- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- 1A-431-149-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00270-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gurevičienė (pirm.), Virginija Švedienė, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- T. B.
- Advokatai
- Juozas Šeškevičius
- Kategorijos
Teisėja J.Čepukėnienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00270-2011-9
2012 m. balandžio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. ir jo gynėjo advokato Juozo Šeškevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-02-13 nuosprendžio, kuriuo T. B. (gim. 1970-07-08 Čečeno-Ingušijos Autonominėje Respublikoje, čečėnas, Rusijos Federacijos pilietis, nebaigto aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, teistas), pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams; pagal BK 259 str. 1 d. – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, T. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. nuteistas už tai, kad disponavo suklastotu Lietuvos Respublikos piliečio pasu ir laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, o būtent:
jis nuo teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2011-02-05 18.30 val. viešbučio „Europa City“ 501 kambaryje, esančiame J. J. g.14, Vilniuje, laikė žinomai suklastotą tikrą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr.20543692 ir žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr.JG053964, išduotus A. Z. vardu su savo nuotraukomis, bei LR piliečio pasą panaudojo, pateikdamas jo asmenybę tikrinusiems Vilniaus apskrities VPK PR 3-osios kupos 1 būrio patruliams R. R. ir R. K..
Be to, T. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą be tikslo ją platinti, o būtent:
jis, nuo teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2011-02-05 20.15 val. viešbučio „Europa City“ 501 kambaryje, esančiame J. J. g.14, Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurios masė yra 12,12 g.
Žemesnės instancijos teismas
2012-03-08 Vilniaus apygardos teisme gauti nuteistojo T. B. ir jo gynėjo Juozo Šeškevičiaus apeliaciniai skundai.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. Teigia, jog su viešbučio kambaryje rastais narkotikais jis nėra susijęs ir nuo pat jo sulaikymo reikalavo atlikti kraujo tyrimą, kad patikrinti, ar yra jame narkotikų, taip pat prašė patikrinti, ar yra jo pirštų antspaudai ant maišelių su narkotikais. Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. ir paskirdamas jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, neatsižvelgė į tai, kad jis buvo priverstas gauti Lietuvos Respublikos pasą tam, kad galėtų savo šeimą iš Kaliningrado perkelti į Europą, nes jų gyvybei ir sveikatai grėsė realus pavojus.
Nuteistojo T. B. gynėjas advokatas Juozas Šeškevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-02-13 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-487/2012 dalį, kuria T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 str. 1 d., ir dėl šio nusikaltimo jį išteisinti; sumažinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-03-02 paskirtą jam laisvės atėmimo bausmę ir paleisti jį iš suėmimo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Advokatas nurodo, kad nuosprendis iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad jo ginamasis nuo pat pradžių prisipažino, kad atvažiavo į Lietuvą iš Prancūzijos su suklastotu Lietuvos Respublikos piliečio pasu, šį pasą asmens dokumentų patikrinimo 2010-02-05 „Europa City“ viešbutyje metu pateikė Lietuvos policijos pareigūnams, taip pat kad turėjo įsigijęs ir laikė pas save suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Šių tikrų faktų, advokato teigimu, nuteistasis neketino ginčyti ir neginčijo nei iki teismo, nei teisme, viską nuoširdžiai paaiškindamas. Taip pat advokatas nurodė, kad asmens dokumentų patikrinimas visiškai nereikalavo atlikti jo viešbutyje nuomoto kambario patalpų apžiūros. Atkreipia dėmesį į tai, jog teisme liudiję liudytojai R. R. ir R. K. patvirtino, kad prieškambaryje lubas apžiūrinėjo 2 pareigūnai po vieną, vienas iš pradžių pakėlęs plytelę nerado nieko, apžiūrinėjo kelias minutes, o tik po to apžiūrinėjęs kitas 2 PK darbuotojas neva rado užkištą po lubomis paketėlį.
