Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-380/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-11
Bylos Nr.
1A-117-380/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36671-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Zigmas Pocius
Nuteistasis
R. B.
Civilinis ieškovas
I. B.
Kategorijos
Pranešėja A. SadauskaitėTeisėja K. Baškienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-380/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36671-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.1; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei,nuteistojo R. B. gynėjai advokatei Daivai Ivanauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės vienerių metų dviejų mėnesių bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas nuteistojo R. B. laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. lapkričio 13 d. 23.55 val. ir suėmime nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtas laikas.

Priteista iš R. B. 282 Eur turtinei žalai ir 150 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. B.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, t. y.: 2017 m. liepos 20 d., laikotarpiu nuo 5 val. iki 08.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė I. B. priklausantį 280 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 5S“ su 2 Eur vertės SIM kortele. Tokiu būdu R. B. pagrobė 282 Eur vertės I. B. turtą.

R. B. nuteistas už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. 2017 m. lapkričio 13 d., apie 23 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš M. L. rankų atvirai pagrobė jai priklausantį 500 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawey P10 lite“ su 12 Eur vertės dėklu. Tokiu būdu R. B. atvirai pagrobė 512 Eur vertės M. L. turtą.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, atsižvelgti į visas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir skirti kuo mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. B. atsiprašė nukentėjusiųjų, prisipažino visiškai už padarytus nusikaltimus ir gailisi. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, parinko pačią griežčiausią bausmės rūšį ir paskyrė tokią bausmę, kurią siūlė prokurorė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą teismai paprastai skiria kuo mažesnę bausmę. Nuteistajam R. B. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 30 parų arešto bausmę, kai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistajam teismas nepagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams dviem mėnesiams. Taip pat teigia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam nepagrįstai buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis ketino nukentėjusiajai iš karto grąžinti pagrobtą telefoną, bet nespėjo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jis nukentėjusiosios atsiprašė ir labai dėl to gailisi. Apeliantas taip pat pažymi, kad nukentėjusysis I. B. melavo dėl pagrobtame telefone buvusios atminties kortelės.

3. Teismo posėdyje nuteistojo R. B. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė R. B. paskirta teisingai.

6. Paskirdamas bausmę nuteistajam R. B., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, įvertino jo asmenybę. R. B. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad R. B. nusikaltimus padarė būdamas teistas už nusikaltimus nuosavybei, praėjus tik šiek tiek daugiau kaip dviem mėnesiams po to, kai buvo paleistas atlikęs Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę už plėšimą (t. 2, b. l. 63–71). Be to, buvo baustas už administracinius nusižengimus, taip pat ir susijusius su nuosavybe (t. 2, b. l. 61–62). Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, pagrįstai R. B. skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė parodymus, atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, gailisi dėl nusikalstamų pasekmių ir kritiškai vertina savo elgesį, jis atsiprašė teismo posėdyje dalyvaujančio nukentėjusiojo I. B. Teismas pripažino už abu nusikaltimus atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad R. B. prisipažįsta padaręs nusikaltimus ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad R. B. abu nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat teismas pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą tai, kad šią veiką R. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas (už abu nusikaltimus) ir BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas (už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje)) bei paties kaltininko asmenybę, kurio nusikalstamas elgesys demonstruoja nenorą atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio, nebedaryti naujų nusikalstamų veikų ir laikytis įstatymų. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik parenkant pačią griežčiausią bausmės rūšį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. B. skyrė sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą – ir pagrįstai nesvarstė švelnesnės bausmės skyrimo klausimo.

7. BK 61 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nors už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nustatyta ne tik nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką padarę būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jam teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę mažesnę už sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį (nuteistajam R. B. skirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dviem mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis yra vieneri metai septyni mėnesiai ir 15 dienų). Taip pat už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo nustatyta viena R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – jis baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jam laisvės atėmimo bausmės dydis buvo nustatytas taip pat mažesnis negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas jos vidurkis (nuteistajam R. B. skirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, kai šios bausmės vidurkis yra treji metai vienas mėnuo ir 15 dienų). Taigi pirmosios instancijos teismas, taip pat atsižvelgdamas ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tinkamai nustatė ir paskyrė laisvės atėmimo bausmės dydį. Bendrindamas nuteistajam nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje, pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 63 straipsnio reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo keisti R. B. paskirtos bausmės. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu iki vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo. Todėl R. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė negali būti pripažinta aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga.

8. Tai, kad R. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, pirmosios instancijos teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, tais pačiais pagrindais bausmė negali būti švelninama. Kartu pažymėtina, jog, apelianto vertinimu, teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, kad jis norėjo grąžinti pagrobtą telefoną nukentėjusiajai, bet nespėjo, nes jį sulaikė policijos pareigūnai. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginį, kuris neturi objektyviosios savo išraiškos, neatsispindi realiuose veiksmuose, kuriuos būtų galima pamatyti ir įvertinti. Nors apeliantas teigia, kad jis norėjo grąžinti pagrobtą telefoną, tačiau elgėsi priešingai, paėmęs telefoną iš nukentėjusiosios M. L. rankų jis bėgo, siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą. Tai patvirtino nukentėjusioji M. L. (t. 1, b. l. 115–124), liudytoja I. J. (t. 1, b. l. 174–177). Be to, apelianto išreikštą norą grąžinti nukentėjusiajai pagrobtą telefoną paneigia liudytojas I. L., kuris parodė, jog supratęs, kad R. B. galėjo pagrobti telefoną iš merginų, vijosi ir sugavęs R. B., liepė telefoną grąžinti, tačiau šis nepakluso, bandė ištrūkti. Tada jis atėmė telefoną ir, laikydamas R. B. už rūbų, vedėsi šį prie (duomenys neskelbtini), norėdamas telefoną grąžinti merginai. Pamatęs policijos pareigūnus perdavė šiems sulaikytą R. B. ir pagrobtą telefoną (t. 1, b. l. 185–186). Šias aplinkybes patvirtino liudytojas R. D. (t. 1, b. l. 193–194). Toks nuteistojo R. B. pareikštas noras grąžinti nukentėjusiajai telefoną nesudaro pagrindo pripažinti, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai neteisinga ar per griežta.

9. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad R. B. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį yra per griežta, nes jam kitoje baudžiamojoje byloje pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo paskirta arešto bausmė, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai neteisinga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas neanalizuoja, nevertina teismo nuosprendžiu, kuris nėra skundžiamas, paskirtos bausmės, jos skyrimo aplinkybių, nelygina teismo nuosprendžiu, kuris yra skundžiamas, paskirtą bausmę su teismo nuosprendžiu, kuris nėra skundžiamas, paskirta bausme. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ar ji atitinka padarytos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusysis I. B. melavo dėl pagrobtame telefone buvusios atminties kortelės, taip pat neturi jokios įtakos sprendžiant nuteistojo R. B. bausmės individualizavimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pagrobtame telefone negalėjo būti naudojamos išorinės atminties kortelės, dalį nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Jokių naujų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Todėl švelninti nuteistajam R. B. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

10. Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysZigmas PociusAurelija Sadauskaitė