Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic floor“ direktoriaus T. V. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Baltic floor“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Baltic floor“ direktorius T. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Baltic floor“; paskirti UAB „Baltic floor“ restruktūrizavimo administratoriumi UAB „Restruktūrizuoju.lt“; nustatyti UAB „Baltic floor“ administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti UAB „Baltic floor“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos: restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma 700 Eur plius PVM, pašto išlaidos 150 Eur plius PVM, restruktūrizavimo plano parengimas 1300 Eur plius PVM, UAB „Baltic floor“ debitorinių skolų ikiteisminio išieškojimo vykdymas už sėkmės mokestį lygus 10 % plius PVM nuo išieškotos skolos sumos (išieškojimo vykdytojas viešoji įstaiga Paslaugų teikimo centras), UAB „Baltic floor“ debitorinių skolų teisminio išieškojimo vykdymas pagal vykdytojo tarifus (Išieškojimo vykdytojas viešoji įstaiga Paslaugų teikimo centras). Žyminis mokestis, vykdymo išlaidos, nenumatytos administravimo išlaidos (jei tokios bus patirtos) bus mokamos pagal faktinius išlaidų dokumentus, kurie apmokami bendra tvarka. UAB „Baltic floor“ visi einamieji mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomas įmokas, bus vykdomi iš A/S (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas. UAB „Baltic floor“ didžiausia per vieną mėnesį einamiesiems mokėjimams ir įmokoms skirta suma yra 16 355 Eur.

Nurodo, kad UAB „Baltic floor“ užsiima laminuotų grindų ir laminuotų plokščių didmenine ir mažmenine prekyba. Ši veikla vykdoma sėkmingai, bendrovė turi nuolatinių parduodamos produkcijos klientų ir nuolat pritraukia naujus produkcijos pirkėjus. Ši veikla yra stabilus ir patikimas pajamų šaltinis, o bendrovės teikiama produkcija turi paklausą rinkoje. Pagrindinėmis priežastimis sukėlusiomis įmonei finansines problemas įvardija tai, kad su UAB „Baltic floor“ už parduotas medžiagas neatsiskaitė dalis klientų, kas lėmė sumažėjusias gaunamas realias pajamas. UAB „Baltic floor“ klientams pardavė prekes, už kurias jau buvo atsiskaičiusi su tiekėjais, todėl bendrovė patyrė su medžiagų pirkimu ir jų pardavimu susijusias tiesiogines veiklos išlaidas, tačiau negavo su tuo susijusių pajamų ir pelno (susidūrė su apyvartinių lėšų trukumu). Neatsiskaitant su kreditoriais dėl apyvartinių lėšų trūkumo, kreditoriai pradėjo inicijuoti teisminius ir neteisminius ginčus, kurių pasekoje antstoliai areštavo įmonės turtą ir banko sąskaitas. Turto ir banko sąskaitų areštas apribojo įmonės plėtrą ir užkirto kelią pelningų sutarčių pasirašymui, todėl tai lėmė sumažėjusias įmonės pajamas. Nuo valiutos pakeitimo (2015 metų) sumažėjo parduodamų prekių pirkėjų, o esami pirkėjai pradėjo pirkti mažiai prekių. Taip pat bendrovė nereklamavo savo teikiamų paslaugų, todėl neįgijo naujų klientų. Vis dėlto įmonė tęsia veiklą. Vienintelė galimybė įmonei įveikti iškilusius finansinius sunkumus tai pasinaudoti restruktūrizavimo procedūra ir tokiu būdu įvykdyti prievoles kreditoriams bei toliau tęsti veiklą.

UAB „Baltic floor“ direktorius T. V. pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė faktiškai vykdo veiklą ir uždirba pajamas, o atsakovės iš platintojų nupirktos medienos plokštės parduodamos už kelis kartus didesnę kainą.

Restruktūrizavimo bylą atsisakytina iškelti.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.), o pačiu įmonės restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.).

ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.

Kaip minėtas, vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų – jeigu įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą šiuo pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog teismas, spręsdamas ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, todėl teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).

