Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-03-30 · Civilinė byla Nr. 2A-357-492/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-30
Bylos Nr.
2A-357-492/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas, Virginija Volskienė
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
Ieškovas
UADB „Seesam Lietuva“
Kategorijos
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-357-492/2009Procesinio sprendimo kategorija:
73.2.5.5.; 121.15.; 121.18.; 121.21.(S).VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Dalios Kačinskienės, Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10731-534/08 pagal ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ prašė iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priteisti 931,33 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, 25,00 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2007-01-08 20 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. J., įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusią nepažymėtą duobę. Automobilis Volvo buvo ieškovo apdraustas automobilių savanoriškuoju draudimu (CASCO). UADB „Seesam Lietuva“ išmokėjo 931,33 Lt draudimo išmoką, todėl, remiantis LR CK 6.101 str. 4 d. 4 p., 6.111 str., 6.1015 str. 1 d., įgijo teisę į subrogaciją, t.y. teisę reikalauti iš atsakingo už žalą asmens atlyginti kelių eismo įvykio metu padarytus nuostolius. Remiantis 2004 m. vasario 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos 6 p., 12 p., 28 p., atsakovas turėjo organizuoti gatvės, kurioje atsitiko minėtas eismo įvykis, kelio dangos priežiūrą, užtikrinti joje saugias eismo sąlygas, organizuoti kelio dangos remontą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, jog automobilio vairuotojas nesilaikė saugaus eismo nuostatų, numatytų LR Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 48 p., 172 p., 173 p., todėl sugadino automobilio ratą. Atsakovui turtinė prievolė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius negali atsirasti, nes neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Remiantis autoįvykio schema, darytina išvada, jog automobilis įvažiavo į duobę, esančią ne važiuojamoje kelio dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškovo naudai 931,33 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, 61 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Nustatė, jog (duomenys neskelbtini), 2007-01-08 apie 20 val. A. J. vairuojamas Volvo S40 įvažiavo į kelkraštyje esančią duobę ir buvo sugadintas priekinis dešinės pusės ratas. Automobilis Volvo buvo ieškovo apdraustas automobilių savanoriškuoju draudimu (CASCO), todėl pastarasis išmokėjo 931,33 Lt dydžio draudimo išmoką. Remiantis 2007-12-22 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. A33-4553-(4.18), Vilniaus rajono savivaldybė buvo atsakinga už kelio priežiūrą Vilniaus rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini). LR Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 punkte nustatyta, jog vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybei priskirtoji funkcija. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos apyrašo patvirtinimo“ apyrašo ( toliau – Apyrašas) 6 p., savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų apžiūrą, taip pat Apyrašo 12.1 punktas įpareigoja savivaldybę taisyti kelkraščius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog automobilio sužalojimo pasekmės atsirado dėl kelkraštyje esančios duobės, todėl, remiantis LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 7 d. 5 p., atsakovui kyla prievolė atlyginti žalą ieškovui. Kadangi atsakovo pareiga buvo tinkamai prižiūrėti kelius, todėl jam kilo pareiga atlyginti žalą už įstatyme numatytų funkcijų nevykdymą. Ieškovas, išmokėjęs apdrausto daikto savininkui draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę vietoj žalą patyrusio asmens reikalauti atlyginti turėtus nuostolius iš atsakovo.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinio netenkinti. Nurodė, kad, remiantis LR vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p., vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra priskirtoji savivaldybės funkcija pagal sprendimų priėmimo laisvę, nes savivaldybės šią funkciją atlieka, atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, o šiuo metu lėšų trūkumas neleidžia užtikrinti visų rajono kelių tinkamos priežiūros, atstatymo darbų. (duomenys neskelbtini) eismo saugumui pavojingų išdaužų asfaltbetonio dangoje nebuvo užfiksuota. Remiantis byloje pateikta autoįvykio schema, važiuojamoje kelio dalyje duobės nebuvo. Automobilio vairuotojas nesilaikė saugaus eismo nuostatų, numatytų LR Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 48 p., 172 p., 173 p. reikalavimų, dėl didelio neatsargumo sugadino automobilio ratą. Atsakovui turtinė prievolė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius neatsiranda, nes neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, nėra atsakovo kaltės, tik įstatymų nustatytais atvejais atsiranda pareiga atlyginti žalą nesant kaltės ar nesant veiksmų neteisėtumo sąlygos.

Atsiliepimas

Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad lėšų trūkumas negali atleisti atsakovo nuo visų rajono kelių tinkamos priežiūros ir atstatymo darbų, t.y. nuo įstatymų ir kitų teisės aktų numatytų pareigų ir atsakomybės. Pareiga Vilniaus rajono savivaldybei rūpintis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra yra numatyta Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p., Kelių įstatymo 4 str. 3 d., 5 str. 6 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 5 str. 3 d. bei LR CK 6.266 str. Remiantis LR CK 6.266 str., statinio savininkas ( valdytojas) atsako be kaltės, jam taikoma griežtosios atsakomybės teorija. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti ir kelkraščius, kurie yra neatskiriama kelio dalis.

