Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei, nukentėjusiajam L. B.,

kaltinamajam G. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Joniškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliai, deklaruota gyvenamoji vieta Račių k., Šiaulių r., 2017m. rugpjūčio 24d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 37 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 178 str. 2 d. padarytos veikos, teistas: 1) 2015m. kovo 16d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 str. 3 d., (2 epizodai) bausmė - 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. 1 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m. skiriant įpareigojimus; 2) 2015m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016m. vasario 10d. nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d. skirta bausmė - 18 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 3, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2015m. kovo 16d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 8 mėn. 18 d. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 8 mėn., skiriant įpareigojimus; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2017m. laikotarpiu nuo kovo 3 d. iki kovo 6 d. apie 09 val., išlauždamas buto duris ir tokiu būdu įsibraudamas į patalpą – butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pagrobė svetimą turtą – L. B. priklausančius: 50 eurų vertės kampinį šlifuoklį ir 50 eurų vertės frezavimo stakles, iš viso L. B. turto už 100 eurų, bei S. O. priklausančius: varinės instaliacijos laidų ritę - 40 eurų vertės, tinkavimo mentelę - 25 eurų vertės, 10 vnt. rozečių po 5,5 euro (viso 55 eurai), plaktuką - 11 eurų vertės, 4 vnt. volelių dažymui po 10 eurų (viso 40 eurų), indą dažų 40 eurų vertės, dažų nuėmėją - 23 eurų vertės, dažymo šepetėlius (10 vnt.) bendros 30 eurų vertės, 3 vnt. skustukų dažams nugrandyti po 4 eurus (viso 12 €), iš viso S. O. turto už 276 eurus.

Kaltinamasis G. R. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad įvykio dieną pastebėjęs išlaužtas L. B. buto duris, užėjo į buto vidų pasižiūrėti. Bute pamatė sudėtus kaltinime nurodytus daiktus, todėl sugalvojo juos paimti. Daiktus nusinešė į savo butą. Po to pradėjo ieškoti žmonių, kurie norėtų pirkti šiuos daiktus. Tai darė todėl, kad reikėjo pinigų pragyvenimui. Atsirado žmogus, kuris visus minėtus daiktus nupirko už 150 eurų. Gautus pinigus jis išleido su draugais. Gailisi dėl tokių savo veiksmų. Pripažįsta pareikštus byloje civilinius ieškinius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo G. R. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo rašytinė bylos medžiaga: nukentėjusiojo L. B. parodymai, kad 2017m. kovo 6 d. Šiauliuose į (duomenys neskelbtini) esantį butą atvyko 9.00 val. ryte ir pastebėjo, kad durys išlaužtos. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad durys neišlaužtos, o išspirtos į vidų. Paskutinį kartą iki to įvykio į butą buvo grįžęs prieš tris dienas. Išeidamas duris užrakino. Iš buto dingo 50 eurų vertės elektrinis šlifuoklis, dėžutėje buvusios 50 eurų vertės frezavimo staklės. Dingo S. O. daiktai. Bute buvo nutraukti ar nukirpti prailginimo laidų kabeliai. Taip pat nerado kitų namų apyvokos daiktų, t. y. skalbimo miltelių, virdulio ir kt. Dingo ir ritė su trijų gyslų laidu. Tačiau ji priklauso buto savininkui, todėl jam dėl to žala nepadaryta (7-8, 9-11, 35-36, 43-45 b. l.); nukentėjusiojo S. O. parodymai, kad jam priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. 2017 m. kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, atėjęs į butą pamatė, kad galutinai išlaužtos buto duris. Jos iki tol jau buvo išlaužtos, tik dar buvo galima jas užrakinti. Išlaužtose duryse buvo dvi spynos, kurios rakinosi tuo metu, kai leido gyventi L. B.. Pamačius vėl išlaužtas duris, spynos jau abi buvo sugadintos. Jas abi bendrai įvertina 60 eurų .Iš buto dingo jam priklausantys daiktai: varinės instaliacijos laidų ritė - 40 eurų vertės, tinkavimo mentelė, kurios vertė 25 eurai, 10 vnt. rozečių gelsvos spalvos po 5,5 eurų (viso 55 eurai), plaktukas medine rankena (pusiau geltona, pusiau juoda rankena) - 11 eurų, 4 vnt. volelių dažymui po 10 eurų (viso 40 eurų), baltų dažų didelė bankė, talpos neprisimena, kurios vertė 40 eurų, dažų nuėmėjas - 23 eurai, dažymo šepetėliai (10 vnt.) bendros 30 eurų vertės, skustukai dažams nugrandyti (3 vnt.) po 4 eurus (viso 12 eurų). Iš viso jam vagystės metu buvo padaryta 276 eurų turtinė žala. Iš viso jam padaryta 336 eurų turtinė žala, kuriai reiškia civilinį ieškinį (47-48 b. l.), liudytojos D. B. parodymai, kad 2017-03-06 girdėjo, kad spardomos durys. Po to eidama matė, kad 104 buto išspirtos durys (66 b. l.); apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra, dalyvaujant pareiškėjui L. B.. Apžiūros eigoje fotografuota ir sudarytos fotolentelės ir schemos (17-30 b. l.). Pačio kaltinamojo G. R. visiškas prisipažinimas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamųjų posėdžių metu, kuriame jis nurodo visas įvykio aplinkybes, bei kiti išdėstyti įrodymai: liudytojos ir nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai –įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti duomenys patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad G. R. 2017 m. laikotarpyje nuo kovo 03 d. iki kovo 06 d. apie 09 val., išlauždamas buto duris ir tokiu būdu įsibraudamas į patalpą – butą esantį adresu Tilžės g. 121-104, Šiauliai, pagrobė svetimą turtą – L. B. priklausančius: 50 eurų vertės kampinį šlifuoklį ir 50 eurų vertės frezavimo stakles, iš viso L. B. turto už 100 eurų, bei S. O. priklausančius: varinės instaliacijos laidų ritę - 40 eurų vertės, tinkavimo mentelę - 25 eurų vertės, 10 vnt. rozečių po 5,5 euro (viso 55 eurai), plaktuką - 11 eurų vertės, 4 vnt. volelių dažymui po 10 eurų (viso 40 eurų), indą dažų 40 eurų vertės, dažų nuėmėją - 23 eurų vertės, dažymo šepetėlius (10 vnt.) bendros 30 eurų vertės, 3 vnt. skustukų dažams nugrandyti po 4 eurus (viso 12 €), iš viso S. O. turto už 276 eurus. Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto pagrobimu. Padaryta nusikalstama veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai, kadangi kaltinamasis galėjo pagrobtu turtu naudotis ir juo disponuoti. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padaryta įsibraunant į patalpą – butą. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo G. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis G. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str. 4 d.). Anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau BK 27 straipsnio prasme recidyvistu nepripažįstamas, nes ankstesni jo teistumui buvo jam būnant nepilnamečiu (117-139 b. l.), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (114-116 b. l.), dirbantis (142-143 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre nesigydė (146 b. l.), lankėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikoje pas vaikų, paauglių psichiatrą 2012 m., nustatyta diagnozė – Socializuoto elgesio sutrikimas (147 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (148 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre nesilankė, pacientų registre neregistruotas (149 b. l.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad teisiamas jau 4 kartą (jam būnant nepilnamečiu, jo atžvilgiu buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai ir vienas nuosprendis, kuriuo kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės). Dauguma jo padarytų nusikalstamų veikų, susijusios su svetimo turto vagyste. Šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Visos šios aplinkybės rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis, mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkius už šio nusikaltimo padarymą (BK 61 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis skiriama bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, asmuo pripažino savo kaltę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, su 2015m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas (BK 75 str.) yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–56/2014).