Mano, jog tokiais pareigūnų veiksmais, kai buvo ieškoma už šaldytuvo ir pakabinamose prieškambario (koridoriuko) lubose ir neva surasti narkotinių medžiagų paketėliai, iš tikrųjų atitinka ne įvykio vietos apžiūros pagal BPK 207 str. požymius, bet atliktos kratos jo ginamojo nuomotoje patalpoje – viešbučio „Europa City“ Nr. 501 kambaryje. Advokato teigimu, krata buvo atlikta be ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcijos (nutarties), nedalyvaujant viešbučio atsakingam atstovui, t.y. šiurkščiai pažeidžiant BPK 145, 149 str. nuostatas. Tad 2012-02-13 nuosprendyje negalėjo būti remiamasi šios neteisėtos kratos rezultatais – nei kratos veiksmą apgaulingai įforminusio tariamojo 2010-02-05 įvykio vietos apžiūros protokolo (t.l, b.l. 20-24), nei šio neteisėto protokolo pagrindu atsiradusios 2011-02-24 specialisto išvados Nr. 140-(697)-ISl-l 117 duomenimis (BPK 145 str. 3 d., 20 str. 1 d. 4 d.). Nurodo, jog ant minėtų paketėlių jo ginamojo pirštų atspaudų nerasta, narkotinės medžiagos jo kraujyje nenustatyta, iki minėtų paketėlių radimo kambaryje narkotinių medžiagų kvapo niekas nekonstatavo.
Advokatas taip pat nurodė, kad jo ginamasis T. B. suklastotą asmens tapatybės dokumentą panaudojo verčiamas aplinkybių, norėdamas per Lietuvą iš Rusijos išvežti į Prancūziją, kur pradėta politinio prieglobsčio jam suteikimo procedūra, savo šeimą – žmoną ir du savo vaikus. Šias aplinkybes, advokato teigimu, patvirtina bylos duomenys, įskaitant ir duomenis apie tai, kad, prieš atgabenant į Lietuvą iš Kaliningrado srities jo ginamojo šeimą, jo ginamajam buvo atvežtas jos bagažas, žmonos ir vaikučių daiktai.
Advokato manymu, ši jo ginamojo atvykimo į Lietuvą su suklastotu asmens dokumentu ir suklastoto dokumento panaudojimo aplinkybė turėjo būti pagal BK 59 str. 2 d. pripažinta lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe ir, atsižvelgiant į tai, atitinkamai sumažinta bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. B. ir jo gynėjo Juozo Šeškevičiaus skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).
Dėl apeliantų argumentų dėl paskirtos T. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., per griežtos bausmės.
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo paskirta T. B. bausmė yra per griežta, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis buvo priverstas gauti Lietuvos Respublikos pasą tam, kad galėtų savo šeimą iš Kaliningrado perkelti į Europą, nes jų gyvybei ir sveikatai grėsė realus pavojus, todėl teismas šią aplinkybę turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
Nagrinėjamų skundų kontekste, atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistojo T. B., tris kartus teisto Rusijos Federacijoje, įtariamo dviejų sunkių kriminalinių nusikaltimų padarymu Ukrainoje, kurio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjamas Prancūzijoje, šeimai, esančiai Kaliningrade, Rusijos Federacijoje, grėstų realus pavojus sveikatai ar gyvybei.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d. nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga, pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.
Teismas, skiria bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ir atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs T. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir laipsnį, padarytas apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, taip pat tai, kad T. B. Lietuvos Respublikoje neteistas, Lietuvoje nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, kuri, būdama ženkliai mažesnė už BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, yra aiškiai ne per griežta.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., kvalifikavimo
Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., ir nuteisė jį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės keistinas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
Visos šiame straipsnyje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl pakanka bent vienos iš jų, kad asmenį būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Teisminio įrodymų tyrimo metu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamasis T. B. viešbučio kambaryje, kuriame gyveno apie savaitę laiko, laikė narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, neturėdamas tikslo jų platinti.
Pažymėtina, jog tam, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėm, būtini visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nesant nors vieno iš jų baudžiamoji atsakomybė negalima.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad augalinės kilmės narkotinės medžiagos buvo surastos ne nuteistojo T. B. priklausančioje patalpoje, o viešbučio „Europa city“ kambaryje Nr. 501, kuriame T. B. gyveno nuo 2011-01-28 iki 2011-02-05 ir kuris tik kelis kartus paviršutiniškai buvo tvarkomas, – dalis narkotinių medžiagų, susuktų į popierinį ritinėlį, buvo rasta atkėlus pakabinamų lubų plyteles, kita dalis buvo rasta polietileniniame maišelyje už šaldytuvo, ant kurio stovėjo televizorius, pas T. B. ar jam priklausančiuose daiktuose augalinės kilmės narkotinių medžiagų nerasta.
