Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-08-23 · Civilinė byla Nr. 2S-818-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-23
Bylos Nr.
2S-818-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Dalia Višinskienė
Skolininkas
UAB „Vintana“
Kreditorius
A.M.
Kategorijos
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-818-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 102.5; 122.2; 122.3; 122.4; 125.11.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienėskolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Vintana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės A.M. pareiškimą skolininkui UAB „Vintana“ dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-10-26 priėmė teismo įsakymą dėl 31665,21 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei 237,50 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditorei A.M. iš skolininkės UAB „Vintana“.

Teismo įsakymas įsiteisėjo 2009-11-19 skolininkui UAB „Vintana“ nepateikus prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo.

2010-01-15 skolininkas UAB „Vintana“ pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo bei prašymą atnaujinti įstatymo nuartytą terminą prieštaravimams pateikti.

Skolininkas nurodė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes UAB „Vintana“ yra sunkioje finansinėje būklėje, bendrovėje dirba tik jos vadovė E.S., kuri dėl sunkios ligos negalėjo per įstatymo nustatytą terminą pateikti prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. nutartimi prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo atmetė. Teismas atsisakė priimti skolininko UAB „Vintana“ prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir kreditoriaus A.M. pareiškimo.

Teismas konstatavo, jog skolininkas nepridėjo įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad per įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams pateikti egzistavo aplinkybės, įrodančios, jog skolininkas neturėjo galimybės pateikti prieštaravimus. Skolininkas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sunkią skolininko turtinę padėtį bei tai, kad įmonėje be jos vadovo nėra daugiau darbuotojų.

Teismas taip pat pažymėjo, jog skolininkas nenurodė aplinkybių ir nepatiekė teismui įrodymų, patvirtinančių jog yra pagrindas šiuo atveju skolininko įmonės vadovo ligą pripažinti svarbia prieštaravimų nepateikimo priežastimi. Teismo teigimu, VĮ „Antakalnio poliklinika“ išrašas nepatvirtina UAB „Vintana“ vadovės nedarbingumo dėl ligos. Be to, iš medicinos dokumentų matyti, jog įmonės vadovė gydėsi ambulatoriškai nuo 2009-12-25, t.y. jau pasibaigus įstatymų nustatytam terminui prieštaravimams pateikti. Aplinkybė, jog teisme yra pareikštas UAB „Vintana“ ieškinys dėl sandorio, esančio kreditoriaus A.M. reikalavimo pagrindu, panaikinimo, gali būti svarbi sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimą, tačiau nėra reikšminga sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Teismo nuomone, skolininko nurodyti argumentai nepatvirtina termino prieštaravimams pateikti priežasčių svarbumo, terminas prieštaravimams pateikti praliestas dėl paties skolininko kaltės ir jį atnaujinti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu UAB „Vintana“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti, kad UAB ,,Vintana“ praleido procesinį terminą dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminą pateikti prieštaravimus, bei priimti 2010-01-15 prieštaravimus.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Vintana“ prie prašymo nepridėjo įrodymų, patvirtinančių, jog egzistavo aplinkybės, kurios ribojo įmonės galimybes per įstatymo nustatytą terminą pateikti prieštaravimus. Apeliantas paaiškino, jog prie UAB „Vintana“ 2010-01-15 prašymo atnaujinti procesinį terminą pridėti VĮ Antakalnio poliklinikos 2010-01-13 pažymėjimas, 2009-09-19 ir 2009-09-25 išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad 2009-09-25 skolininko vadovė kreipėsi į Psichikos sveikatos centrą ir jai buvo paskirtas gydymas. Taigi nuo 2009 m. rugsėjo mėn. E.S. gydėsi iki 2010 metų pradžios, t.y. po įstatymo nustatyto termino prieštaravimams pateikti, todėl skundžiamos nutarties teiginys, kad E.S. gydėsi tik nuo 2009-12-25 pasibaigus terminui prieštaravimams pateikti yra neteisingas;