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nors G. R. teistas jau du kartus, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau apkaltinamieji nuosprendžiai jo atžvilgiu priimti jam būnant nepilnamečiui. Neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Kaltinamasis dirbantis, jauno amžiaus, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl tokių savo veiksmų, pažada nebenusikalsti ir atlyginti padarytą žalą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo atlikimo, tačiau skiriant įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 3 d.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taikytina iki bausmės vykdymo pradžios (93-94 b. l.).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis L. B. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 100 Eur turtinės žalos atlyginimo (37 b. l.). Kadangi turtinė žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasekoje, yra pagrįstas, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi.

Nukentėjusysis S. O. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 336 Eur turtinės žalos atlyginimo (55 b. l.). 276 eurus sudaro pagrobti daiktai, 60 eurus sudaro sugadintos spynos. Civilinis ieškinys dėl pagrobto turto pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Dėl sužaloto turto netenkintinas, kadangi kaltinamajam ši veika neinkriminuota ir jo kaltė dėl turto sužalojimo nesprendžiama.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Dobiliausko 2017m. rugpjūčio 23d. priimtu nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į G. R. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytinas iki visiško pateiktų civilinių ieškinių atlyginimo (154-155 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinti su neatlikta 2015m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę G. R. paskirti - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. R. atidėti 3 (trejiems) metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jam šiuos įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones:

- tęsti darbą arba per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti ir registruotis darbo biržoje;

- per 10 (dešimt) mėnesių atlyginti padarytą turtinę žalą;

- būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios G. R. taikyti paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nukentėjusiojo L. B. pateiktą civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos priteisimo tenkinti pilna apimtimi. Iš kaltinamojo G. R. nukentėjusiajam priteisti 100 (vieną šimtą) Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo S. O. pateiktą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamojo G. R. nukentėjusiajam priteisti 276 (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių) Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iki civilinio ieškinio visiško padengimo tenkinti laikiną nuosavybes teisių apribojimą į G. R. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.