, nedalyvavo sudarant nei patalpų nuomos, nei 2009-08-03 sutartį, sutikimų nėra davusi, nebuvo ir nėra sandorio šalimi, skola, kurios reikalauja ieškovas, nebuvo skirta šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovė ieškovo atžvilgiu nėra atsakinga už skolos ieškovui atsiradimą.

Nepagrįstas ieškovo reikalavimas iš atsakovo kaip iš verslininko priteisti CK 6.210 str. 2 d. nustatytas 6 procentų dydžio palūkanas. 2009-08-03 sutartis sudaryta su fiziniu asmeniu, sutartyje nėra jokių sąlygų, kad ši sutartis sudaroma būtent su verslininku, todėl be jokio pagrindo ieškovas reikalauja didesnių palūkanų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas teisę kildina iš 2009-08-03 tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytos sutarties dėl atsiskaitymo pagal nuomos sutartį. Pagal šią sutartį šalys susitarė dėl atsiskaitymo pagal 2008-11-04 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.2008/11, kurios pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) nuomoja 1749 kv. m. ploto patalpas, es. (duomenys neskelbtini), Telšių m., priklausančias ieškovui. Pasirašydamos 2009-08-03 sutartį, šalys, ieškovas ir atsakovas, susitarė dėl UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo dydžio ieškovui už patalpų nuomą pagal 2008-11-04 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.2008/11, t.y. atsakovas pripažino, jog UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas ieškovui yra 29440 Lt ir šį UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą pripažino savo asmenine skola, sutikdamas ją išmokėti iš asmeninių lėšų sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Byloje kyla ginčas dėl šios sutarties aiškinimo ir sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo: ieškovo teigimu šia sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) 29440 Lt skola ieškovui yra perkelta atsakovui, o atsakovo nuomone, minėta sutartis nėra skolos perkėlimo sutartimi ir atsakovas neturi prievolės sumokėti UAB (duomenys neskelbtini) 29440 Lt įsiskolinimą ieškovui.

Pagal formuojamą teismų praktiką sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją valią. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Skolos perkėlimo institutas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis. Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies - skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Sudarius skolos perkėlimo sutartį, pirminis skolininkas nebeturi prievolės, o ją įgyja (perima) naujasis skolininkas. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.115, 6.116 str.), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir UAB (duomenys neskelbtini) 2008-11-04 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas trijų metų laikotarpiui UAB (duomenys neskelbtini) išnuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias Pramonės g., 11, Telšių m.

Iš pateiktos 2009-08-03 sutarties dėl atsiskaitymo pagal minėtą nuomos sutartį matyti, kad 29440 Lt UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą atsakovas pripažino savo asmenine skola, sutikdamas ją išmokėti iš asmeninių lėšų sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad ši sutartis buvo pasirašyta, siekiant likviduoti susidariusį UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą ieškovui ir išvengti negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo (sutarties 4.2.3 p.). Tokiu būdu atsakovas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) administracijos vadovas ir bendrovės savininkas, siekė išsaugoti patalpas, reikalingas UAB (duomenys neskelbtini) ūkinei veiklai ir išspręsti finansines UAB (duomenys neskelbtini) problemas. Taigi, tiek kreditoriaus (ieškovo), tiek atsakovo tikslas, pasirašant 2009-08-03 sutartį, įvardytą kaip atsiskaitymo pagal nuomos sutartimi, buvo tas pats, perkelti skolos mokėjimą naujam, mokiam skolininkui. Ir nors ginčo sutartyje nėra formuluotės „skola perkeliama“ ir pan., tačiau, teismo nuomone, sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta šalių valia, kad 29440 Lt UAB (duomenys neskelbtini) skola ieškovui perkeliama trečiajam asmeniui – atsakovui.