Šalies argumentai

2) apeliantas nurodė, jog prie pakartotinio prašymo buvo pridėti įrodymai, kurie patvirtina, jog UAB „Vintana“ nevykdo ūkinės veiklos, yra sunkioje turtinėje padėtyje, todėl įmonėje pastaruoju metu dirba tik E.S. kaip vadovė. Kitų darbuotojų, išskyrus direktoriaus pavaduotoją G.S., kuris įstatymo nustatytu laikotarpiu prieštaravimams pateikti, buvo išvykęs į užsienį, UAB „Vintana“ nėra. Taigi dėl direktorės E.S. ligos UAB „Vintana“ negalėjo pateikti įstatymo nustatytu terminu prieštaravimų dėl kreditorės pareiškimo;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Vintana“ ieškinį atsakovams A.M. dėl 2009-09-21 sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, sudarytos tarp A.M. ir UAB „Emgusta“ negaliojančia ir 12846,62 Lt skolos priteisimo, t.y. ginčijamas sandoris, kurio pagrindu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas išdavė įsakymą A.M.. Jokios skolos UAB „Vintana“ kreditorei niekada neturėjo. Teigia, jog teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ši aplinkybė gali būti svarbi sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimą, tačiau nėra reikšminga sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Apelianto nuomone, tai rodo formalų teismo požiūrį, nes 2009-10-26 nepagrįstas įsakymas dėl 31665,21 Lt neegzistuojančios skolos yra išduotas ir nukreiptas vykdymui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė A.M. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o skolininko atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl skolininko vadovo ligos kreditorė nurodo, jog tą aplinkybę, kad skolininko vadovė dėl paskirto gydymo negalėjo vykdyti savo, kaip vadovės funkcijų, paneigia tai, jog ji rengė, savo vardu pasirašinėjo ir siuntė raštus UAB „Emgusta“, kurios akcininkė yra kreditorė. Be to, kreditorė pažymi, jog E.S. nesigydė stacionare, toliau dirbo skolininko vadove. Kreditorės nuomone, E.S. liga pati savaime negali būti laikoma svarbia priežastimi termino, dėl prieštaravimų pateikimo, atnaujinimui.

Dėl skolininko darbuotojų kreditorė teigia, jog jos žiniomis 2009 m. spalio – lapkričio mėnesiais pas skolininką dirbo administratorė, kelios pardavėjos, o taip pat galimai ir kiti darbuotojai. Be to, kreditorė pabrėžia, jog skolininkas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad skolininko vadovo pavaduotojas G.S. nurodytu laikotarpiu buvo išvykęs iš Lietuvos. Taigi kreditorės teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog skolininkas turėjo visas galimybes ir privalėjo nesutikdamas su kreditorės reikalavimu, įstatymo nustatytais terminais pareikšti prieštaravimus, todėl skolininko argumentai turi būti atmesti kaip nepagrįsti ir laikytina, kas skolininkas neįrodė svarbių priežasčių procesinių terminų atnaujinimui buvimo.

Dėl apelianto skolos A.M. ir reikalavimo teisių perleidimo sandorio ginčijimo kreditorė pažymi, apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad civilinėje byloje Nr. 2-2867-619/2010 yra ginčijamas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas teismo įsakymas, nes civilinėje byloje Nr. 2-2867-619/2010 skolininkas ginčija sutartį Nr. 1 dėl dalies skolininko skolos A.M., sudarančios 12847,39 Lt, perleidimo bendrovei, o ne teismo įsakymu iš skolininko priteistos likusios skolos dalies A.M. pagrįstumą. Kreditorė atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Sutartį Nr. 1 Bendrovei buvo perleista dalis A.M. turimų reikalavimo teisių į skolininką pagal dokumentus aiškiai išvardintus Sutartyje Nr. 1, o Teismo įsakymas išduotas pagal visai kitus dokumentus, patvirtinančius skolininko skolos faktą, t.y. teismo įsakymas buvo išduotas ir Sutartis Nr. 1 buvo sudaryta pagal skirtingus skolininko įsiskolinimą patvirtinančius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimo klausimą. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

Lietuvos Respublikos CPK 439 str. 2 d. nustatyta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. CPK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui.

Procesinis terminas - tai įstatymo ar teismo tvarka nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ir kiti civilinio proceso dalyviai privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant, arba privalo susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, taip pat kuriam pasibaigus dalyvaujantys byloje asmenys gali įgyvendinti tam tikras procesines teises. Teisės pateikti prieštaravimus ribojimas laiko atžvilgiu neilgu procesiniu terminu kartu įpareigoja teismą sudaryti prielaidas tinkamam byloje dalyvaujančio asmens teisės pateikti prieštaravimus realizavimui, nes procesinių terminų pažeidimo atveju išnyksta šalies teisė atlikti procesinius veiksmus.

