- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-1162-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08682-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- T. V., A. V.
- Atsakovas
- T. V.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui T. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - priteisti iš atsakovo T. V. laikiną išlaikymą sūnui T. V. po 550 Lt, dukrai A. V. po 700 Lt, dukrai A. V. iki 2013-05-01 po 500 Lt, o nuo 2013-05-02 po 775 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo T. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. V., A. V., A. V., kiekvienam po 500 Lt, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-03-15 iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovę A. V., paskyrė priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Šalies argumentai
Atsakovas T. V. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis atsakingai ir rūpestingai vykdo savo sutuoktinio ir tėvo pareigas. Gyvena jam ir ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Rūpinasi savo trimis nepilnamečiais vaikais: vežioja juos į būrelius, perka maisto produktus, priemones mokyklai ir kt. Išlaikyti vaikus materialiai padeda ir jo tėvai. Be to atsakovas vienas vykdo bendrus savo ir ieškovės A. V. prisiimtus bankinius įsipareigojimus, pagal kredito sutartis Nr. 0150518030095-01, sudarytą 2005-05-06 ir Nr. 15A1018211403-86, sudarytą 2010-11-02 už gyvenamąjį namą, kuriame gyvena visa šeima. Apie tai, kad AB „SEB bankas“ visas paskolų mėnesines įmokas nuskaitys tik nuo atsakovo sąskaitos, buvo sutarta pasirašant kredito sutartis. Atsakovo mėnesinės pajamos yra apie 2212,94 Lt, kurias sudaro darbo užmokestis gaunamas pagrindinėje darbovietėje - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariate apie 2129,44 Lt ir darbovietėje UAB „VTJ“ - 83,50 Lt, mėnesinės paskolos įmokos pagal kredito sutartis sudaro apie 2100,00 Lt, todėl darytina išvada, kad atsakovas visomis išgalėmis prisideda prie savo šeimos gerovės ir yra nepagrįsti bei neatitinkantys realybės ieškovės teiginiai, kad atsakovas nesirūpina šeima, bei nepilnamečiais vaikais, o taip pat yra nepagristas papildomų lėšų vaikų išlaikymui reikalavimas.
Atsiliepimas
Ieškovė A. V. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra teisėtos ir pagrįstos, nes jos užtikrina vaikų finansinės paramos stabilumą ir būtinų, kasdienių poreikių patenkinimą. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atsakovo atžvilgiu taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, apsaugančią nepilnamečių vaikų interesus tol, kol byla dėl skyrybų bus užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Todėl tenkinti atsakovo atskirojo skundo nėra jokio pagrindo. Atsakovo teiginys, kad jis nepertraukiamai gyvena su šeima bei vykdo savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas neatitinka tikrovės. Atsakovas nuolat išeina iš namų ir negrįžta įvairiais laikotarpiais, be to, nepakankamai prisideda prie šeimos gerovės ir pareigų pasiskirstymo tarp sutuoktinių atsainiai rūpindamasis vaikais. Šiuo metu ieškovė ir atsakovas bendro gyvenimo neveda, jų biudžetas yra atskirtas. Ir ieškovė, ir atsakovas rūpinasi šeimos turtu: atsakovas moka bankui paskolos grąžinimo įmokas, ieškovė išlaiko šeimos turtą, tačiau vaikų būtiniausiais poreikiais rūpinasi tik ieškovė. Atsakovo teigimu, visos jo pajamos iš darbinės veiklos yra išleidžiamos paskolos bankui grąžinimui. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad mėnesinės paskolos įmokos pagal kredito sutartis sudaro 2100 Lt, o jo mėnesinės pajamos yra 2212,94 Lt. Taigi, kyla pagrįstų abejonių atsakovo teiginiais, kad atsakovas išlaiko vaikus. Vadovaujantis atsakovo logika, jis prie vaikų išlaikymo gali prisidėti tiki 12,94 Lt per mėnesį, o tai negali būti laikoma pakankama pinigų suma net vieno vaiko išlaikymui. Ieškovės skaičiavimais kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį būtinas 1000 Lt. Be to dukra Augustė turi sveikatos sutrikimų ir jos išlaikymui būtinos papildomos lėšos. Tai, jog atsakovas vykdo bendrus sutuoktinių įsipareigojimus bankui ir yra sumokėjęs žemės mokestį 2012 m., neįrodo aplinkybės, kad atsakovas vaikus išlaiko ir kad visos bylos nagrinėjimo metu vykdys visus su vaikų išlaikymu susijusius įsipareigojimus. Be to atsakovas slepia savo tikrąsias pajamas, nes be darbo policijoje dirba ir savo tėvų valdomoje įmonėje. Atsakovo į bylą pateikti įrodymai apie gaunamas pajamas neatspindi realių atsakovo gaunamų pajamų, iš atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, jog jis papildomai eilę metų iš tėvų gauna po 1177 Lt kas mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo T. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. V., A. V. ir A. V., kurio dydis po 500 Lt kas mėnesį.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pernelyg didele apimtimi.
Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pabrėžtina, kad išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Pagal CPK 144-148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Tačiau Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Todėl laikytina, kad ginčijamas procesinis sprendimas priteisti laikinąjį išlaikymą iš principo yra pagrįstas. Tuo pačiu pabrėžtina, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tik jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas arba būtų pažeistas prioritetinis vaiko teisių apsaugos principas ir tik tokia apimtimi, kiek yra akivaizdžiai būtina. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliantas su atskiruoju skundu pateiktė įrodymus iš kurių matyti, kad jis vienas dengia šeimos būsto paskolą, kurios mėnesinis dydis sudaro 2100 Lt, o jo oficialios mėnesinės pajamos yra 2212,94 Lt. Be to ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliantas tikėtinai iš savo tėvų kas mėnesį gauna dar po 1177 litus, kurios gali skirti savo kasdienių gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimui. Taigi apeliantas šiuo atveju pateikė konkrečius įrodymus, kurie pagrindžia faktines aplinkybes, kad jis akivaizdžiai ir ženklia suma prisideda prie šeimos, tame tarpe savo vaikų išlaikymo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pakankama laikinojo išlaikymo suma priteistina iš atsakovo, iki bus išspręsta byla, padalintas šalių turtas ir įsipareigojimai, yra 300 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį, nes esant situacijai kuomet apeliantas vienas dengia visus savo ir ieškovės įsipareigojimus kredito įstaigai, pastaroji lėšas, kurias turėtų atiduoti bankui, gali skirti vaikų išlaikymui. Išnagrinėjus bylą iš esmės ir padalijus šalių turtą bei prievoles bankui išlaikymas galės būti nustatytas ir didesnis.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas ir į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pernelyg didele apimtimi. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, todėl apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str. teismas
nutarė:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį pakeisti.
Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartimi priteisto laikinojo išlaikymo dydį kiekvienam vaikui nuo 500 iki 300 litų.