Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., padarymą A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbančiam, nevedusiam, neteistam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl savo psichikos būsenos negalėdamas suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, 2014-01-17 apie 18.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam tėvui J. P. į dešinį žandą ir kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam J. P. į kairės pusės žandikaulio sritį, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį sukėlė nukentėjusiajam J. P. fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Tai, jog A. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, grindžiama šiais duomenimis:

Nukentėjusysis J. P., A. P. tėvas, sutiko duoti parodymus ir teisme paaiškino, kad datos nepamena, namuose buto koridoriuje truputį susikivirčijo su sūnumi. Sūnus jį užpuolė, po to apsiramino. Sūnus sudavė į veidą, po to gal užkabino. Skausmą jis jautė. Į pareigūnus kreipėsi, nes norėjo, kad sūnų nuvežtų į ligoninę, o nuvežė į komisariatą. Su sūnumi susitaikė, skundų neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. P., kurio parodymai teisme paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, kad 2014-01-17 buvo namuose (duomenys neskelbtini), apie 18.30 val. jis ėjo iš savo kambario į virtuvę, kai koridoriuje jį užpuolė jo sūnus A.. Sūnus vieną kartą nieko nesakęs jam trenkė delnu dešine ranka į žandą ir kumščiu į lūpas apatinį žandikaulį. Sūnus jį tada sugriebė ir iš kito kambario išėjo kitas sūnus, kuris liepė A. nesimušti. A. nurimo. Prašo imtis priemonių dėl sūnaus smurto, nes jis patyrė fizinį skausmą. A. turi psichikos sutrikimų buvo gydytas, paskirti vaistai, bet šiuo metu nevartoja vaistų. Sūnus A. smurtauja ne pirmą kartą. Į TME nesikreips. ( b.l. 22 )

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. P., kurio parodymai teisme paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, papildomai parodė, kad 2014-01-17 apie 18.30 val., jam būnant namuose, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, jo sūnus A. P. sudavė dešinės rankos delnu jam per veidą, per kairįjį skruostą. Tuo metu, kai A. jam sudavė, nieko daugiau koridoriuje nebuvo, kitas jo sūnus N. buvo savo kambaryje. Paskui A. sugriebė jį už marškinių, jis bandė ištrūkti ir tuo metu gavo smūgį į lūpą, į žandikaulį, bet tiksliai negali nurodyti, ar A. sudavė jam kumščiu ar alkūne užkliudė, kai jis bandė ištrūkti. Kaip tik tuo metu išbėgo N. ir atitraukė A. nuo jo. Nuo abiejų smūgių pajuto fizinį skausmą. Nuo smūgių kraujas nebėgo, jokių mėlynių neliko, tik patino truputį apatinė lūpa, todėl į medikus, teismo med. ekspertus nesikreipė. Jokio konflikto tarp jo ir A. nebuvo, A. tik buvo nepatenkintas dėl įjungto jo kambaryje televizoriaus. A. turi pastoviai gerti vaistus nuo psichinės ligos, kai to nedaro, pasidaro agresyvus. Jis norėtų, kad A. gydytųsi, galėtų su A. susitaikyti, jei jis gydytųsi ir gerai elgtųsi. ( b.l. 25 )

Liudytoja K. P., A. P. motina, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad kai grįžo namo sužinojo, jog sūnus susipyko su tėvu. Sūnus paprašė patildyti televizorių, o vyras to nepadarė. Tada sūnus susinervino ir jie susipyko. Sūnus patempė vyrą už marškinių. Vyras nebuvo sumuštas, ji to nematė. Vyras jai mažai ką pasakojo. Vyras dažnai su viduriniuoju sūnumi konfliktuoja. A. P. konfliktuoja su tėvu, kai pastarasis išgeria, o kai vyras negeria, tai viskas gerai. Sūnus A. P. vaistus vartoja, tačiau būna, kad ne visada, jinai jį kontroliuoja, vaikšto pas gydytojus. Sūnus gerdavo, tačiau jis gulėjo ligoninėse, po įvykio pats nuvyko į ligoninę gydymui. Sūnus gers vaistus ir viskas bus gerai, jam nereikia į Rokiškio ligoninę. Nuo 2015-05-57 A. P. gydomas Naujosios Vilnios ligoninėje, jį gydo daktarė Antanavičiūtė, kuri sako, kad nebūtinas jos sūnaus gydymas Rokiškio ligoninėje.