T. B. savo kaltę dėl narkotikų laikymo neigė nuo pat jo sulaikymo, teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. , iš esmės vadovavosi tik kambarinių ir policijos pareigūnų parodymais bei atliktos apžiūros protokolu.
Apklaustas teisiamajame posėdyje T. B. parodė, kad apie narkotines medžiagas rastas jo kambaryje nieko negali pasakyti, jis narkotinių medžiagų nevartoja, todėl jos negalėjo būti jo.
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju L. V. parodė, kad 2011-02-05, laiko tiksliai neatsimena, Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Budėtojų dalyje buvo gautas iškvietimas, kad viešbutyje „Europa City“ yra sulaikytas asmuo su galimai netikrais dokumentais. Jis tuo metu dirbo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK NTS tyrėju, todėl nuvyko į įvykio vietą. Jam atvykus, ten jau buvo patruliai, apžiūrėjus jam pateiktus dokumentus, kilo įtarimas, kad jie yra padirbti. Nusprendė apžiūrėti kambarį ir už šaldytuvo, ant kurio stovėjos televizorius, surado polietileninį skaidrų maišelį su augalinės kilmės medžiaga, kaip vėliau paaiškėjo, – kanapėmis. Toliau apžiūrint įvykio vietą, pastebėjo, kad prieškambaryje viena pakabinamų lubų plytelė nepilnai įstatyta į savo vietą, pasilipęs ant prieškambaryje stovėjusios batų dėžės, atstūmė plytelę ir surado 5-6 cm paketuką, susuktą į vokišką laikraštį. Paklaustas, ar rastos narkotinės medžiagos priklauso jam, kaltinamasis neigė, tačiau pagal jo reakciją, galima buvo suprasti, kad rasti paketėliai priklauso jam.
Atsakydamas į klausimus, L. V. parodė, kad koridoriuje buvo patruliai, tačiau jie apžiūros neatliko, apžiūrą atliko jis vienas, jei kas būtų dalyvavęs, būtų įrašytas į apžiūros protokolą. Jei kas būtų sakęs, kad patalpa apžiūrėta, jis pakartotinai jos neapžiūrėtų. Ten dar buvo įgaliotinis atvažiavęs, buvo iš kitos institucijos asmenys atvažiavę, jie vaikščiojo koridoriuje.
2011-02-05 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūroje dalyvavo vienas asmuo – NTS tyrėjas L. V. (t.1, b.l. 20-24).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju R. R. parodė, kad galimai 2011-02-05, datos tiksliai neatsimena, jam patruliuojant kartu su R. K. apie 18.30 val. buvo gautas pranešimas iš VPK OVS, kad „Europa City“ viešbutyje, Jasinskio g. 14, Vilniuje, 501 kambaryje yra apsigyvenęs asmuo su padirbtais dokumentais. Jiems atvykus į viešbutį, kaltinamasis pats atidarė duris ir pateikė Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Susiekę su VPK nustatė, kad toks asmuo su nurodytu pase asmens kodu neegzistuoja. Iš VPK jie gavo nurodymą nesikišti, kol atvyks 2-ojo PK darbuotojai. Kambario apžiūrą vykdė 2-ojo PK darbuotojai. Vienas apžiūrinėjo krepšius, kuriuose buvo ne jo daiktai, ten buvo kažkokie vaikų daiktai, drabužiai, kitas apžiūrėjo kambarį, prieškambarį. Pirma vienas apžiūrėjo lubas, jis vienam kampe pakėlė lubų plytelę, pasižiūrėjo ir nieko nerado. Paskui kitas atidžiau apžiūrėjo, pradėjo kilnoti visas plytele iš eilės ir tada rado tą paketėlį. Kitas darbuotojas tas lubas apžiūrėjo po kelių minučių. Lubose buvo rastas į popierių įpakuotas pailgas paketėlis, o už šaldytuvo buvo rastas plastikinis maišelis su augalinės kilmės medžiagomis. Neatsimena, ar kambaryje jautėsi koks specifinis kvapas. Jautėsi tik rūkalų kvapas, nes kambaryje buvo prirūkyta.