Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-09-01 · Civilinė byla Nr. 2S-605-267/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-01
Bylos Nr.
2S-605-267/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07270-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Pareiškėjas
L. P.
Trečiasis asmuo
R. P.
Kategorijos
  • 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-605-267/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07270-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 106.8.3; 122.4.; 129.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-347-650/2014 pagal pareiškėjos L. P. patikslintą pareiškimą atsakovams antstoliui R. K., A. J., R. V., trečiajam asmeniui R. P. dėl antstolio veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, pateikusi ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams, trečiajam asmeniui, prašydama pripažinti neteisėtais antstolio R. K. 2013-09-20 turto pardavimo iš antrųjų varžytinių aktus, kuriais atsakovui A. J. buvo perleistas biliardo stalas su 5 lazdomis ir 16 kamuoliukų už 977 Lt, o atsakovui R. V. – minkšti baldai 3+2+1 natūralios odos apmušalais, natūralaus ąžuolo staliukas už 1500 Lt; taikyti restituciją ir įpareigoti antstolį grąžinti atsakovui A. J. 977,00 Lt, o R. V. – 1500,00 Lt, priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad pardavimo iš varžytinių aktas yra sandoris, atsakovai A. J. ir R. V. yra pirkėjai, dalyvavę varžytinėse, įgiję ieškovei priklausančius kilnojamuosius daiktus ir pinigus už juos pervedę į antstolio R. K. sąskaitą. Prašė pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktus negaliojančiais, nes jie prieštarauja imperatyviajai teisės normai (CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktams), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytinių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalgoje, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

Atsiliepimas

Atsakovas A. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir nurodė aplinkybes, kad apie minėtas varžytines jis sužinojo internetiniame puslapyje evarzytines.lt. Atsakovas buvo įsitikinęs, jog varžytynes laimėjo teisėtai ir yra teisėtas biliardo stalo įgijėjas, tačiau jau keletą mėnesių ieškovė pažeidinėja jo teises, kadangi piktybiškai atsisako perduoti atsakovui teisėtai priklausantį turtą, savo argumentus grindžia tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis.

Atsakovai antstolis R. K., R. V. ir trečiasis asmuo R. P. nepateikė atsiliepimų į ieškinį.

Šiaulių apylinkės teismas 2014-02-14 priėmė nutartį, kuria konstatavo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje paaiškėjo esminė aplinkybė, dėl kurios ieškovės ieškinys vertintinas, kaip neatitinkantis bendrųjų ir specialiųjų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Buvo konstatuota, kad ieškovė nėra aiškiai suformulavusi reikalavimo dalyko, kadangi teikiami jos reikalavimai: pripažinti neteisėtais antstolio R. K. 2013-09-20 turto pardavimo iš antrųjų varžytinių aktus, kuriais atsakovui A. J. buvo perleistas biliardo stalas su 5 lazdomis ir 16 kamuoliukų už 977 Lt, o atsakovui R. V. – minkšti baldai 3+2+1 natūralios odos apmušalais, natūralaus ąžuolo staliukas už 1500 Lt; taikyti restituciją ir įpareigoti antstolį grąžinti atsakovui A. J. 977,00 Lt, o R. V. – 1500,00 Lt, – negali būti nagrinėjami kaip sandorių nuginčijimas ieškinio teisena, nes ieškovė tokių aktų prie ieškinio nepateikė, o iš ieškovės prašymu prijungtos vykdomos bylos Nr.98-280/2013 matyti, kad rašytinių duomenų apie ginčijamų turto pardavimo iš varžytynių aktų priėmimą, ką numato CPK 724 straipsnio nuostatos, nėra. Teismas įpareigojo pareiškėją šalinti paaiškėjusius ieškinio ir jo priedų trūkumus.

