Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalies, kuriuo iš atsakovo ieškovui priteistos netesybos, priešieškinys atmestas, o prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-1056-104/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „Lina“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei prekybos namams „Lina“ dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškovas pateikė delspinigių skaičiavimo lentelę, į kurią įtraukė 4 642,75 Lt delspinigių, bet ieškiniu reikalavo tik 1 527,24 Lt delspinigių dalies. Dar kartą skaičiuoti delspinigius pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. BS-32 ieškovas neturėjo teisės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas ir prašymas dėl sprendimo dalies vykdymo išdėstymo atmestini.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde (atsiliepime į apeliacinį skundą) nurodytus argumentus.

Dėl delspinigių priteisimo

Iš bylos duomenų nustatyta, kad bylos šalis sieja įvairaus pobūdžio neapibrėžto termino (tęstiniai) prievoliniai santykiai pagal šias sutartis: 2007 m. lapkričio 16 d. – konteinerio biuro ir buitinių patalpų nuomos sutartį Nr. BS-65 (t. 1, b. l. 14-16), 2007 m. lapkričio 22 d. – antrinių žaliavų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BS-68 (t. 1, b. l. 17-19), 2008 m. kovo 1 d. ir 2008 m. birželio 2 d. – atitinkamai statybinių atliekų priėmimo paslaugų sutartį Nr. AP-4, AP-142 (t. 1, b. l. 6-9), 2008 m. kovo 28 d. - fizinės apsaugos sutartį Nr. BS-34 (t. 1, b. l. 20-23), 2008 m. birželio 4 d. svėrimo paslaugų sutartį Nr. BS-33 (t. 1, b. l. 12-13). Atsakovas pagal skirtingas PVM sąskaitas faktūras nustatytu laiku nesumokėjo ieškovui 324 296,28 Lt (369 072,74 Lt – 693 369,02 Lt) už prekes ir paslaugas (t. 1, b. l. 24-27); ieškovas, be kita ko, priskaičiavo 4 642,75 Lt delspinigių (t. 1, b. l. 105-106).

2008 m. birželio 4 d. bylos šalys pasirašė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. BS-32 (t. 1, b. l. 4-5). Įsiskolinimo mokėjimo sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 328 939,03 Lt skolą dalimis iki 2009 m. vasario 18 d. imtinai. Atsakovui uždelsus įvykdyti finansinę prievolę, jis papildomai turės sumokėti 0,02 % delspinigių, skaičiuojant nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną (Įsiskolinimo mokėjimo sutarties 3.2 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokėti delspinigius atsakovas nebuvo įsipareigojęs ieškovui nei pagal 2007 m. lapkričio 16 d. konteinerio biuro ir buitinių patalpų nuomos sutartį Nr. BS-65, nei pagal 2007 m. lapkričio 22 d. antrinių žaliavų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BS-68. Vadinasi, įsiskolinimo mokėjimo sutartimi ieškovas ne tik suteikė atsakovui daugiau laiko įvykdyti seną finansinę prievolę, bet kartu iš dalies pakeitė iki tol galiojusios prievolės - – sumokėti 328 939,03 Lt skolą – įvykdymo būdą, t. y. įtraukė sąlygą dėl 0,02 % delspinigių (CK 6.72 str.), jei bus pažeista pareiga mokėti po 36 548,78 Lt/mėn. Tokia faktinė situacija kvalifikuotina kaip novacija (lot. novatio - pakeitimas). Novacija reiškia, kad pradinė prievolė baigėsi, o jos vietoj atsirado nauja. Pažymėtina, jog anaiptol ne kiekvienas teisinių santykių modifikavimas reiškia novaciją (CK 6.142 str.). Novacija bus tik tada, kai nauja prievolė turės skirtingą nuo ankstesniosios prievolės dalyką, t. y. skirsis prievolės teisinė prigimtis (pvz., susitarimą perduoti daiktą pakeis susitarimas suteikti paslaugas), arba įvykdymo būdą (ad hoc - pagrindinę prievolę dėl skolos iš dalies papildė susitarimas dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7; 36.1; 40.3; 44.5.1; 45.5; 121.19.4).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2008 m. liepos 9 ir 18 d. bei 2008 m. rugpjūčio 26 d. (vietoj 2008 m. birželio 18 d. ir 2008 m. liepos 18 d.) atsakovas pervedė ieškovui atitinkamai 8 000 Lt, 40 000 Lt ir 20 000Lt, iš viso - 68 000 Lt (vietoj 73 097,57 Lt). Likusios skolos dalies – 260 939,03 Lt (328 939,03 Lt – 68 000 Lt) ieškovas irgi negrąžino (t. 1, b. l. 108-110), taigi ieškovas 2008 m. lapkričio 5 d. nutraukė įsiskolinimo mokėjimo sutartį (t. 1, b. l. 111) ir pagal įsiskolinimų mokėjimo sutarties 3.2 punktą priskaičiavo 1 527,24 Lt delspinigių nuo nesumokėtos 260 939,03 Lt skolos dalies už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 19 d. iki 2008 m. spalio 18 d. (t. 1, b. l. 112). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas teisėtai reikalauja iš atsakovo 1 527 Lt delspinigių, dėl kurių jie buvo susitarę (t. 2, b. l. 146-147) (pirmas, antras ir trečias skundo argumentai).

Dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo pagal priešieškinį

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 3 540 Lt be pagrindo įgytų lėšų, nes, jo teigimu, ieškovas pusę metų (nuo 2007 m. liepos iki 2008 m. sausio) išrašinėjo atsakovui PVM sąskaitas faktūras nurodydamas jose vienu konteineriu daugiau, nei pastarasis iš tikrųjų naudojosi.

Kaip matyti iš 2006 m. gegužės 26 d. ir 2007 m. lapkričio 16 d. konteinerių perdavimo-priėmimo aktų (t. 3, b. l. 44, 47) ieškovas perdavė atsakovui 8 ir 1 (iš viso – 9) konteinerius. 5 PVM sąskaitos faktūros laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 31 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. išrašytos už 4 720 Lt (su PVM), 2 PVM sąskaitos faktūros laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. – už 5 310 Lt (su PVM), visas šias sąskaitas atsakovas apmokėjo (t. 3, b. l. 32). 2009 m. liepos 29 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė adv. p. V. Ramanauskaitė nurodė (t. 3, b. l. 64), kad 1 iš 9 konteinerių naudojasi ieškovo dispečerė. Analogiškai atsakovas akcentavo 2009 m. liepos 21 d. rašte Nr. 14364 (t. 3, b. l. 52). Ieškovo atstovas T. R. L. šio fakto nepaneigė, tačiau pabrėžė, jog dispečerė atsakovui neatlygintinai teikė aptarnavimo paslaugas. Šios aplinkybės atsakovo atstovai taip pat neginčijo (CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ieškovas nurodė (t. 3, b. l. 172), jog 1 ginčo vagonėliu naudojosi ieškovo ir atsakovo darbuotojai bendrai, be to, ieškovas duodavo už tai atsakovui skaldos, vien savo sąskaita mokėjo už elektrą.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog rašytinės 2006 m. gegužės 26 d. ir 2007 m. lapkričio 16 d. konteinerių – biuro buitinių patalpų nuomos sutartys (t. 3, b. l. 42-43, 45-46) vėliau bylos šalių tarpusavio žodiniu susitarimu buvo iš dalies pakeistos barterinių mainų sutartimi, kai tiesiogiai apsikeičiama prekėmis (paslaugomis). Kadangi mainomų prekių (paslaugų) kainos nesutapo, skirtumą atsakovas turėjo padengti pinigais. Nurodyta situacija tenkino atsakovą ir jis iš pradžių mokėjo ieškovui už atitinkamai 8 ir 9 konteinerių nuomą, o nuo 2008 m. vasario 1 d. nebemokėjo apskritai nė už vieną iš 7 (8-1) ar 8 (9-1) konteinerių, nors neginčija, kad ir toliau jais naudojosi (t. 1, b. l. 87, 92, 98, 101; t. 2, b. l. 204-206).

Tokiu atveju skundo dalis dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl atsakovo prašymo išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pagal kurią ieškovui priteista pagrindinė skola

CPK 284 straipsnio 1 dalis sako, kad teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti arba pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taigi minėta norma nustato, kad pakeisti sprendimo vykdymo tvarką yra teismo teisė, o ne pareiga; kad ši teismo teisė reiškia lengvatinio termino skolininkui įvykdyti prievolę suteikimą; kad sprendžiant sprendimo vykdymo pakeitimo klausimus reikia atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, kurias lemia konkrečios bylos specifika.