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju R. K. parodė, kad jam patruliuojant kartu su R. R. apie 18.30 val. buvo gautas pranešimas iš VPK OVS, kad „Europa City“ viešbutyje, Jasinskio g. 14, Vilniuje, 501 kambaryje yra apsigyvenęs asmuo su padirbtais dokumentais. Jiems atvykus, jie į kambarį neužėjo. Paprašius pateikti pasą, buvo matyti, jog jis turi ir vairuotojo pažymėjimą. Duomenų patikrinimas truko 2-5 minutes. Kaltinamasis buvo savo kambaryje, jie į kambarį nebuvo užėję, parašė kaltinamojo, kad šis neuždarytų durų. Po to jiems į pagalbą buvo atsiųstas 2 PK darbuotojas, kuris ir atlikinėjo savo darbą, o jie tiktai stebėjo, kad asmuo nepabėgtų, nesusižalotų ar pan. Atvyko vairuotojas, apylinkės inspektorius, operatyvinis darbuotojas. Iš pradžių daiktų apžiūrą atlikinėjo operatyvinis darbuotojas, kuris virš lubų rado polietileninį maišiuką į kažką susuktą, tačiau, kas jame buvo, jis nematė. Ar kas buvo rasta už šaldytuvo, nežino. Apžiūros metu matė, kad nors kaltinamasis nervinosi, tačiau elgėsi ramiai ir, operatyviniam darbuotojui radus tą paketėlį, kaip bebūtų keista, jo reakcija nepasikeitė.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. Č. parodė, kad kaltinamąjį prisimena. Jis gyveno viešbutyje „Europa City“, kambaryje Nr. 501 maždaug apie savaitę. Ji ten dirbo ir tebedirba kambarine. Kaltinamasis kelis kartus atsisakė, kad kambarys būtų tvarkomas. Ji paprastai dirbdavo su D. Š., kuri tvarkydavosi vonioje, o ji tvarkydavosi kambaryje – paklodavo lovą, nuvalydavo dulkes nuo stalo, spintelių, lovos šonų, išsiurbdavo kilimą. Už spintelių kartais išvalydavo dulkes, o kartais, jei būdavo labai daug darbo, nepasižiūrėdavo.
Kiek prisimena, jo kambarys buvo gana tvarkingas, kažkokios ypatingos netvarkos ar kažkokių išstumdytų lubų plytelių prieškambaryje, nepastebėjo, jautėsi tik cigarečių kvapas, jokių specifinių kvapų nejuto.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja D. Š. parodė, kad kaltinamojo neprisimena, šiuo metu ji nedirba, o anksčiau dirbo kambarine viešbutyje „Europa City“. Prisimena, kad buvo kambarys 5 aukšte, kur galimai gyveno kaltinamasis. Paprastai kambariuose ji tvarkydavosi su A. Č. – ji tvarkydavo vonios kambarį, o kolegė tvarkydavosi kambaryje. Jeigu gyventojas – kambaryje, atsiklausdavo, ar galima sutvarkyti kambarį. Iš pagrindų kambarį tvarko tik tuomet, kai gyventojas išvyksta. Nieko ypatingo tame kambaryje nebuvo, nepastebėjo, kad prieškambaryje būtų judinamos dekoratyvinės lubų plytelės, be to ji į tai ir neatkreiptų dėmesio.
Taigi pirmosios instancijos teismas, savo išvadas dėl T. B. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., padarymo iš esmės grindė: įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nenurodytas tikrasis dalyvavusių apžiūroje asmenų skaičius ir jų pavardės, neinformatyviais kambarinių D. Š., A. Č. parodymais ir nenuosekliais bei prieštaringais pareigūno L. V. parodymais, kurie nesutampa su kitų liudytojų pareigūnų R. R. ir R. K. parodymais.
Pirmosios instancijos teismas, perskaitydamas A. Č. ir D. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, neatkreipė dėmesio, kad jų parodymai visiškai identiški, tai yra duotuose parodymuose tik sukeistos vietomis pavardė, kas verčia abejoti tokių parodymų patikimumu (t.1, b.l. 96-99), be to, D. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad net jei ir būtų kokia dekoratyvinė lubų plytelė atstumta, ji į tai neatkreiptų dėmesio, taip pat viešbučio kambarinės parodė, kad jos tik kelis kartus paviršutiniškai tvarkė viešbučio kambarį Nr. 501, nes jis buvo tvarkingas. D. V. teigė, jog pastebėjo, kad T. B. nervintis pradėjo po to, kai pakabinamose lubose buvo rastas paketėlis. Tuo tarpu apklaustas liudytoju R. K. parodė, jog matėsi, kad T. B. nervinasi, tačiau elgėsi ramiai, ir, operatyviniam darbuotojui radus tą paketėlį, kaip bebūtų keista, jo reakcija nepasikeitė.