UAB „Baltic floor“ vadovas nurodo, kad turimų atsargų buhalterinė vertė yra 53 774,83 Eur, tačiau tai nėra jų rinkos kaina. UAB „Baltic floor“ šią produkciją (atsargas) realizuoja už 5 kartus didesnę kainą, t. y. jų rinkos vertė yra 268 874,15 Eur. To priežastimi pareiškėjas nurodo, kad dėl Lietuvos Respublikos įstatymų šių prekių rinkos kaina negali būti įtraukiama į balansą. Papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad 2016-01-07 atsakovė pirko 3563,17 m² medienos plokščių iš Kronoflooring Gmbh (1 m² kaina yra 0,85 Eur), o 2016-01-26 pirko 3000,00 m² medienos plokščių iš Kronotex Gmbh & Co.KG (1 m² kaina yra 2,00 Eur). Vėliau šios plokštės buvo parduodamos pirkėjams Lietuvoje už ~5 kartus didesnę kainą, o tam tikrais atvejais net už 13 kartų didesnę kainą: UAB „Transrimpa" pirko dalį plokščių ir mokėjo 8,26 Eur + PVM (10,00 Eur) kainą už 1 m², UAB „Brendas" - 7,85 Eur + PVM (9,50 Eur) kainą už 1 m², UAB „Margava" - 6,61 Eur + PVM (8,00 Eur) kainą už 1 m², UAB „Kelranga" - 8,26 Eur + PVM (10,00 Eur) kainą už 1 m², UAB „Raimundukas" - 9,50 Eur + PVM (11,50 Eur) kainą už 1 m² ir t.t. Tačiau teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad ši informacija vienareikšmiškai patvirtina, jog UAB „Baltic floor" nuosavybės teise turimos atsargos yra ~5 kartus vertingesnės, nei nurodyta balanse (53774,83 x 5 = 268 874,15 Eur). Visų pirma pažymėtina tai, kad pareiškėjas nurodo, jog įsigytas 2016-01-07 ir 2016-01-26 medienos plokštes pirkėjams Lietuvoje pardavė už ~5 kartus didesnę kainą, o tam tikrais atvejais net už 13 kartų didesnę kainą. Tačiau iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad pirkėjams buvo parduotos ne medienos plokštės, o laminuota grindų danga, be to, dalis pateiktų sąskaitų išrašytos 2015-11-13 – 2015-12-15 laikotarpiu t. y. gerokai anksčiau už įsigytą produkciją. Pažymėtina ir tai, kad produkcijos įsigijimo ir pardavimo kaina gali priklausyti nuo daugelio veiksnių (pvz. produkcijos rūšies, įsigijimo/pardavimo laikotarpio, paklausos, rinkos kainų pardavimo/įsigijimo laikotarpiu ir pan.). Todėl vienareikšmiškai teigti, kad ir ateityje įsigyta produkcija bus parduota už gerokai didesnę nei įsigijimo vertę yra neprotinga. Pareiškėjo pateiktas 2015-12-11 dienai parengtas balansas patvirtina, kad atsakovės įmonė turėjo turto už 74 064 Eur, iš kurio – ilgalaikio turto už 1 Eur, trumpalaikio turto už 74 063 Eur (iš kurio atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 64 477). Todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl didesnės turimų atsargų vertės atmestini, nes teismui nesudaro pagrindo 2015-12-11 dienai parengto atsakovės balanso duomenis vertinti kitaip, nei jame pateikti duomenys. Taip pat pareiškime nurodoma, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso kompiuterinė sistema VB ir programinė įranga Rivilė. Balanse šio turto vertė nurodyta 1 Eur. Tačiau pareiškėjo vertinimu šio turto reali realizavimo vertė yra gerokai didesnė nei 1 Eur. Tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių argumentuotų paaiškinimų ar objektyvių įrodymų. Todėl teismas šį argumentą laiko deklaratyviu ir neįrodytu (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad balanse turi būti nurodomi duomenys, kurie atspindėtų tikrą įmonės finansinę būklę, iš kurios būtų galima spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą.

Iš 2015-12-11 dienai parengto balanso matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 72 230 Eur. Iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad pradelsti reikalavimai sudaro 69 621,97 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad pradelstas įsiskolinimas Sodrai sudaro 5 875 Eur, tačiau viešai skelbiamais Sodros duomenimis UAB „Baltic floor“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 7 842,51 Eur ir iš jos 0,00 Eur skolos suma, kurios mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs kas laikytina, kad pradelsta skola šiai institucijai yra ne 5 875 Eur, o 7 842,51 Eur. Kreditorių sąraše nurodoma, kad skola VMI sudaro 46 659,45, tačiau viešai skelbiamais VMI duomenimis UAB „Baltic floor“ deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma sudaro 53 912,44 Eur. Todėl laikytina, kad pradelsta skola šiai institucijai yra ne 46 659,45 Eur, o 53 912,44 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti nagrinėjimo dienai pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudaro ne 69 621,97 Eur, o 78 842,47 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad jau 2014 metais bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 126 378,30 Eur ir viršijo visą į balansą įrašyto turto 90 367,82 Eur vertę. Taip pat iš 2015-12-10 dienai parengtos pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad bendrovė finansiniais metais (2015 m.) patyrė 12 243 Eur dydžio nuostolius.

