Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo psichiatrui ekspertui Kęstučiui Mikučioniui (vaizdo konferenciniu būdu ZOOM programa),

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo,

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), išsiskyrusiam, vidurinio išsilavinimo, bedarbiui, teistam: 2021-02-25 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2023-03-01 surašytas negalėjimo dalyvauti procese protokolas, kuriame konstatuojama, kad įtariamo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu asmens - R. M. psichikos būklė neleidžia su juo atlikti proceso veiksmų ir jam dalyvauti atliekamuose proceso veiksmuose. Nuo šio protokolo surašymo momento informacija apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priimtus proceso sprendimus baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka suteikiama įtariamojo asmens gynėjui ir įstatyminiam atstovui, perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – 2022 m. birželio 14 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu sudavė lovoje gulinčiai sugyventinei A. M. į sprandą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. M. palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Byloje apklausti liudytojai N. M., O. G. ir V. M., patvirtino savo parodymus, duotu ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. A. M. yra jo sugyventinė, jų santykiai normalūs, veda bendrą ūkį. Alkoholį vartojo apie savaitę laiko. Tiksliai neatsimena, kada viskas vyko, antradienį ar trečiadienį, taip pat neprisimena, kiek buvo valandų. Žino, kad jis buvo išgėręs. Tiksliai neprisimena, ar tuo metu namuose buvo dar kažkas. Žino, kad visą savaitę su juo buvo draugas V. M.. Jei A. M. sakė, kad jis galėjo jai trenkti, vadinasi taip galėjo būti. Mano, kad galėjo rankos delnu pliaukštelėti jai per sprandą. Neprisimena, dėl kokių priežasčių jis galėjo taip padaryti. Neatsimena tos dienos. Jis alkoholio nevartoja, tačiau jei išgeria, tai geria kelias dienas (2 t., b. l. 106-107).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2022 m. birželio 14 d., laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 11.45 val., namuose, adresu(duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis R. M. konfliktavo bei agresyviai elgėsi. Konflikto metu R. M. sudaužė jai priklausantį telefoną „HUAWEI“, tačiau dėl to ji jam pretenzijų neturi. Negali paaiškinti, dėl ko jis taip elgėsi. Apie 11.45 val., jausdama baimę ir išgąstį, ji pabėgo iš namų. Jai nuėjus iki Nepriklausomybės aikštės, R. M. ją prisivijo, paėmė už parankės ir nusivedė namo. Namuose R. M. toliau konfliktavo, liepė nusirengti ir gultis į lovą. Apie 12.00 val., jai atsigulus į lovą, R. M. staiga, be jokios priežasties, sudavė jai gulinčiai vieną kartą kumščiu į sprandą, dėl tokių jo veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Konflikto metu namuose buvo V. M., tačiau pastarasis jokio konflikto nematė ir nieko negirdėjo, kadangi visą dieną, būdamas labai girtas, miegojo kitame kambaryje. Po patirto smurto ji greitai apsirengė ir išėjo iš namų, namo grįžo apie 23.00 val., R. M. girtas jau miegojo. 2022 m. birželio 15 d. R. M., su V. M. prigėręs alkoholinių gėrimų, vėl pradėjo konfliktuoti ir vyti ją iš namų. Išėjusi į lauką, apie 11.50 val., paprašė pažįstamos N. M. iškviesti policiją dėl neblaivaus ir agresyvaus sugyventinio. Dėl 2022 m. birželio 14 d. R. M. suduoto smūgio į sprandą atsisakė vykti pas medikus. Civilinio ieškinio byloje neteiks (1 t., b. l. 35-36, 56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. M. parodė, kad pažįsta R. M. ir A. M., kiek žino, jie dažnai pykstasi. Tiksliai nežino, kada įvyko tas įvykis, gal kažkur prieš mėnesį, žino, kad tai buvo trečiadienis, ji prekiavo turguje. Apie 10.00 val. pas ją atėjo A. M., kuri sakė, kad R. M. pas ją atsivedė draugų ir jie visi ten vartoja alkoholį, R. M. durniuoja, kiloja rankas, minėjo, kad jis norėjo jai trenkti. Tada A. M. nieko neminėjo, kad R. M. jai trenkė. A. M. parodė, kad R. M. sudaužė jos telefoną. Ji pasakė A. M., kad, baigusi darbą, užeis pas ją ir išvarys vyrus, dar pasakė jai, kad ši neitų į kambarį, kad išvengti konfliktų. Apie 11.30 val. ji nuvažiavo pas A. M., kuri stovėjo kieme. Tada ji užėjo į namus, A. M. ėjo iš paskos. Kambaryje buvo R. M., taip pat lovoje gulėjo jai pažįstamas vyras, dar buvo du vyrai, kurių ji nepažįsta, tik žino, kad jie vietiniai. Ji pasakė, kad jeigu jie neišeis, ji iškvies policiją. Tie du vyrai susirinko alų ir išėjo. A. M. norėjo, kad R. M. taip pat išeitų, tačiau jis neišėjo, todėl ji iškvietė policiją. R. M. sakė, kad niekas nešokinėjo prieš A. M., o jos telefoną sudaužė todėl, nes tarp jų kilo žodinis konfliktas. Prieš išvažiuodama, ji pasakė A. M. būti lauke ir laukti policijos, nežino, ar ji įėjo į vidų. A. M. jai nieko neminėjo apie antradienį tarp jos ir R. M. įvykusį konfliktą (1 t., b. l. 64-65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad R. M. yra jo draugas, kuris gyvena kartu su A. M.. 2022 m., gal birželio mėnesį, pas R. M. namo atvažiavo pareigūnai ir jį išsivežė. Atsimena, kad tą dieną pas R. M. jis vartojo alkoholį, atvažiavus pareigūnams, jis miegojo. Nieko nematė, R. M. ir A. M. prie jo nesipyko. Nėra matęs, kad R. M. kada nors būtų naudojęs smurtą prieš A. M. (1 t., b. l. 70).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. G. parodė, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Dirbant 2022 m. birželio 15 d. kartu su tyrėju A. S., apie 11.30 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja paprašė kaimynės iškviesti policiją, nes sugyventinis veja ją iš namų, stumdo, atėmė telefoną. Nuvykus į įvykio vietą, prie namo stovėjo pranešėja A. M., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis R. M. namuose kelias dienas vartoja alkoholį, varo ją iš namų, atėmė jos telefoną, todėl ji pati paskambinti policijai negalėjo. A. M. pasakė, kad 2022 m. birželio 14 d., jai gulint lovoje, R. M. trenkė rankos kumščiu į kaklo sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Apžiūrėjus A. M., jokių aiškių sužalojimų nebuvo pastebėta, medikų pagalbos ji atsisakė. Įėjus į namus, kambaryje buvo R. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, jam buvo nustatytas virš 2 ‰ (promilių) neblaivumas. Kambaryje taip pat buvo R. M. draugas V. M., kuris miegojo. Bendraujant su R. M., šis į užduodamus klausimus aiškiai neatsakinėjo, buvo neadekvatus, pasakojo realybės neatitinkančius dalykus (1 t., b. l. 78-79).