Taip pat D. V. parodymai akivaizdžiai prieštarauja R. K. ir R. R. parodymams dėl apžiūrą atlikusių asmenų skaičiaus ir veiksmų. D. V. teigia, kad įvykio vietą jis apžiūrėjo vienas, tuo tarpu R. K. ir R. R. teigia, kad apžiūrą atliko du 2-ojo PK pareigūnai – vienas apžiūrinėjo krepšius, kuriuose buvo ne jo daiktai, ten buvo kažkokie vaikų daiktai, drabužiai, kitas apžiūrėjo kambarį, prieškambarį. Pirma vienas apžiūrėjo lubas, viename kampe pakėlė lubų plytelę, pasižiūrėjo ir nieko nerado. Paskui kitas atidžiau apžiūrėjo, pradėjo kilnoti visas plyteles iš eilės ir tada rado tą paketėlį. Kitas darbuotojas tas lubas apžiūrėjo po kelių minučių.
Šie parodymai paneigia L. V. teiginį, kad apžiūrėti pakabinamų lubų konstrukcijas jį paskatino pastumta viena pakabinamų lubų plytelė, nes neaišku, kas iš tikrųjų atstūmė šią plytelę ir ar iš tikrųjų ši plytelė buvo atstumta, kadangi, tam, kad atlikti tokio pobūdžio veiksmus, ieškant konkrečių daiktų, L. V. turėjo gauti ikiteisminio tyrimo teisėjo motyvuotą sankciją (nutartį). Baudžiamojoje byloje tokios nutarties nėra.
Be to, L. V., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė kad, suradus paslėptas lubose narkotines medžiagas, kaltinamasis teigė, kad tai ne jo, bet prisipažino, kad prie šaldytuvo rasta narkotinė medžiaga priklauso jam, nes jis narkotikus kramto, tačiau L. V. negalėjo paaiškinti, kodėl tas pokalbis nėra užfiksuotas, teigė, gal ką susipainiojęs, negalėjo paaiškinti kada ir kur apkritai toks pokalbis vyko.
Apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, jog nebuvo tiriama, ar yra T. B. pirštų antspaudų ant pakabinamų lubų plokštelių ir ant surastų narkotinių medžiagų paketėlių, taip pat nebuvo atliktas T. B. kraujo tyrimas, nors T. B. nuo pat sulaikymo momento pats prašė šiuos tyrimus atlikti.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2 K-673/2007). Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas paviršutiniškai, nebuvo tiriama, ar yra T. B. pirštų antspaudų ant pakabinamų lubų plokštelių ir ant surastų narkotinių medžiagų paketėlių, taip pat nebuvo atliktas T. B. kraujo tyrimas, todėl nėra surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima neginčijamai teigti, jog viešbučio „Europa City“ kambaryje Nr. 501 rasta augalinės kilmės narkotinė medžiaga priklauso būtent T. B., tai yra, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, neturėdamas tikslo platinti, viešbučio „Europa City“ 501 kambaryje, paslėpęs už šaldytuvo ir už pakabinamų lubų plytelių, laikė nedidelį kiekį augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių. Pirmosios instancijos teismas, nepašalines byloje esančių prieštaravimų, savo išvadas pagrindė prielaidomis, neinformatyviais D. Š. ir A. Č., taip pat nenuoseklias bei prieštaringais pareigūnų L. V., R. K. ir R. R., parodymais.
Pirmosios instancijos teismui nepašalinus ikiteisminio tyrimo metu padarytų trūkumų, bei byloje esančių prieštaravimų, nesant galimybės šiuos trūkumus ir prieštaravimus pašalinti apeliacinės instancijos teisme, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės keistinas: nuosprendžio dalis, kurioje T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., naikintina; T. B. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; kitoje dalyje nuosprendis nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., kolegija
nusprendė:
Pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-02-13 nuosprendį.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Išteisinti T. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.