- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- e2-1136-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01031-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnyba, Trakų rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui G. T., atsakovei D. Š., jos atstovei adv. V. L., trečiųjų asmenų atstovams R. Č. ir adv. A. I.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei D. Š. su trečiaisiais asmenimis Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnyba ir Trakų rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnyba dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės D. Š. ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ naudai 41 639,20 Eur žalos atlyginimą ir 850 Eur žyminį mokestį, taip pat 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodo, kad 2016 m. vasario 19 d. kilo gaisras atsakovės bute, adresu (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. Gaisro metu sudegė 3 butų pastatas su jame esančiais butais. Butai Nr. 2 (savininkas M. S.) ir Nr. 3 (savininkas D. V.) buvo apdrausti AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu, todėl šių patalpų draudėjams (savininkams) buvo išmokėtos draudimo išmokos – M. S. išmokėta 18 000 Eur, o D. V. išmokėta 23 639,20 Eur. Išmokėjus draudimo išmokas ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakingus už žalos atlyginimą asmenis (atsakovę) (CK 6.1015 str.). Kadangi gaisras kilo atsakovės bute, jai kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Ar yra kokia nors atsakomybė tenka tretiesiems asmenims (ugnegiasiams), palieka spręsti teismui.
Atsiliepimas
Atsakovė D. Š. ir jos atstovė prašo ieškinį atmesti arba sumažinti žalos dydį (nustatyti mišrią kaltę), nes žalos galėjo ir nebūti, jeigu priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos būtų tinkamai atlikusios savo darbą.
Nurodo, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju žala nukentėjusiesiems daugiau kilo ne dėl tiesioginės atsakovės kaltės, o dėl netiesioginės, savo pareigų tinkamai neatlikusios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kaltės – neveikimo. Pastebėjusi gaisrą, atsakovė nedelsdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie gaisrą. Tuo metu degė tik pats paskutinis ilgo, storų medinių rąstų namo kampas, priklausantis atsakovei. Atsakovė net nesitikėjo, kad gaisras išsiplės į kitas patalpas. Atvykusi Valkininkų gaisrinės komanda (tuo metu, kai degė tik atsakovei priklausanti namo dalis) dėl techninių kliūčių negalėjo gesinti ugnies, gaisrininkai blaškėsi, ištiesė vandens žarnas, bet jos tinkamai neveikė, vanduo bėgo silpnai (patvirtina liudytojai). Tinkamai pradėjo gesinti gaisrą tik gal po valandos, kai atvyko Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrinė, bet namas jau buvo beveik sudegęs. Jei savo darbą būtų tinkamai atlikusi pirmoji gaisrininkų brigada, žalos nukentėjusiesiems nebūtų buvę, nes liepsna nebūtų pasiekusi jiems priklausančių patalpų, žala būtų padaryta tik atsakovės patalpoms.
Taip pat nurodė, kad gaisras kilo kambaryje, kur buvo krosnis, buvo atidarytas langas. Tuo metu bute buvo 3 suaugę žmonės (atsakovė, jos sūnus ir brolis), atidarius kambario duris pasirodė liepsna ir dūmai, jie bandė gesinti gaisrą, gelbėti turtą, nešti baldus, tačiau nepavyko.
Trečiasis asmuo Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnyba prašo ieškinį tenkinti. Nesutinka su atsakovės teiginiais, kuriuose ji kaltina trečiąjį asmenį tinkamai neatlikus gaisro gesinimo darbų.