Šalies argumentai

Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, 2014-03-10 pateikė teismui patikslintą pareiškimą, prašydama jį priimti ir perėjus iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną CPK 510 str. tvarka išnagrinėti jos teikiamus reikalavimus: pripažinti neteisėtais antstolio R. K. elektroninių varžytynių skelbimą ir organizavimą realizuojant pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą ir kt.

Atsiliepimas

Atsakovas antstolis R. K. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad CPK 296 str. 1 d. 2 p. numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Kadangi terminai, per kuriuos galima apskųsti pareiškime nurodytą veiksmą yra naikinamieji ir jiems yra suėjusi senatis, o juo labiau elektroninių varžytynių skelbimas nėra antstolio procesinis veiksmas, o tik informacija, teismo prašė civilinę bylą nutraukti CPK 293 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014-04-18 nutartimi nutraukė civilinę bylą, nes ieškovė nesilaikė tos kategorijos byloms nustatyto ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir ta tvarka nebegalima pasinaudoti, panaikino 2013-10-31 byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 98-280/2013, grąžino ieškovei žyminį mokestį – 74 Lt, priteisė iš ieškovės valstybei patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 49,46 Lt.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, konstatavo, kad vykdomojoje byloje duomenų apie ieškovės ginčijamų turto pardavimo iš varžytynių aktų priėmimą nėra, o antstolis teismo posėdyje nurodė aplinkybes, dėl kurių nebuvo baigta ginčijamo turto pardavimo iš elektroninių varžytynių procedūra ir nesurašyti atitinkami aktai, t. y. skolininkė nevykdė reikalavimo perduoti areštuotus daiktus, antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei, turto pirkėjai nesumokėjo iš karto visos daiktų kainos bei pačios skolininkės ginčo dėl varžytynių teisėtumo ir vykdymo veiksmų sustabdymo byloje inicijavimas. Konstatavo, kad ieškovė, šalindama paaiškėjusius esminius ieškinio trūkumus, susijusius su turto pardavimo iš varžytynių aktų nebuvimu, tinkamai jų nepašalino pagal 2014-02-24 teismo nutartį, nes patikslinto pareiškimo pagrindu keliami jos nauji reikalavimai neatitinka ieškinio dalyko pakeitimui, leistinam CPK 141 straipsnio tvarka, ir nenagrinėtini CPK 510 straipsnio pagrindu, kadangi nesilaikyta skundų dėl antstolio veiksmų nustatytos nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir ta tvarka nebegalima pasinaudoti, pasibaigus naikinamiesiems skundo padavimo dėl 2013-09-20 įvykusių varžytynių terminams.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu apeliantė skundžia Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti neteisėtais antstolio R. K. elektroninių varžytinių skelbimą ir organizavimą realizuojant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius biliardo stalą su 5 lazdomis ir 16 kamuoliukų, bei minkštų baldų 3+2+1 natūralios odos apmušalais, natūralaus ąžuolo staliuką.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino ir nutartyje nepasisakė dėl antstolio R. K. nesąžiningo elgesio šioje byloje, nepateikęs atsiliepimo jis nuslėpė informaciją apie turto pardavimo iš varžytinių akto nesurašymą nuo teismo ir proceso dalyvių, o pavėluotai pateikęs informaciją, užkirto kelią skųsti jo veiksmus, nes suėjo naikinamasis 90 dienų antstolio veiksmų apskundimo terminas. Apeliantė mano, kad konkrečiu atveju teismas turėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įtvirtintais CK 1.5 straipsnio 4 dalyje ir bylą nagrinėti iš esmės. Be to, nurodo, kad nutartyje teismas nepasisakė, kokias pasekmes sukėlė tai, kad antstolis pažeidė CPK 724 straipsnyje numatytą 3 dienų terminą turto pardavimo iš varžytinių aktui surašyti ir tokių aktų nesurašė iki skundžiamos nutarties priėmimo. Objektyvių priežasčių, užkirtusių kelią tai padaryti R. K. nenurodė. Kadangi įstatymas nenumato tokio termino atnaujinimo, teismas motyvuojamoje dalyje turėjo įvertinti ar apskritai elektroninės varžytinės laikytinos teisėtomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Iš apeliantės pateikto atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė skundžia nutartį, kuria nutarta bylą nutraukti, nes paaiškėjo, jog pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Pagrindinis apeliantės argumentas, kad būtent dėl antstolio atliekamų neteisėtų veiksmų pareiškėja buvo priversta pasirinkti tokį savo teisių gynimo būdą. Apeliantė nurodo, kad antstolis nuslėpė informaciją apie nesurašytus turto pardavimo iš varžytinių aktus, dėl ko ji nebegali pateikti skundo dėl antstolio veiksmų. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą.