Atsakovas teigia, kad šią sutartį pasirašė dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų, pasinaudojus sunkia ekonomine situacija, tačiau tokie atsakovo argumentai neparemti byloje jokiais įrodymais. Teismo nuomone, atsakovas, kaip ūkio subjekto vadovas, turintis patirties versle, pasirašydamas ginčo sutartį turėjo ir galėjo suprasti pasirašomos sutarties esmę ir jos pagrindu kilsiančias prievoles. Be to, tarp ieškovo ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytoje 2008-11-04 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje numatyta, kad nuomininkas moka mėnesinį nuomos mokestį kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos, kad sutartis gali būti nutraukiama, jeigu nuomininkas nemoka nuomos ir kitų mokesčių pagal sutartį (sutarties 2.1, 4.2.3 p.), todėl ieškovo reikalavimas vykdyti prievolę nelaikytinas nesąžiningais veiksmais ar pasinaudojimu ekonomine situacija. Atsakovas paaiškino, jog jis neturėjo jokio pagrindo pripažinti ne jo, o juridinio asmens, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) piniginės prievolės, tačiau sutartyje vartojama formuluotė „skolos pripažinimas“ nekeičia sutarties turinio, ši formuluotė sietina su šalių ketinimais nustatyti perkeliamos skolos dydį, be kurio neįmanomas skolos perkėlimo sutarties sudarymas.

Aiškinant šią sutartį, reikšmingos ir faktinės aplinkybės, susijusios su jos vykdymu, jos šalių elgesiu po sutarties sudarymo. Iš 2011-04-13 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad iškėlus bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) ieškovas kreipėsi dėl 76600Lt kreditorinio reikalavimo, t.y. dėl UAB (duomenys neskelbtini) finansinių įsipareigojimų, susidariusių per laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. (po susitarimo dėl atsiskaitymo pasirašymo). Ieškovas pateikė kreditorinius reikalavimus UAB (duomenys neskelbtini) atsižvelgdamas į šalių sudarytą susitarimą dėl skolos perkėlimo, tokiu būdu patvirtino, kad prievolė UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti ieškovui 29440 Lt yra pasibaigusi. Toks ieškovo elgesys rodo, kad ieškovas vertino tarp ieškovo ir atsakovo 2009-08-03 pasirašytą sutartį kaip skolos perkėlimo.

Atsakovo nuomone, pasirašant ginčo sutartį dėl atsiskaitymo, buvo reikalingas pagrindinio skolininko sutikimas. Tačiau skolos perkėlimą įstatymas sieja ne su skolininko, bet su kreditoriaus sutikimu (LR CK 6.115 str.). Nenustatyta, kad tarp šalių pasirašyta skolos perkėlimo sutartimi būtų pažeistos pagrindinio skolininko teisės bei imperatyvios įstatymo normos.

Pagal sutarčių aiškinimo ir sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo taisykles įvertinęs 2009-08-03 šalių sudarytą sutartį, teismas konstatuoja, kad šia sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) 29440 Lt įsiskolinimas buvo perkeltas atsakovui ir UAB (duomenys neskelbtini) buvusi prievolė šioje dalyje ieškovui, sudarius sutartį, pasibaigė.

Teismas, sutinka su atsakovo atstovės teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, kad ginčo sutarties 4 punktas išdėstytas dviprasmiškai. Minėtame sutarties punkte atsakovas įsipareigoja nuo 2009-08-03 mokėjimus pagal sutartį Nr.2008/11 vykdyti ja nustatyta tvarka, o 2009-08-03 sutarties 2 p. nurodytus mokėjimus atlikti pasirašytos sutarties tvarka. Tuo pat metu, atsakovas įsipareigoja ir vykdyti būsimus mokėjimus pagal nuomos sutartį ir perimtus 2009-08-03 mokėjimus. Tačiau iš šalių elgesio po sutarties sudarymo, teismas daro išvadą, kad šalys, pasirašydamos šį sutarties punktą turėjo omenyje, jog UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimus po 2009-08-03 sutarties pasirašymo ir toliau vykdys nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Šis sutarties punktas buvo įtrauktas į sutartį tiesiog abiems pasirašančioms šalint žinant, jog atsakovas sutarties pasirašymo metu buvo UAB (duomenys neskelbtini) administracijos direktorius. Tokią išvadą darytina, įvertinus ieškovo pateiktus kreditorinius reikalavimus bankroto byloje. Sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, esminę reikšmę turi ginčo sutarties dalis, kuria atsakovas pripažino UAB (duomenys neskelbtini) skolą savo asmenine ir sutiko ją išmokėti iš asmeninių lėšų.