Nurodo, kad dėl ieškovės pareikšto ieškinio trečiasis asmuo Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnyba nėra ir negali būti atsakinga, nes nėra kalta dėl gaisro metu padarytos žalos. 2016 m. vasario 19 d., kilus gaisrui trijų butų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Valkininkų sen., Varėnos r. sav., gaisro gesinime dalyvavo dvi Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos komandos: Valkininkų ugniagesių komanda ir Žilinų ugniagesių komanda. Valkininkų ugniagesių komanda iš savo dislokacijos vietos (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., į gaisrą išvyko 2016-02-19 22 val. 40 min. (nedelsiant, gavus pranešimą apie gaisrą iš Bendrojo pagalbos centro), Žilinų ugniagesių komanda iš savo dislokacijos vietos (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., į gaisrą išvyko 2016-02-19 23 val. 23 min. (taip pat nedelsiant, gavus pranešimą apie gaisrą iš Bendrojo pagalbos centro). Valkininkų ugniagesių komanda, vykdama į gaisrą, apie savo išvykimą tuoj pat telefonu informavo Bendrąjį pagalbos centrą. Į gaisravietę, iki kurios atstumas apie 1 km, Valkininkų ugniagesių komanda atvyko per kelias minutes. Šioje komandoje nurodytu metu dirbo du ugniagesiai gelbėtojai: Ž. K. ir S. S.. Atvykus į gaisro vietą, ugniagesiai gelbėtojai elgėsi pagal nustatytas taisykles (pagrindinis teisės aktas, apibrėžiantis jų pareigas (veiksmus), veiksmų eiliškumą gesinant gaisrus, yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. l-101 patvirtintas ,,Laikinasis priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašas" (toliau – aprašas). Vadovaujantis nustatytomis taisyklėmis, Ž. K. atliko gaisro žvalgybos veiksmus: ar degančiame name neliko žmonių, ar yra, kur ir kiek dujų balionų, t. y. įvertino sprogimo grėsmę, ar atjungta elektra, priešingu atveju negalima pilti vandens. Tuo metu S. S. prisiskambinęs Bendrajam pagalbos centrui suteikė informaciją apie esamą padėtį ir paprašė pagalbos. Po šio veiksmo ugniagesiai gelbėtojai parengė turimą techniką gaisro gesinimui: sujungė ir ištiesė gaisrines žarnas vandens tiekimui, įjungė siurblį, vanduo pradžioje bėgo nepakankamo intensyvumo srove, nes buvo minusinė temperatūra, todėl iki atvykimo ir gesinimo pradžios vanduo pašalo, kad pasiekti reikiamo intensyvumo srovę, ugniagesiai keletą kartų įjungė, išjungė siurblį ir vanduo pradėjo bėgti tinkamo intensyvumo srove, gaisras buvo gesinamas vandeniu. Natūralu, kad iki gaisras buvo praktiškai pradėtas gesinti praėjo keletas minučių. Į gaisro vietą Valkininkų ugniagesių komanda atvyko turimu gaisriniu automobiliu GAZ-66, v/n (duomenys neskelbtini) 1984 m. gamybos, į gaisrą atsivežta iki 2000 l vandens atsargų (talpos dydis). Gesinant gaisrą ir dirbant su 13 mm antgalio gaisriniu švirkštu vandens našumas prie 4 atm slėgio yra 3,5 litro per sekundę, tad neperstojant gesinti gaisrą su tokiomis vandens atsargomis galima iki 9 min. Valkininkų ugniagesių komandai gesinant gaisrą, atvyko Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kurie vadovavo tolimesniems gaisro gesinimo darbams ir gesino gaisrą savo techninėm priemonėm. Valkininkų ugniagesių komanda ir vėliau prisijungusi Žilinų ugniagesių komanda tiekė (vežiojo) į gaisravietę vandenį iš artimiausio vandens telkinio.