2022-06-15 įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūrą, pėdsakų, tinkančių nusikalstamos veikos indentifikavimui, nerasta (1 t., b. l. 15-16, 18-20).

2022-06-15 asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta A. M. galinė kaklo dalis. Atlikus apžiūrą, ant galinės kaklo dalies paviršutinių sužalojimų nenustatyta, odos spalva be pakitimų, kraujosruvų nepastebėta (1 t., b. l. 39, 42-44).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kurioje užfiksuota, kad 2022 m. birželio 15 d., 12.30 val., R. M. buvo nustatytas 2,33 ‰ (promilių) neblaivumas (1 t., b. l. 87).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2022 m. gruodžio 13 d. – 2023 m. vasario 8 d. ekspertizės akte Nr. 75U-A-90/2022 nurodyta, kad įtariamos veikos metu R. M. sirgo psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Jis negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. R. M. dėl nustatyto psichikos sutrikimo ir psichikos būsenos ypatumų negalėjo suvokti pavojingos veikos pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Šiuo metu R. M. serga paranoidine šizofrenija. Jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. R. M. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo procese. R. M. reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones bendro stebėjimo sąlygomis specialioje psichiatrinėje ligoninėje (2 t., b. l. 79-81).

Ekspertas K. Mikučionis teismo posėdžio metu nurodė, kad pateiktą išvadą palaiko, nurodė, kad R. M. serga psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali būti apklausiamas ir negali dalyvauti teismo posėdžiuose. R. M. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Motyvuojamoji dalis

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas – tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia.

Byloje pakanka įrodymų daryti išvadą, jog R. M. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė lovoje gulinčiai sugyventinei A. M. į sprandą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybės įrodytos nukentėjusiosios parodymais duotais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, kitais pateiktais rašytiniais įrodymais: liudytojų N. M., V. M., O. G. parodymais (1 t., b. l. 64-65, 70, 78-79), įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentele (1 t., b. l. 15-16, 18-20), asmens apžiūros protokolu ir foto lentele (1 t., b. l. 39, 42-44), alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija (1 t., b. l. 87).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. M. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertas nustatė, kad R. M. praeityje ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. R. M. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu R. M. serga aukščiau minėtu psichikos sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su R. M. negali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis negali būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posėdžiuose. R. M. būtinas priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Teismas, įvertinęs visus šiuos objektyvius duomenis pripažįsta, jog R. M. ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remiantis Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-A-90/2022 išvadomis ir eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į R. M. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaujantis BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Įsiteisėjus nutarčiai dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, panaikintina R. M. 2022-06-16 paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. M. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu nuo 2022-06-16 iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo šiame baudžiamajame procese įsiteisėjimo dienos (2 t., b. l. 113-115).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktinis diskas (vokas Nr. 1), kuriame įrašyta į įvykį atvykusių policijos pareigūnų „Body Cam“ kameromis filmuota medžiaga, saugomas prie 1-ojo tomo bylos galinio viršelio, paliktinas prie baudžiamosios bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsniu, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pripažinti, kad R. M., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, taikyti R. M. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. M. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu nuo 2022-06-16 iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo šiame baudžiamajame procese įsiteisėjimo dienos, teismo nutarčiai dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską (vokas Nr. 1), kuriame įrašyta į įvykį atvykusių policijos pareigūnų „Body Cam“ kameromis filmuota medžiaga, saugomą prie 1-ojo tomo bylos galinio viršelio, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.