Liudytojas T. V. teisme nurodė jokių su įvykiu susijusių aplinkybių nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. V., kurio parodymai teisme paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, kad 2014-01-17, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S. bei vyr. patrule R. G., apie 19.11 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją muša jo sūnus, turintis psichinį sutrikimą. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi J. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2014-01-17 apie 18.30 val. jo sūnus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), užsipuolė pareiškėją, sudavė kumščiu jam į veidą. Ant J. P. veido matėsi paraudimai ir patinimai. J. P. paminėjo, kad A. P. buvo anksčiau du kartus sumušęs jį. Bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu buvo dar A. P.. A. P. buvo pristatytas į 5 policijos komisariato OVP. ( b.l. 29 )

Bendrasis pagalbos centras raštu (b.l.11)pateikė garso įrašą, kuris apžiūrėtas(b.l.12-14) ir nustatyta, kad 2014-01-17 skambino į bendrąjį pagalbos centrą asmuo iš numerio (duomenys neskelbtini), prisistatė J. P., pranešdamas, kad jį muša jo sūnus, kuris yra psichinis ligonis. Garso įrašas į rašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos.

2014-01-17 apžiūros protokole(b.l.15-16) nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad įvykio vieta nėra stebima vaizdo kameromis.

2014-01-17 Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l.19-21) užfiksuota, kad policiją kvietė J. P.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2014-01-17 (duomenys neskelbtini) apie 18,30 val. pareiškėjo žodžiais jo sūnus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), užpuolė jį, smūgiavo kumščiu į veidą. Smurtą patyręs asmuo J. P. paaiškino, kad jį sumušė jo sūnus A. P. smūgiuodamas kumščiu į veidą. Anksčiau du kartus A. P. buvo stipriai sumušęs savo tėvą, iki sąmonės netekimo vieną kartą.

Asmens blaivumo testo duomenimis(b.l.30) A. P. 2014-01-17 21,40 val. nustatytas 0,00 promilių rezultatas.

Tokiu būdu byloje surinkti aukščiau išvardinti įrodymai, t.y. nukentėjusiojo J. P. parodymai, kuris patvirtino jo atžvilgiu vartoto smurto faktą, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, liudytojo T. V. parodymai, kuris patvirtino patruliavimo metu 2014-01-19 apie 19,11 val. atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), kur matęs ant J. P. veido paraudimus ir patinimus, nukentėjusiojo J. P. pareiškime nurodytos aplinkybės, 2014-01-17 Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l.19-21) užfiksuoti duomenys patvirtina ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytus požymius. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. neneigė smurto vartojimo tėvo atžvilgiu fakto.

A. P. neteistas (b.l.50), administracine tvarka baustas (b.l.46), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, tačiau buvo narkologinėje įskaitoje nuo 2001-04-26 iki 2014-01-02 su diagnoze: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opiodus, priklausomybės sindromas (b.l.56), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas, diagnozė: paranoidinė šizofrenija (b.l. 59).

Specialisto išvada Nr. 89TPK-174/2014 nustatyta, kad iš pateiktos medžiagos yra žinoma, kad A. P. nuo 2004 m. diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas ( paranoidinė šizofrenija), todėl jam tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. ( b.l. 62 )

Byloje 2014-06-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. P. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė( b.l. 69-70).

2015-02-12 – 04-22 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78 TPK-49/2015 (b.l.77-80) nustatyta, kad A. P. jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl savo psichikos būsenos negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. A. P. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl dabartinės psichikos būsenos jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. P. dėl dabartinės psichikos būsenos negali būti pilnaverčiu ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso dalyviu, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, todėl jo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdyje nerekomenduojamas. A. P. dėl psichikos būsenos rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, t.y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teismo posėdžio metu ekspertė Z. K. nurodė, kad atlikus ekspertizę, ekspertai pateikė išvadą, jog A. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Paaiškino, kad minėta išvada buvo pateikta įvertinus A. P. medicininės dokumentacijos duomenis, ikiteisminio tyrimo medžiagą, pokalbio metu įvertinus jo psichikos būseną bei atlikus psichologinį tyrimą. Dėl savo psichikos būsenos A. P. yra socialiai pavojingas, todėl jie rekomendavo priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą ir gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Dar paaiškino, kad psichikos susirgimas yra progresuojantis, su gan pavojingais paūmėjimais, agresija, A. P. yra pavojingas, o svarbiausia pavojingas šeimos rate artimiausiems asmenims. Jam reikalingas pastovus nepertraukiamas gydymas. Skirtumas tarp savanoriško ir prievartinio gydymo yra. Savanoriško gydymo labai ribotas gydymo laikas – 30 ar 40 dienų, o priverstinio 6 mėnesiai. A. P. buvo daug kartų gydytas 16 ar 18 kartų. Yra duomenų, kad jis ambulatoriškai vaistus vartoja nereguliariai, linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, narkotikais. Todėl jam reikalingas ne ambulatorinis, o stacionarinis gydymas. Jis pastoviai gyveno su namiškiais, tačiau nebuvo užtikrintas jo pastovus gydymas, buvo dažni ligos paūmėjimai.