Atsakovas pateikė į bylą rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį. 2009 m. gegužės 13 d duomenimis, atsakovas buvo įsiskolinęs įvairiems kreditoriams 1,1 mln. Lt, 2009 m. rugpjūčio 17 d. duomenimis – 1,62 mln. Lt (t. 2, b. l. 172; t. 3, b. l. 73-78). Atsakovo skola bankams ir kitoms kredito įstaigoms siekia 863 000 Lt, Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai – 627 786 Lt, nuo 2008 m. vieną du mėnesius atsakovas vėluoja atsiskaityti su darbuotojais (t. 2, b. l. 172). Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. spalio 21 d. areštavo atsakovo turto už 366 763,71 Lt (t. 2, b. l. 174-179; t. 3, b. l. 10-15, 108-110). Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 15 d. civilinėje byloje Nr. L2-4407-232/2008 areštavo atsakovo turto už 190 277,38 Lt (t. 2, b. l. 188-190), 2008 m. gruodžio 23 d. civilinėje byloje Nr. L2-4551-560/2008 – už 112 645,77 Lt (t. 3, b. l. 15-18, 113-114). Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. vasario 5 d. areštavo atsakovo turto už 902 610,53 Lt (t. 3, b. l. 18-22, 115-116). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-2776-553/2009 areštavo atsakovo turto už 445 500 Lt (t. 2, b. l. 191-193; t. 3, b. l. 22-24, 116-117). Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 10 d. civilinėje byloje Nr. L2-5475-545/2009 areštavo atsakovo turto už 26 464,03 Lt (t. 2, b. l. 193-198; t. 3, b. l. 24-26, 117-118); 2009 m. kovo 16 d. civilinėje byloje Nr. 2-5770-735/2009 – už 31 850 Lt (t. 3, b. l. 27-29, 118-119), 2009 m. kovo 23 d. civilinėje byloje Nr. L2-6127-643/2009 – už 30 413,64 Lt (t. 3, b. l. 119), 2009 m. gegužės 19 d. civilinėje byloje Nr. L2-9669-643/2009 – už 7 378 Lt (t. 3, b. l. 120), 2009 m. gegužės 25 d. civilinėje byloje Nr. L2-10003-643/2009 – už 35 256 Lt (t. 3, b. l. 120-121). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 3 d. civilinėje byloje Nr. L2-4463-104/2009 areštavo atsakovo turto už 640 731,20 Lt (t. 3, b. l. 121-123). Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009 m. birželio 11 d. civilinėje byloje Nr. 2-11103-545/2009 areštavo atsakovo turto už 44 014,50 Lt (t. 3, b. l. 123-124), 2009 m. liepos 3 d. civilinėje byloje Nr. L2-12058-67/2009 – už 97 174,17 Lt (t. 3, b. l. 124-125). Bendras atsakovo turto arešto mastas iki 2009 m. vidurio siekė 2,93 mln. Lt. Su kai kuriais kreditoriais atsakovas pasirašė taikos sutartis, mokestinės paskolos sutartį (t. 3, b. l. 55-61, 101-105); skolų mokėjimo grafikas baigiasi 2009 m. lapkričio 30 d., 2009 m. gruodžio 21 d. ir 2010 m. kovo 25 d. Atsakovas turi ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 3,1 mln. Lt: 1,53 mln. Lt vertės transporto priemonių, 0,5 mln. Lt vertės įrangos, 1,1 mln. Lt vertės atsargų (t. 3, b. l. 100). Debitorių skolos atsakovui siekia 0,3 mln. Lt (t. 3, b. l. 158). Užtikrindamas skolininko UAB „VSA Holding“ 2006 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutarties Nr. K200608-1469 (kredito suma – 2 370 546 EUR) tinkamą įvykdymą atsakovas įkeitė AB SAMPO bankui savo 35 transporto priemones (t. 3, b. l. 85-92). Atsakovas iš UAB „VSA Holding“ įsigijo 200 000 Lt vertės sandėlį, kuris yra įkeistas užtikrinant minėtos kredito sutarties tinkamą įvykdymą (t. 3, b. l. 80-84).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. lapkričio 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-1113/2001) išaiškino, kad galima atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą, kai skolininko turtinė padėtis sunki; kai susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių būtų labai sunku įvykdyti sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo materialinė padėtis komplikuota. Antra vertus, reikia turėti omeny tai, kad atsakovas nepateisino pasitikėjimo, vykdydamas įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. BS-32, pagal kurią 328 939,03 Lt skolos mokėjimas ieškovo sutikimu jau buvo išdėstytas 9 mėn.; taip pat neparodė geros valios (lot. bona fidei) ir bent iš dalies nesumažino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškovui priteistos 388 414,04 Lt pagrindinės skolos, nors šios sprendimo dalies neskundė. Anot atsakovo, nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. sausio 31 d. jis likvidavo skolą ieškovui 118 166,85 Lt apimtimi, pardavęs šiam elektrą ir išnuomavęs atitinkamą (-us) objektą (-us) (t. 3, b. l. 159-170), bet iš tikrųjų PVM sąskaitų faktūrų išrašymas per se nereiškia prievolių įskaitymo (CPK 6.130 str.), juo labiau - prievolių, kurios sudarė nagrinėjimo dalyką byloje, dalies įskaitymo. Kadangi atsakovo turtinė padėtis gana ilgą laiką problematiška ir nėra vilčių, jog artimiausiu metu ji dėl kokių nors priežasčių iš esmės pagerėtų, nėra prasmės versti ieškovą daugiau laukti, kol atsakovas padengs 2-3 m. senumo skolą, todėl prašymas netenkintinas.

Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį 3 punktą iš atsakovo valstybei priteistinos 2,70 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 153).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo palikti nepakeistą.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalies, kuria iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškovo uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „Lina“ naudai priteista 388 414,04 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni tūkstančiai keturi šimtai keturiolika litų 04 ct.) skolos, išdėstymo atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ 2,70 Lt (du litus 70 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.