Tačiau CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilnius miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. spalio 26 d. išdavė teismo įsakymą kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Vintana“ kreditorei A.M. 31665,21 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-10-21) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 237,50 Lt bylinėjimosi išlaidas (b.l. 63). Iš įteikimo pažymos matyti, jog procesiniai dokumentai, t. y. pareiškimo nuorašas, 2009 m. spalio 26 d. teismo pranešimas, teismo įsakymas, skolininkui buvo įteikti 2009 m. spalio 30 (b.l. 70), tai patvirtina pranešimo pažymoje esantis skolininko darbuotojo nurodymas ir jo parašas, taip pat įteikimo data – 2009-10-30. Todėl skolininko prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo 20 dienų terminas prasidėjo 2009-10-31, o pasibaigė 2009-11-19, pastaroji diena buvo darbo diena, todėl terminas neprasitęsė (CPK 73 str. 3 d., 74 str.). Tuo tarpu skolininkas prieštaravimus teismui pateikė tik 2010-01-15 (b.l.72-76), t.y. praėjus beveik dviems mėnesiams nuo termino pabaigos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas svarbia priežastimi procesinių terminų atnaujinimui laiko vadovės E.S. ligą nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio. Tačiau įmonės atstovo liga savaime nėra pagrindas pripažinti, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties; liga pagal savo pobūdį turi būti tokia, kad asmuo dėl jos negalėtų atlikti tam tikro procesinio veiksmo ir neturėtų galimybės šį veiksmą pavesti atlikti kitam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog kreditorė pateikė teismui įrodymus, kad UAB „Emgusta“ 2009 m. spalio mėnesį yra gavusi skolininko vadovės E.S. 2009-10-07 pasirašytą raštą, kuriuo skolininko vardu buvo atsakyta į 2009-09-21 pateiktą pretenziją (b.l. 103), o 2009 m. lapkričio mėnesį – 2009-11-03 skolininko vadovės E.S. pasirašytą reikalavimą „Dėl paveikslo grąžinimo“ (b.l. 104). Aplinkybė, jog šiuos raštus apelianto direktorė E.S. pasirašė tuo laikotarpiu, kurį ji nurodo sirgusi, o pastarąjį raštą- tuo metu, kai terminas prieštaravimams pareikšti nebuvo suėjęs, o teismo įsakymas jau buvo gautas bendrovėje- paneigia apelianto nurodomą aplinkybę, jog prieštaravimai įstatymo nustatytu terminu negalėjo būti pareikšti dėl direktorės ligos, nes jie liudija, kad tuo metu skolininko vadovė E.S. vykdė savo, kaip vadovės, funkcijas.

Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, jog liga svarbia termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti skundą. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir parsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Aplinkybę, jog dėl ligos pobūdžio bendrovės vadovė negalėjo vykdyti savo darbo funkcijų, turi įrodyti skolininkas (Civilinio proceso kodekso 178 str.), tačiau į bylą pateikti tik ligos faktą patvirtinantys dokumentai, kuriuose nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie E.S. negalėjimą procesinius veiksmus atlikti per įstatyme nustatytą terminą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog skolininko pateikti išrašai iš medicininių dokumentų (b.l. 90-92) ir ta aplinkybė, kad skolininko vadovei E.S. Antakalnio poliklinikos medikai buvo paskyrę gydymą, negali būti laikoma svarbia priežastimi procesinių terminų atnaujinimui CPK 78 straipsnio, bei CPK 439 straipsnio 2 dalies prasme, nes E.S. nesigydė stacionare, toliau dirbo skolininko vadove, pasirašinėjo įvairius įmonės dokumentus. Taigi apeliacinės instancijos daro išvadą, jog E.S. liga pati savaime negali būti laikoma svarbia priežastimi termino dėl prieštaravimų pateikimo, atnaujinimui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog sprendžiant klausimą, ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, būtina atsižvelgti ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Jeigu terminas yra praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.

Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, jog skolininkas prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo pateikė praleidęs beveik 2 mėnesių terminą. Esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apelianto nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios.

Dėl reikalavimo teisių perleidimo sandorio ginčijimo civilinėje byloje Nr. 2-2867-619/2010 teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad teisme yra pareikštas UAB „Vintana“ ieškinys dėl sandorio, esančio kreditoriaus A.M. reikalavimo pagrindu, panaikinimo, gali būti svarbi sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimą, tačiau nėra reikšminga sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog tai, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2867-619/2010 dėl sandorio nuginčijimo negali būti laikoma priežastimi ir tinkamu pagrindu, kuriuo remiantis teismas spręstų praleistų procesinių terminų atnaujinimo klausimą. Sprendžiant klausimą dėl procesinių terminų atnaujinimo, teismas analizuoja ir vertina tik tas aplinkybes ir tik tuos rašytinius įrodymus, kurie suteikia galimybę svarstyti procesinio termino praleidimo priežasčių svarbą ir šio termino atnaujinimo klausimą.

Taigi apeliantas neįrodė svarbių priežasčių procesinių terminų atnaujinimui buvimo.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesines teisės normas, dėl ko skundžiama nutartimi pagrįstai neatnaujino termino prieštaravimams pareikšti, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o skolininko atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-01-26 nutarties, iš skolininko UAB „Vintana“ priteistina 9,85 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 315 str. 2 d. 3 p., 315 str. 5 d., 331 str., 334 - 339 str.

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininko UAB „Vintana“ 9,85 Lt (devynis litus ir 85 centų) pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėTeisėjai Dalia VišinskienėAndžej Maciejevski