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) 2007-01-08 apie 20 val. A. J. vairuojamas automobilis Volvo S40 įvažiavo į kelkraštyje esnačią duobę. Vairuotojas policijos pareigūnams paaiškino, kad tamsiu paros metu prasilenkdamas su kitu automobiliu nepastebėjęs prie pat kelkraščio esančios duobės ir į ją įvažiavęs (l. 13). Sprogo automobilio padanga, skilo ratlankis, pažeista važiuoklė (l. 14). Duobės ilgis 2,5 m, plotis 0,3 m. Atsakovas nepateikė į civilinę bylą duomenų, kurie galėtų paneigti aukščiau nurodytas aplinkybes. Pripažino, kad už kelio priežiūrą (duomenys neskelbtini) atsako Vilniaus rajono savivaldybė (l. 18).

Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“, atlyginusi nuostolius pagal savanoriškojo draudimo sutartį (draudimo polisas 2006-06-16 Nr. 270 0018545/2006 l. 7), subrogacijos teise pareikalavo iš atsakovo, atsakingo už kelių priežiūrą, atlyginti 931,33 Lt.

Šalies argumentai

Apeliantas Vilniaus rajono savivaldybės administracija teigia, kad dėl patirtos žalos nėra jo kaltės, o žala nesant kaltės, kaip ir patirta dėl teisėtai atliktų veiksmų, gali būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Be to, automobilio vairuotojas buvo neatsargus, nepaisė LR Kelių eismo taisyklių 48 p., 172 p., 173 p. reikalavimų, todėl pats atsakingas už patirtą žalą.

LR Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 punkte nustatyta, jog vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybei priskirtoji funkcija. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos apyrašo patvirtinimo“ apyrašo ( toliau – Apyrašas) 6 p., savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų apžiūrą, taip pat Apyrašo 12.1 punktas įpareigoja savivaldybę taisyti kelkraščius. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones. Šio straipsnio 7 d. 5 p. numato, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Paminėtos teisės aktų nuostatos išplečia bendresniąją CK 6.266 str. 1 d. taisyklę, numatančią, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Kai kiti asmenys patiria žalą dėl atsakovui patikėto prižiūrėti kelio trūkumų, atsakovas negali išvengti prievolės atlyginti žalą atsikirsdamas tik tinkamu jo veiklą reglamentuojančių poįstatyminių teisės aktų vykdymu. Jo civilinė atsakomybė nukentėjusio asmens atžvilgiu sietina, remiantis CK 6.266 str. 1 d., išimtinai su patikėto prižiūrėti kelio trūkumais, bet ne su ūkinę veiklą reglamentuojančių normatyvų vykdymu. Priešingu atveju būtų paneigtas teisės normos dispozicijoje įteisintas atsakomybės be kaltės principas. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas patyrė žalą dėl kelio trūkumų, neturėjo svarstyti, ar atsakovas nepažeidė teisės aktų, numatančių reikalavimus kelių priežiūrai. Svarstyti, ar ieškovo patirta žala susijusi priežastiniu ryšiu su kelių priežiūros reikalavimų vykdymu, pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo pagrindo. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 str. 2 p. nustato, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad reikėtų atsižvelgti į nepakankamas skiriamų kelių priežiūrai lėšų apimtis.

Atsakovas nuo atsakomybės galėtų būti atleistas tik tuo atveju, jei įrodytų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.), tačiau jis neįrodė tokių atleidimo nuo atsakomybės pagrindų. Kita vertus kelio trūkumas – duobė ties kelkraščiu, kurios ilgis 2,5 m ir plotis 0,3 m turėjo susiformuoti per pakankamai ilgą laiko tarpą ir negali būti laikoma nuo atsakomybės atleidžiančia aplinkybe.

Kitas apelianto argumentas – kad pats nukentėjusysis buvo neatsargus, nepaisė LR Kelių eismo taisyklių 48 p., 172 p., 173 p. reikalavimų, nėra pagrįstas įrodymais, jį paneigia byloje nustatytos aplinkybės – eismo įvykis buvo tamsiu paros metu, žiemą, prasilenkiant su priešais važiuojančiu automobiliu. Tokiomis sąlygomis nukentėjusysis galėjo nepastebėti kelkraštyje esančios duobės, todėl jo elgesį vertinti kaip didelį neatsargumą ir dėl to atsakovą atleisti nuo žalos atlyginimo pareigos nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialines ir procesą reglamentuojančias teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas – ieškinį tenkino. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti (CPK 325 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Dalia KačinskienėEgidijus Žironas