Teismas, spręsdamas pareiškėjo pateikto skundo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (šiuo konkrečiu atveju skundą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 str. 2 d. nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (šiuo konkrečiu atveju skundą). Vienas iš tokių CPK 137 str. 2 d. numatytų pagrindų, kada teismas atsisako priimti ieškinį (nagrinėjamu atveju skundą dėl antstolio veiksmų), yra kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Kai toks ieškinys priimamas ir minėtos aplinkybės paaiškėja nagrinėjant bylą, byla nutraukiama tuo pagrindu, kad ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti (CPK 293 str. 2 p.).

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Minėta teisės norma taip pat numato, kad skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi, įstatyme nurodyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų visų pirma pateikiamas pačiam antstoliui. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad apeliantė nesilaikė CPK 510 straipsnyje nustatytos skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarkos, visiškai pagrįstai nutarė bylą pagal apeliantės pateiktą patikslintą pareiškimą nutraukti, kadangi apeliantė į teismą kreipėsi nesilaikiusi išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos. Nors įstatymas suteikia asmeniui, manančiam, kad jo teisės buvo pažeistos, kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, įstatymai numato mechanizmą kaip turi būti ginama pažeista ar ginčijama jo teisė, kurio privalu laikytis. Nagrinėjamu atveju, pati pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų numatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, apeliantė nebuvo aktyvi ir dėl savo nerūpestingumo nesidomėjo vykdomosios bylos eiga. Tai patvirtina aplinkybė, kad pareiškėja apie visus antstolio veiksmus buvo tinkamai informuojama, apie skelbiamas elektronines varžytines buvo paskelbta viešai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi į antstolį dėl jo veiksmų skelbiant elektronines varžytines, t. y. pareiškėja antstoliui skundo, atitinkančio CPK 443 str. 2 d. reikalavimus, neteikė. Darytina išvada, kad pareiškėjos suklydimą apie antstolio galimai priimtus turto pardavimo iš varžytinių aktus lėmė pačios apeliantės veiksmai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėja nebegali pasinaudoti ?PK 510 str. numatyta tvarka dėl jos patikslintame pareiškime nurodomų galimai neteisėtų antstolio veiksmų apskundimo, nesudaro pagrindo vadovautis pareiškėjos nurodomais bendraisiais teisės principais ir nesilaikyti įstatyme numatytų specialiųjų bylų, susijusių su antstolio veiksmais, nagrinėjimo teisme taisyklių.

Iš atskirojo skundo turinio taip pat matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir dėl to, kad teismas nepasisakė dėl jos patikslintame pareiškime nurodytų antstolio galimai neteisėtų veiksmų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tikrina tik ar pagrįstai teismas nutartimi nutraukė bylą ir nenagrinėja pareiškėjos argumentų dėl antstolio veiksmų neteisėtumo iš esmės. Todėl konstatuotina, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra susiję su apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamu klausimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad toliau tęsiant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 98-280/2013, pareiškėja, nesutikdama su antstolio veiksmais, galės juos skųsti šioje nutartyje nuodyta tvarka ir taip ginti savo galimai pažeistas teises.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismas, nutraukdamas bylą, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė