- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- 2-1305-394/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00443-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- L. T.
- Advokatai
- Tadas Kelpšas
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jarūnė Sedalienė, susipažinusi su pareiškėjo L. T., atstovaujamo advokato Tado Kelpšo, prašymu dėl priverstinės hipotekos pabaigos, rašytinio proceso tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo pabaigti priverstinę hipoteką įkeistam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šis turtas parduotas iš varžytinių, nuosavybės teisė įregistruota pareiškėjui, viešo registro duomenimis nuo 2005-12-29 iki šiol parduotam nekilnojamajam turtui galioja suvaržymai – hipoteka, įregistruota Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje. LR CPK 566 str. 1 d. numato, kad turto, kuriam priverstinė hipoteka nustatyta teismo sprendimu, savininkas turi teisę kreiptis su pareiškimu į teismą baigti priverstinę hipoteką, kai yra priverstinės hipotekos pabaigos pagrindai.
Prašymą pabaigti hipoteką atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus LR civilinio kodekso (toliau CK) ir LR Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) pakeitimams, iš esmės pakeista išieškojimo iš hipoteka (įkeitimu) įkeisto turto tvarka, taip pat pakeista didžioji dalis materialinių teisės normų, reglamentuojančių hipotekos (įkeitimo) teisės atsiradimą, pakeitimą ir pasibaigimą. Nors LR CPK atskirų straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1843 34 str. 3 d. nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki 2012-07-01, tačiau darbo grupė, sudaryta Teisėjų tarybos 2012-05-25 sprendimu, parengė rekomendacijas, pagal kurias civilinė byla dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto laikoma baigta įsiteisėjus nutarčiai už skolą įkeistą turtą parduoti iš varžytynių, o buvę hipotekos teisėjai turi perimti ir baigti nagrinėti tik tas bylas, kuriose priimta nutartis dėl įkeisto turto arešto, todėl nebėra jokio įstatyminio pagrindo teisme nagrinėti pareiškimus dėl hipotekos pabaigos. Pagal LR CK 4.197 str. 7 d. prašymas dėl hipotekos pabaigos turi būti pateikiamas notarui, sumokant atitinkamo dydžio atlyginimą už notarinių veiksmų atlikimą, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda Hipotekos registrui. Nors pareiškėjas nurodo, kad parduotam nekilnojamajam turtui buvo įregistruota priverstinė hipoteka, todėl jis kreipiasi į teismą dėl hipotekos pabaigos LR CPK 566 str. 1 d. numatytu pagrindu, tačiau hipotekos registro duomenimis 15,8500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas sutartinės hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini), skoliniam A. V. įsipareigojimui užtikrinti, todėl laikyti šią hipoteką priverstine ir taikyti LR CPK 566 str. 1 d. normą dėl priverstinės hipotekos išregistravimo nėra pagrindo. Pareiškėjas dėl hipotekos pabaigos turi kreiptis į notarą.