Nagrinėjamu atveju pirminiai Valkininkų ugniagesių komandos veiksmai buvo tinkami ir savalaikiai. Užgesinti jiems atvykus atvira liepsna degantį namą turimom priemonėm, atsižvelgus į gaisro išplitimą, objektyviai nebuvo galimybės. Atsiliepime atsakovė nepagristai teigia, kad „gaisrininkai blaškėsi, ištiesė vandens žarna, bet jos tinkamai neveikė“. Ugniagesių gelbėtojų pirminius būtinus veiksmus (aiškinantis svarbias nurodytas gaisro aplinkybes ir privalomą susisiekimą su BPC) atsakovė vertina kaip gaisrininkų blaškymąsi. Gaisrinės vandens žarnos veikė tinkamai, vanduo bėgo, tik reikiamas vandens tiekimo intensyvumas buvo pasiektas per l-2 min., dėl vandens pašalimo, tai įvertinus gaisro būklę nuo ugniagesių komandos atvykimo į gaisravietę, jau neįtakojo galimybės užgesinti gaisrą. Visi ugniagesių gelbėtojų veiksmai buvo atliekami operatyviai, nuosekliai, sąlygoti objektyvių aplinkybių. Objektyvių duomenų, kad esant konkrečiom aplinkybėm nurodyta ugniagesių gelbėtojų komanda būtų turėjusi dirbti intensyviau, nėra. Atsakovė atsiliepime dėstydama savo nuomonę, kad gaisras buvo netinkamai gesinamas, nepagristai siekia perkelti savo atsakomybę kitiems asmenims. CK 6.263 straipsnio pirmoji dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovė šiuo atveju netinkamai eksploatavo savo nuosavybės teisėmis valdomą butą mediniame name, neužtikrino tinkamo ir saugaus turimų krosnių eksploatavimo. Kaip pažymėta akte dėl kilusio gaisro, gaisro kilimo priežastis: labiausiai tikėtina krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Atsakovės nerūpestingumas pasireiškia ir tuo, kad nebuvo apdraudusi savo civilines atsakomybės dėl pastato eksploatavimo, neapsirūpinusi prieinamomis priešgaisrinėmis apsaugos priemonėmis ir pan.
Trečiasis asmuo Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba nurodo, kad jų kaltės dėl gaisro metu atsiradusios žalos nėra, jų darbuotojai į gaisravietę atvyko ne pirmi, gaisras jau buvo gesinamas Valkininkų ugniagesių komandos.
Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnyba atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nustatyta, kad 2016 m. vasario 19 d. kilo gaisras atsakovės bute, ko pasekoje sudegė 3 butų medinis pastatas. Gaisro priežastis (labiausia tikėtina) – krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai (dūmtraukio) (patvirtina aktas dėl kilusio gaisro, atsakovė tą pripažįsta). Kilus gaisrui, buvo bandoma jį gesinti, išnešti baldus ir kitus daiktus (buvo išnešti dujų balionai, baldai). Apie gaisrą Valkininkų ugniagesių komandai pranešta 22.40 val., kurie (pirmieji) gaisravietėje buvo 22.55 val. Atvykus ugniagesiams, puse namo stogo degė atvira liepsna (patvirtina: liudytojai ugniagesiai S. S. ir Ž. K.; turto sunaikinimo, sugadinimo aktai, kuriuose užfiksuoti draudėjų D. V. ir M. S. paaiškinimai, kad atvykus PGT namo stogas jau degė atvira liepsna).
Liudytojai Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos Valkininkų komandos ugniagesiai (S. S. ir Ž. K.) paaiškino, kad, pradėjus gaisro gesinimo darbus, jie atliko žvalgybos darbus (įsitikino ar išnešti dujų balionai, ar atjungta elektra ir pan.), pranešė BPC apie atvykimą ir situaciją gaisravietėje ir paprašė pagalbos bei išsivynioję gesinimo žarnas, pradėjo gesinti gaisrą, tačiau vanduo (galimai dėl pašalimo, nes buvo šalta, buvo sniego, buvo stiprus vėjas) bėgo neintensyviai. Kelis kartus išjungus/pajungus srovę, vanduo pradėjo bėgti tinkamai ir buvo gesinamas gaisras, vanduo pilamas ant stogo. Aplinkui buvo neblaivių asmenų, kurie nurodinėjo, kaip reikia gesinti gaisrą. Netrukus atbėgo Trakų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Tiltų komandos gaisrininkai, kuriems bevažiuojant sugedo mašina, ir pasijungę pas juos kitą žarną padėjo gesinti gaisrą. Gaisro nepavyko užgesinti, nes liepsna jau buvo per didelė, buvo stiprus vėjas. Pas juos pasibaigus vandeniui, privažiavo Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėjimo komanda ir šie pradėjo gesinti bei perėmė vadovavimą gaisro gesinimui. Toliau jie vežiojo vandenį, užtikrinant nepertraukiamą vandens tiekimą.