Restruktūrizavimo procese teismas, spręsdamas, ar bendrovė, kuri siekia restruktūrizavimo, yra moki, vadovaujasi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, pagal kurias įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Iš atsakovės įmonės 2015-12-11 dienai parengto balanso ir kreditorių sąrašo nustačius, kad bendrovės turtas sudaro 74 064 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 78 842,47 Eur, t. y. viršija visą į balansą įrašyto turto vertę, konstatuotina, kad atsakovės įmonė yra faktiškai nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą.

Taip pat pažymėtina, kad pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės įmonės veiklai stabilizuoti ir atkurti. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse bei vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2013). Atsakovės įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodoma, kad siekiama išieškoti iš įmonės skolininkų (debitorių) skolas, kurios sudaro 14 526,52 Eur sumą, plius palūkanos, delspinigiai ir kiti skolininkams privalomi mokėjimai. Tačiau nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad iš debitorių įsiskolinimai atsakovei bus padengti. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015 metų pradžios iki 2015 m. lapkričio30 d. uždirbo 81 053 Eur pardavimo pajamų, tačiau iš 2015-12-10 dienai parengtos pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad atsakovė nuo 2015 metų pradžios iki 2015 m. lapkričio 30 d. patyrė 12 243 Eur dydžio nuostolius. Metmenyse taip pat nurodoma, kad atsakovė derasi su naujais klientais dėl naujos produkcijos pardavimų, didesnių produkcijos pradavimų siekiant išplėsti įmonės veiklos apimtis, sritis bei veiklos teritorijas; siekia įkurti naujas produkcijos pardavimo vietas, todėl ieško prekybos vietų, kuriose galėtų vykdyti veiklą; ketina pradėti produkcijos prekybą elektroniniu būdu, panaudojant bendrovės internetinį puslapį; ketina reklamuoti įmonės teikiamas paslaugas internete, spaudoje, ant transporto priemonių ir pan. Teismas nurodytas įmonės veiklos pagerinimo priemones laiko abstrakčiomis ir niekuo nepagrįstomis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie vykdomas sutartis, planuojamas sudaryti sutartis, vykdomas derybas su naujais klientais, siekį įkurti naujas produkcijos pardavimo vietas, produkcijos reklamavimą. Be to, pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kad nurodytos priemonės įmonės veiklos pertvarkymui gali realiai padėti atkurti įmonės veiklą. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros pirkėjams taip pat nepatvirtina įmonės veiklos stabilumo, kadangi dalis jų nepasirašytos pirkėjų, taip pat nėra duomenų apie jų apmokėjimą. Metmenyse nurodoma, kad įmonėje dirba tik tiek darbuotojų, kiek būtina įmonės veiklai vykdyti. Nors metmenyse nurodoma, kad ketinama plėsti pardavimo vietas, tačiau nenurodoma, kad bus planuojama didinti ir darbuotojų skaičių. Metmenyse taip pat nurodoma, kad ketinama gauti 268 874,15 Eur sumą už produkcijos pardavimą. Tačiau kaip nurodyta anksčiau, tai tik tikėtini pareiškėjo teiginiai, kadangi produkcijos kaina gali kisti priklausomai nuo daugelio veiksnių. Balanso duomenimis atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudaro 64 477 Eur, todėl spręsti, kad šio turto rinkos vertė yra 5 kartus didesnė teismas neturi pagrindo. Metmenyse taip pat nurodoma, kad per 12 mėnesių iš įmonės veiklos planuojama gauti iki 240 000 Eur pajamų. Tačiau ir šiai aplinkybei pagrįsti nepateikta jokių rašytinių įrodymų (CPK 178 str.). Be to pareiškime nurodoma, kad nuo valiutos pakeitimo (2015 metų) sumažėjo parduodamų prekių pirkėjų, o esami pirkėjai pradėjo pirkti mažiau prekių. Prielaidomis ateityje uždirbti pelną iš veiklos, kuri 2015 metais buvo nuostolinga, paremtas įmonės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas nėra realiai įgyvendinamas. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovės įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta realių priemonių atsakovės įmonės mokumui ir normaliai ūkinei komercinei veiklai atkurti.

Papildomai pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano metmenyse privalo būti nurodyti savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 5 str. 1 d. 6 p.). Tuo tarpu atsakovės pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad jokių įsipareigojimų kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos įmonė neprisiima. Taigi yra pagrindas konstatuoti ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1912-117/2015).

Teismas, vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Baltic floor“ (įmonės kodas 302350600, buveinės adresas: Paparčio 1-oji g.2, Liudvinavos k., Marijampolės sav.).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti mokėti uždarosios akcinės bendrovės „Baltic floor“ (įmonės kodas 302350600, buveinės adresas: Paparčio 1-oji g.2, Liudvinavos k., Marijampolės sav.) darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB SEB banke, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 16 355 Eur.

Atnaujinti uždarosios akcinės bendrovės „Baltic floor“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, antstoliams A. L., S. Ž., A. A..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.