Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Neringa Ruibytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13262-2014-2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės (toliau – apeliantė, atsakovė) N. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-09 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams N. S. ir S. K. (S. K.) dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-09 civilinėje byloje Nr. e2-1726-796/2015 priėmė sprendimą už akių, juo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį tenkino, nutraukė 2013-10-08 tarp ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovės N. S. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, nusprendė iškeldinti atsakovus N. S. ir S. K. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei 1 225,36 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. Atsakovė N. S. 2015-02-03 kreipėsi į teismą su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių. Teismas 2015-02-03 nutartimi nustatė atsakovei terminą prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, tačiau atsakovė teismo nustatytu terminu prašymo trūkumų neištaisė, todėl teismas 2015-03-13 nutartimi prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso civilinėje byloje pagal apeliantės prašymą, ar iš esmės teisingai užbaigta prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pagal atsakovės prašymą.

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ar nepagrįstas. Proceso atnaujinimas yra išimtinė (ekstraordinarinė) įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Su šio instituto pagalba yra galimybė ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) teisines klaidas ir apginti ne tik šalies, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008 ir kt.). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004). Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.). Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 str. nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-09 civilinėje byloje Nr. e2-1726-796/2015 procesiniai dokumentai atsakovės sūnui įteikti viešo paskelbimo būdu, apeliantei – 2014-11-27. Atsiliepimų atsakovai nepateikė. 2015-01-09 priimtas sprendimas už akių, kuris išsiųstas proceso dalyviams tik 2015-01-16 (b. l. 8), nors privalėjo būti išsiųstas iki 2015-01-14 įskaitytinai (CPK 285 str. 7 d.). Apeliantė iki 2015-01-29 įskaitytinai turėjo teisę pateikti prašymą peržiūrėti sprendimą už akių (CPK 287 str. 1 d.). 2015-02-03 apeliantė pati surašė ir pateikė prašymą peržiūrėti priimtą sprendimą, nurodydama, jog yra neįgali (nevaikšto), gauna socialinę pašalpą, gyvena viena, kito būsto neturi, sūnus išvykęs į užsienį ieškoti darbo ir savivaldybė (ieškovė) šias aplinkybes puikiai žino. Taip pat nurodė, jog įsiskolinimą už buto nuomą sumokės pagal išgales. 2015-02-10 nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė 14 dienų terminą šio prašymo trūkumams pašalinti – pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes, inter alia, įvertinęs, jog terminas tokiam prašymui paduoti galimai praleistas dėl svarbių priežasčių (neįgalumo), išaiškino atsakovei jos teises, pasiūlė pasirūpinti atstovavimu. Ši nutartis atsakovei įteikta 2015-02-18, tačiau iki 2015-03-04 nutartis atsakovės neįvykdyta ir 2015-03-13 nutartimi prašymas grąžintas atsakovei (įteikta 2015-03-19, įsiteisėjo 2015-03-27). Atsakovės atstovė su byla atvyko susipažinti 2015-04-07 ir 2015-04-27 atsakovės vardu pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. 2015-01-09 sprendimas už akių įsiteisėjo 2015-02-10 (LITEKO, CPK 179 str. 3 d.).

Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o kartu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie, naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). CPK 285 str. 1 d., inter alia, nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Dėl to pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius.

Išsamiai susipažinęs su atsakovės 2015-02-03 prašymu, jo argumentais, atsižvelgdamas į tai, jog prašymas paduotas teismui pačios pareiškėjos (ne teisininkės, neįgalios (nevaikštančios, vienos gyvenančios moters) tik keturias dienas praleidus CPK 287 str. 1 d. numatytą terminą ir teismas šio prašymo neatsisakė priimti dėl praleisto termino – 2015-02-10 nutartimi nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti.

2015-04-27 atsakovės atstovės advokatės parengto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo argumentai iš esmės atkartoja apeliantės prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus argumentus, prie prašymo pridėti įrodymai, patvirtinantys apeliantės sveikatos lygį (į gydytojo kabinetą pacientė (apeliantė) įvesta padedant kitam asmeniui; nepaeina be papildomos atramos į sieną, daiktus, eina vedama kito asmens), 2015-04-02 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.31)-TPA-566-15 atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba (100 proc.), teikti pagalbą skirta advokatė G. M., ji 2015-04-07 susipažino su bylos medžiaga ir pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Sutiktina, kad visos anksčiau nurodytos aplinkybės buvo žinomos bylos proceso metu ir neabejotinai nėra pagrindo procesą atnaujinti. Tačiau teismo sprendimai turi būti ne tik teisėti, bet ir teisingi (CK 1.5 str.). Civilinis procesas turi ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugojami interesai pažeisti ar ginčijami (CK 2 str.). Įvertinus šios bylos proceso ypatumus konstatuotina, kad sprendimas už akių iškeldinti apeliantę iš gyvenamosios patalpos šiuo konkrečiu atveju negali būti teisinė sankcija asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negalėjo tinkamai realizuoti savo procesines teises. Be to, pats teismas pažeidė procesą, pavėluotai išsiųsdamas sprendimo už akių kopiją apeliantei, apeliantė pavėlavo patekti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tik 4 dienas (dvi iš jų buvo nedarbo dienos) ir teismas neatsisakė jo priimti dėl praleisto termino, tik įpareigojo pašalinti trūkumus. Todėl teismas, remdamasis išdėstytais teisiniais proceso atnaujinimo bei sprendimo už akių, tokio sprendimo peržiūrėjimo aspektais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat įvertinęs ginčo pobūdį (dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 2015-05-07 pirmosios instancijos teisme gautas 2015-04-27 atsakovės pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pagal savo turinį ir esmę yra jos prašymas dėl sprendimo už akių (jo dalies dėl atsakovės iškeldinimo) peržiūrėjimo kartu su prašymu atnaujinti terminą tokiam prašymui paduoti (CK 1.5 str., CPK 2, 185 str.).

Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas tik formaliai įvertino prašymo argumentus ir bylos aplinkybes, ir pripažįsta, jog terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atsakovė praleido dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovei terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui CPK 288 str. nurodytiems veiksmas atlikti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės N. S. atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti atsakovei N. S. terminą pateikti pareiškimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1726-796/2015 (sprendimo dalis dėl iškeldinimo), pareiškimą priimti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui CPK 288 str. nurodytiems veiksmas atlikti.