- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- ATP-258-383/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-07508-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2012 m. lapkričio 9 d. 8.45 val. Kauno prekybos miestelio „U.“ 5-ajame sandėlyje, viešoje vietoje, necenzūriniais žodžiais išplūdo A. P. ir A. M.. Protokole konstatuota, kad tokiais savo veiksmais V. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 d. nutarimu nustatė, jog V. K. 2012 m. lapkričio 9 d., apie 08.55 val., viešoje vietoje – Kauno prekybos miestelio „U.“, esančio (duomenys neskelbtini), 5-ajame sandėlyje, išplūdo A. P., bei kad V. K. 2012 m. lapkričio 9 d., apie 16.30 val., viešoje vietoje – Kauno prekybos miestelio „U.“, esančio (duomenys neskelbtini), 5-ajame sandėlyje, išplūdo A. P. ir A. M.. Teismas konstatavo, jog šiais savo veiksmais V. K. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., ir nubaudė ją administracine nuobauda – 200 litų bauda.
Šalies argumentai
V. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, jog teismo išvada, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra nepatvirtinta objektyviais, nešališkais ir išsamiai ištirtais įrodymais. Pareiškėjos teigimu, teismas viršijo administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, nustatė aplinkybes, kurių nebuvo konstatavęs protokolą surašęs pareigūnas. Pareiškėja taip pat nurodė, jog nei administracinį teisės pažeidimą tyręs pareigūnas, nei teismas nenustatė, jog jai inkriminuotais veiksmais būtų pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, o tai yra būtinas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., objektyviosios pusės elementas. Pareiškėjos teigimu, protokole nurodyta, jog ji išplūdo A. P. ir A. M. necenzūriniais žodžiais, tačiau teismo nutarime visiškai nekonstatuota, kad ji ką nors būtų išplūdusi necenzūriniais žodžiais. Būtent necenzūriniai, o ne kitokie žodžiai yra taip pat būtinas minėto administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės elementas. Pareiškėjos teigimu, teismas kaip neginčytinu įrodymu administracinio teisės pažeidimo protokolu remtis negalėjo, nes jo turinys neatitinka faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
V. K. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Teismų praktikoje yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-2-2012).
Nagrinėjamu atveju V. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyta, kad ji 2012-11-09 8.45 val. viešoje vietoje – Kauno prekybos miestelio „U.“ 5-ajame sandėlyje, necenzūriniais žodžiais išplūdo A. P. ir A. M.. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog V. K. A. P. ir A. M. išplūdo ne tik 2012-11-09 8.55 val., bet ir tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, 16.30 val., taigi apylinkės teismas V. K. inkriminavo pažeidimo epizodą, kuris nebuvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, ir tokiu būdu nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas taip pat netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog V. K. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, įrodyta. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad V. K. kaltė grindžiama iš esmės tik liudytojų A. P. ir A. M. parodymais, kurios abi teigia buvę V. K. išplūstos. Tačiau byloje nėra liudytojų, kurie nebūtų tiesiogiai susiję su įvykiu, parodymų, o tai, kad kitos pardavėjos charakterizuoja V. K. kaip konfliktišką asmenybę, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad V. K. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog V. K. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius V. K. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. K. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatyto pažeidimo V. K. atžvilgiu nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.