Liudytojai Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai (D. S., A. B., V. Ž.) iš esmės patvirtino kitų ugniagesių parodymus ir nurodė, kad gaisras buvo sunkus, buvo stiprus vėjas.
Liudytojas Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos Žilinų komandos ugniagesys S. R. nurodė, kad jie gesinti gaisro atvyko paskutiniai (iškvietimą gavo 23.23 val.), atvykus rado gaisrą gesinant Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesius, o Valkininkų komanda vežiojo vandenį, jie taip pat padėjo vežioti vandenį. Namas degė atvira liepsna, buvo šalta ir stiprus vėjas.
Liudytojai (atsakovės pakviesti Valkininkų mstl. gyventojai) M. S., E. R., M. R., M. Š. ir A. B. nurodė, kad, atvykusi pirma į gaisrą, Valkininkų komanda negesino gaisro. Tačiau tokie liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes jie nesutampa su kitų ieškovės kviestų liudytojų (B. R., E. G., I. Š.) parodymais, pačios atsakovės parodymais, iš kurių matyti, jog Valkininkų komanda gesino gaisrą, juo labiau jie visiškai neatitinka pačių gaisrą gesinusių ugniagesių parodymų.
Byloje nėra ginčo, jog gaisro kilimo priežastis yra atsakovės butas, nėra ginčo dėl žalos dydžio, tačiau atsakovė nesutinka, jog jai tenka visa atsakomybė už atsiradusią žalą. Atsakovė nesutinka su ieškiniu, nes mano, jog priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (Valkininkų komanda) netinkamai atliko savo darbą, nes atvykusios nesugebėjo užgesinti gaisro (dėl vandens neturėjimo, žarnos tinkamai neveikimo ir pan.), kuris dar nebuvo persimetęs į kaimynų butus.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ yra draudikas, kuris draudėjams (atsakovės kaimynams M. S. ir D. V.) išmokėjo draudimo išmoką už gaisro metu sudegusi turtą (atitinkamai 18 000 Eur ir 23 369,20 Eur).
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį.
Nagrinėjamu atveju gaisras kilo atsakovės bute, ko pasekoje sudegė kaimynų, apsidraudusių savo turtinį interesą, butai (turtas), todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė bei žala, jas privalo įrodyti ieškovas, tuo tarpu atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl žalos atsiradimo (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 12, 178 straipsniai). Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009) pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-171/2008).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gaisras kilo atsakovės bute; tikėtina dėl krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų (dūmtraukio); atsakovė to neneigia ir neįrodinėja, jog gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga. Taigi, civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės kaltė ir neteisėti veiksmai (nerūpestingas elgesys) dėl gaisro kilimo yra nustatytos. Taip pat nustatytas ir žalos faktas (sudegę kaimynų butai), o žalos dydžio atsakovė neginčija, todėl laikytina, jog yra nustatyta ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – žala (41 639,20 Eur).
Kaip matyti iš atsakovės atsikirtimų į ieškinį, ji siekia paneigti priežastinio ryšio buvimą tarp kilusio gaisro ir atsiradusios žalos, t. y. jeigu Valkininkų komandos ugniagesiai būtų tinkamai atlikę savo pareigas - prašomos priteisti žalos galėjo neatsirasti (ugnis nebūtų persimetusi į kaimynų butus ir butai nebūtų sudegę). Taigi, atsakovė siekia dalį (ar visą) civilinės atsakomybės perkelti tretiesiems asmenims (ugniagesiams).Teismas nesutinka su tokiais atsakovės motyvais ir sprendžia, kad nėra nustatyta, jog trečiųjų asmenų veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti bei, kad jie buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.).
CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Šiuo atveju pabrėžtinas priežastinio ryšio ypatumas, nes reikalaujama žalos, padarytos gaisru, atlyginimo. Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Dėl to turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Už jų pažeidimą arba nevykdymą nustatyta net papildoma – administracinė – atsakomybė. Taigi dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).
Teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės, kai žala atsiranda dėl kilusio gaisro (sudega turtas), kuris kilo dėl neteisėtų, kaltų skolininko (šiuo atveju atsakovės) veiksmų/neveikimo, neabejotinai patvirtina egzistuojant tiesioginį priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir nuostolių. Pažymėtina, kad trečiųjų asmenų (ugniagesių) veiksmai nesukėlė gaisro, dėl gaisro kilimo nėra jų kaltės.
Byloje nustatyta, kad, pranešus apie gaisrą, ugniagesiai (Valkininkų komanda) netrukus atvyko į gaisro vietą bei pradėjo vykdyti savo pareigas, numatytas apraše, t. y. atliko privalomą gaisro žvalgybą, pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie atvykimą į gaisrą ir paprašė papildomos pagalbos, po to išvyniojo žarną ir pradėjo gesinti gaisrą. Ugniagesiai nurodė, jog pirmu vandens paleidimu nebuvo pakankamos srovės (galimai dėl siurblyje pašalusio vandens), tačiau kelis kartus išjungus/įjungus vandenį, jis pradėjo bėgti tinkamai ir gaisras buvo gesinamas, tačiau gaisro nebuvo galima greitai užgesinti, nes gaisras jau buvo per didelis. Atvykus ugniagesiams, pusė namo stogo degė atvira liepsna. Taip pat nustatytos šios, nagrinėjamu atveju svarbios, aplinkybės - namas medinis; žmonės nesėkmingai patys bandė gesinti gaisrą; buvo atidarytas langas kambaryje, kuriame kilo gaisras; buvo stiprus vėjas; buvo išnešamas turtas iš namo, dėl ko susidarė skersvėjis (paskatino degimą), - kurios sudarė itin palankias sąlygas staigiam gaisro plitimui.
Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo spręsti, jog trečiųjų asmenų (ugniagesių) veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti (neveikė, ar veikė netinkamai). Kaip jau minėta, tiesioginė žalos priežastis yra gaisro kilimas atsakovės bute. Trečiųjų asmenų veiksmai buvo skirti kiek galima sumažinti dėl gaisro atsirandančią žalą, todėl galima būtų svarstyti, ar trečiųjų asmenų veiksmai buvo tinkami (ar jie išnaudojo savo turimas galimybes) gesinant gaisrą. Byloje nustatyta, kad tretieji asmenys (ugniagesiai) nesugebėjo užgesinti gaisro, tačiau, kaip matyti, tą lėmė ne jų netinkami veiksmai, o objektyvios priežastys (stiprus vėjas, atvykus rastas jau didelis gaisras ir pan.), kurios nepriklausė nuo trečiųjų asmenų. Tai, kad, atvykus ugniagesiams į gaisrą, šis buvo stipriai išplitęs ir, kad jo užgesinti savo jėgomis Valkininkų ugniagesių komanda nesugebės, patvirtina tai, jog Valkininkų ugniagesiai skambino į BPC prašė ir papildomų pajėgų gaisro gesinimui (nustatyta, kad gaisro gesinime dalyvavo net 4 automobiliai ir 5 ugniagesių komandos). Taigi, nenustačius trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų nėra pagrindo spręsti, jog trečiųjų asmenų veiksmai (ugniagesių atliekamas darbas) buvo priežastiniame ryšyje su prašoma priteisti žala (turto sudegimu).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakomybė už prašomą priteisti žalą tenka būtent atsakovei, kurios bute kilo gaisras ir nėra pagrindo bent dalį atsakomybės perkelti tretiesiems asmenims, kurie gelbėjo degantį turtą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės trečiajam asmeniui Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybai priteistina 1 520 Eur jos patirtų išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis (pasirengimas bylos nagrinėjimui, atsiliepimo surašymas, dalyvavimas teismo posėdžiuose) (CPK 98 str.).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 850 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
Ieškinį patenkinus iš atsakovės valstybei priteistina 22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) , iš atsakovės D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) , 41 639,20 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt devynis eurus 20 ct) žalos atlyginimą ir 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybai, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1 520 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.