Atsakovas nurodo, kad jis nėra nuomos sutarties tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir ieškovo šalimi, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja vykdyti nuomos sutartį. Ieškovas teisę kildina iš šalių 2009-08-03 pasirašytos sutarties, kuria UAB (duomenys neskelbtini) skolinis įsipareigojimas perkeltas atsakovui. Pripažinus ginčo sutartį skolos perkėlimo sutartimi, atsakovui kyla prievolės pagal šią sutartį. Minėta sutartimi atsakovas 29440 Lt įsiskolinimą buvo įsipareigojęs sumokėti iki 2009-09-15, šie terminai yra suėję, todėl atsakovas yra atsakingas už tinkamą šios sutarties vykdymą.

Ieškovas nurodo, kad verslas, iš kurio kilo ginčas, yra šeimos, todėl atsakovė kaip sutuoktinė yra solidariai atsakinga pagal prievolę.

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios. LR CK 3.109 str. numato, kokios prievolės laikomos bendromis, t.y. sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine nuosavybe, kylančios iš vieno vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios prievolės. Abu sutuoktiniai atsako solidariai pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, solidarioji atsakomybė neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.

Iš pateiktos 2009-08-03 sutarties dėl atsiskaitymo pagal nuomos sutartį matyti, kad atsakovas perėmė UAB (duomenys neskelbtini) prievolę, pripažindamas ją asmenine. Atsakovo J. Š. paaiškinimais nustatyta, o ir iš sutarties turinio seka, kad sutartis sudaryta, siekiant išspręsti finansines UAB (duomenys neskelbtini) problemas. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad, pasirašant minėtą sutartį, atsakovė V. Š. nedalyvavo, jos sutikimas ar kt. pritarimas šiai sutarčiai nebuvo išreikštas. Atsakovas yra visų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų savininkas, tačiau uždaros akcinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo šeimos turto, sutartis sudaryta bendrovės interesais, sutartis sudaryta atsakovo ir ieškovo be atsakovės sutikimo bendrovės ūkinei veiklai užtikrinti, atsakovas J. Š., pasirašydamas sutartį dėl skolos perkėlimo, veikė ne šeimos, bet uždaros akcinės bendrovės, kurios akcininku yra, interesais, todėl, teismo nuomone, atsakovė nėra atsakinga už jos sutuoktinio prievoles ieškovui. Dėl šių priežasčių teismas nepripažįsta prievolės pagal 2009-08-03 bendra sutuoktinių prievole, finansinis įsipareigojimas pagal minėtą sutartį pripažintinas asmenine atsakovo J. Š. prievole ir ieškinys atsakovės V. Š. atžvilgiu atmestinas.

LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas prašo priteisti 6 procentų dydžio palūkanas, Tačiau tokio dydžio palūkanos įstatyme numatytos tik tada, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (LR CK 6.210 str. 2 d.). Ginčo sutartis sudaryta tarp fizinių asmenų, todėl priteistinos palūkanos mažintinos iki 5 procentų dydžio palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-06-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str. 1 d.).

Pagal LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 883 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt išlaidų už teisinę pagalbą (LR CPK 93, 98 str.). Pateiktos 417,64 Lt išlaidos, susijusios su atsakovės turto paieška ir areštu, atsakovės atžvilgiu ieškinys netenkintas, dėl ko minėtos išlaidos nepriteistinos.

Ieškinio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu panaikintinos (LR CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. Š. 29 440 Lt prievolės įvykdymui, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-06-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1881 Lt bylinėjimosi išlaidų A. D..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Panaikinti laikinąsias priemones, areštą 29440 Lt vertės V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) turtui, tame tarpe ir piniginėms lėšoms, esančioms AB DnB NORD banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB banko „Snoras“ sąskaitose Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banko sąskaitose Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taikytas 2011-07-29 Plungės r. apylinkės teismo nutartimi (arešto akto Nr.(duomenys neskelbtini) turto arešto aktų registre).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.