Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. R. ir K. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DNB bankas pakartotinį pareiškimą dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. ir R. R. užtikrindami iki 2031-12-31 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060003208, 2006-02-10 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB „NORD/LB Lietuva" (pavadinimas pakeistas į AB DNB bankas) skolininkams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - 75,21 kv.m. bendro ploto butą su b. n. požemine mašinų stovėjimo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo AB DNB bankas pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, jog hipoteka užtikrinta prievolė - 2006-02-01 kreditavimo sutartis Nr. 496-06 IV su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais yra nevykdoma.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai nutarė tenkinti kreditoriaus AB DNB bankas reikalavimą priverstinai parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011). CPK 558 straipsnyje reglamentuojama pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, t. y. CK 4.192 straipsnyje nustatytos hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinimo procedūra. Pažymėtina, kad atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu.

CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 2 d. yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui ir įkeisto daikto savininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-103/2008).

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantai K. R. ir R. R. užtikrindami iki 2031-12-31 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060003208, 2006-02-10 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB DNB bankas skolininkams nuosavybės teise priklausantį butą su požemine mašinų stovėjimo aikštele, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi Nr. 2629/2012 minėtas įkeistas daiktas buvo areštuotas. Skolininkai buvo įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui, tačiau skolininkai mokėjimų nevykdė, su kreditoriumi nebendradarbiavo, todėl kreditoriaus reikalavimas priverstinai parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių buvo pagrįstai tenkintas.

Apeliantų argumentas, kad teismas priimdamas ginčijamą nutartį viršijo savo įgaliojimus yra nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi CPK redakcija galiojusia iki 2012-07-01, nes pagal CPK atskirų straipsnių pakeitimo, papildymo ir pripažinimo netekusiu galios 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1843 34 str. 3 d. reglamentavimą iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju priverstinis skolos išieškojimas pagal hipotekos taisykles buvo pradėtas iki 2012-07-01, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas neveikė ultra vires ir pagrįstai priėmė nutartį parduoti įkeistą turtą iš varžytynių.

Apeliantų argumentas, kad išieškojimas iš skolininkų turto gali padaryti ypač didelę žalą skolininkams bei jų mažamečiams vaikams, kurie gyvena bute, kurį nutarta parduoti iš varžytynių, vertintinas kritiškai, nes pagal kasacinio teismo praktiką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui atveju negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentai, susiję su galimu vaikų teisių pažeidimu, atmestini.

Taip pat atmestinas ir apeliantų nurodytas argumentas, jog įkeistam turtui yra taikomos kitos laikinosios apsaugos priemonės ir įkeistas turtas yra areštuotas antstolių, todėl tokio turto disponavimo teisė yra apribota. Pažymėtina, jog nesant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdant išieškojimo veiksmus iš pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio turto, išieškojimas iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles yra galimas.

Kadangi atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Atmetus atskirąjį skundą kreditoriui AB DNB bankas priteistinos jo patirtos 363 litų dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. R. a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. R. a.k. (duomenys neskelbtini) po 181 litą 50 ct. bylinėjimosi išlaidų AB DNB bankui.