Liudytoja R. A. teisme parodė, kad ji dirba VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, yra gydytojo asistentė, kas reiškia, kad ji neturi psichiatro licencijos ir yra prižiūrima kuruojančio gydytojo, šiuo atveju skyriaus vedėjo G. K.. A. P. atvyko pas juos gydytis nuo 2015-05-27 iki 2015-06-26, t.y. 30 lovadienų, atvyko pats su siuntimu iš Lazdynų poliklinikos. Pradžioje gydymo buvo pasimetęs, sakė, kad bijo dėl teismo, tačiau daugiau išsiaiškinti nepavyko, nes jis sunkiai artikuliuoja išgyvenimus. Atvyko gydytis savo noru. Gydymo metu laikėsi skyriaus režimo, buvo ramaus, adekvataus elgesio, personalui problemų nekilo. Tuo metu kai gydėsi, žadėjo gydymą tęsti ambulatoriškai. A. P. turi būti taikomas nuolatinis gydymas. Paūmėjimo atveju skiriamas gydymas stacionare, išrašant turi būti skiriamas ambulatorinis gydymas medikamentais ir lankymasis pas psichiatrijos gydytoją, kuris kartą per mėnesį įvertina būseną ir pratęsia gydymą arba esant paūmėjimui siunčia žmogų gydytis į stacionarą. A. P. serga nuo 2004 metų, yra įskaitoje, buvo gydomas 19 kartą, 2014 metais tris ar keturis kartus buvo gulėjęs, jo hospitalizacijos dažnos, jis nesilaikė ambulatorinio gydymo režimo. Po birželio mėnesio, po išrašymo iš stacionaro ji neturi pareigos sekti paciento būklę. Jai buvo žinoma, kad gydant A. P. buvo atlikta ekspertizė. Klausimą ar jam būtina taikyti priverčiamąsias medicinines priemones turėtų spręsti gydytojų ekspertų komisija, ji nėra kompetetinga spręsti, ji yra tik gydytojo asistentė. Jei būtų tinkamai naudojami medikamentai, būtų paskirta priežiūra šis asmuo galėtų gydytis ambulatoriškai, tačiau teismui reikėtų vadovautis atlikta ekspertize.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78 TPK-49/2015 (b.l.77-80) duomenis, ekspertės Z. K. paaiškinimą, teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2d., požymius, A. P. dėl lėtinio psichikos sutrikimo- paranoidinės šizofrenijos, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, buvo nepakaltinamas.

Nustačius, kad A. P. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, jam taikytinos LR BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Teismas, nustatydamas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę taikyti A. P., atsižvelgia į LR BK 98 str. nustatytus pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: psichikos sutrikimą ir jo sunkumą; padarytos pavojingos veikos pobūdį; pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. ­

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad A. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., minėta nusikalstama veika yra tyčinis nesunkus nusikaltimas, priskiriamas prie nusikaltimų žmogaus sveikatai, veika įvykdyta prieš artimą asmenį – tėvą, taigi, jis kelia pavojų savo artimųjų sveikatai, jam ekspertai diagnozavo lėtinį psichikos sitrikimą – paranoidinę šizofreniją. A. P. gydomas nuo 2004 m., atsižvelgtina ir į ekspertizės akte bei ekspertės Z. K., o ir liudytojos gydytojo asistentės R. A. nurodytus duomenis, kad A. P. jam anksčiau taikytą ambulatorinį gydymo režimą pažeidinėjo. Ekspertė Z. K. nurodė, kad dėl savo psichikos būsenos A. P. yra socialiai pavojingas.

2015-02-12 – 04-22 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78 TPK-49/2015 (b.l.77-80) išvadoje nurodyta, kad A. P. dėl psichikos būsenos rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, t.y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Spręstina, kad A. P. dėl padarytos veikos pavojingumo ir psichikos sutrikimo taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje(LR BK 98 str. 1 d. 3 p.), t.y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 392 str. 1 d., 401 str., 403 str., teismas

nutaria:

pripažinti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1981-08-11, būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje(LR BK 98 str. 1 d. 3 p.), t.y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.