- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-252-493-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kategorijos
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-493/2012
2012 m. balandžio 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam V. P., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir paskirta bausmė 4 (keturi) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės pridėta iš dalies 2011-03-30 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtosios neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė V. P. paskirta - 4 (keturi) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2011-10-12 iki 2011-12-14. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 2011-10-12.
Priteista iš V. P. nukentėjusiajai A. P. 800 litų padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. už tai, kad 2011 m. rugsėjo 24 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), Jurbarko m., A. P. priklausančiame bute, laikydamas rankoje peilį ir jo geležtę nukreipęs link A. P., sakydamas, jog nukentėjusiąją papjausiąs, reikalavo iš jos pinigų, suėmęs ranka už drabužių, tampė nukentėjusiąją virtuvėje, sudavė vieną kartą ranka per sprandą, o A. P. nurodžius netikrą pinigų buvimo vietą, paėmė nukentėjusiąją už plaukų ir peties, nusitempė ją iki malkinės, kur atplėšęs malkinės durų pakabinamą spyną laikančią ąsą ir neradęs pinigų, smaugė A. P., du kartus ranka sudavė jai smūgius į tarpumentę, nusitempė ją į virtuvę ir pagrobė A. P. priklausančius 800 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. savo apeliaciniu skundu prašė Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apeliantas savo skunde nurodė, jog baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių objektyvių įrodymų, kad jis butų vartojęs A. P. atžvilgiu fizinį smurtą ir grasinęs jai peiliu, išskyros jos pačios nenuoseklius ir prieštaringus parodymus. Jokių kūno sužalojimų ar drabužių suplėšymo fakto nustatyta nebuvo. Ji pati gera valia sutiko jam paskolinti pinigus, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi ne įrodymais ar faktais, o vien nepagrįstomis prielaidomis ir prieštaringais nukentėjusiosios parodymais.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. P. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis V. P. ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Apylinkės teismas, pilnutinai ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, jog V. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir tinkamai nuosprendyje tai motyvavo.
Nuteistasis V. P. pripažino, jog 2011 m. rugsėjo 24 d. popietę jis atėjo pas kaimynę A. P. pasiskolinti pinigų, nes nukentėjusioji anksčiau jam ne kartą yra skolinusi pinigų. V. P. paprašė, jog A. P. jam paskolintų 1000 Lt. Iš pradžių nukentėjusioji nesutiko paskolinti pinigų, nes sakė, jog tvarkosi dantis ir pinigai jai reikalingi. Tačiau jis nenustojo prašyti, jog A. P. paskolintų pinigų ir ji atsinešė į laikraštį suvyniotus 1000 Lt. A. P. paskolino 800 Lt, o likusius 200 Lt pasiliko sau. Tačiau tokie V. P. parodymai pilnai paneigti baudžiamojoje byloje surinktais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais.
Nukentėjusioji A. P., apklausta apylinkės teismo teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamasis V. P. yra jos giminaitis ir kaimynas, jų tarpusavio santykiai anksčiau buvo geri. Toliau nukentėjusioji parodė, kad 2011 m. rugsėjo 24 d. rytą pas ją atėjo V. P. ir paprašė paskolinti 10 Lt. Nukentėjusioji pinigus davė ir pasakė, jog jų atiduoti nereikės. Tą pačią dieną apie 13 val. nukentėjusioji buvo namuose ir pas ją vėl atėjo V. P., iš vidaus užkabino duris bei prašė paskolinti 1000 Lt. Nukentėjusioji atsakė, jog pinigų neturinti, nes tvarkosi dantis. Kaltinamasis rankoje po drabužiais buvo užsikišęs peilį ir grasino ją papjausiąs, suėmė už rūbų, tampė po virtuvę, sudavė ranka į sprandą ir nusitempė prie malkinės. Kai V. P. buvo apglėbęs nukentėjusiosios kaklą, tai A. P. priešinosi, kando V. P. į ranką. Kaltinamasis nuplėšė malkinės spynos ąsą ir vėl atsitempė nukentėjusiąją į virtuvę. A. P. pasakė, jog pinigai yra ant krosnies suvynioti į skuduriuką. Kaltinamasis išpurtė pinigus, kurių buvo 1000 Lt ir pinigus pasiėmė. Tik kitą dieną nukentėjusioji rado likusius 200 Lt ir tuomet suprato, jog V. P. pasiėmė 800 Lt. Išeidamas iš nukentėjusiosios namų, V. P. nutraukė telefono laidus ir prigrasino, jog A. P. niekam apie įvykį nepraneštų. Tačiau nukentėjusioji iš karto po apiplėšimo nuėjo pas kaltinamojo motiną ir ten buvusio vyro telefonu išsikvietė policiją. Kai atvyko policininkas, tai A. P. papasakojo apie apiplėšimą bei paprašė policininko, jog šis sutvarkytų telefoną, ką policininkas ir padarė. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad V. P. išeidamas numetė peilį, kuriuo grasino nukentėjusiajai.
Dalį šių nukentėjusiosios parodymų patvirtino liudytojas E. B., dirbantis Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono PK, kurio parodymais nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, popietę jis patruliavo tarnybiniu automobiliu ir gavo pranešimą iš budinčiosios dalies pranešimą, jog reikia nuvykti į Algirdo gatvę Jurbarko m. Nuvykus nurodytu adresu, rado A. P., kuri paaiškino, jog kaimynas V. P. grasino jai peiliu, naudojo smurtą ir pagrobė pinigus. Matėsi, jog nukentėjusioji labai išsigandusi. A. P. taip pat paaiškino, jog V. P. sugadino jos telefoną ir prašė liudytojo sutaisyti telefoną tam, jog prireikus galėtų iškviesti pagalbą. E. B. sujungė nuplėštus telefono laidus, sutaisė telefoną ir apie įvykio aplinkybes informavo budinčiąją dalį.
Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina 2011-09-24 įvykio apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtos A. P. priklausančios patalpos, esančios Algirdo g.2-2, Jurbarko m., ir apžiūros metu iš įvykio vietos paimtas peilis, be to, rasta išplėšta malkinės pakabinamą spyną laikanti ąsa.
Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog byla ištirta neobjektyviai. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pilnai ištirti visi byloje surinkti įrodymai ir tinkamai jie įvertinti ir jais neginčijamai nustatyta, jog įvykio dieną V. P. nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu įvykdė plėšimą. Tai, kad nebuvo padaryta sužalojimų ir nebuvo suplėšyti rūbai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto. Nukentėjusioji yra garbaus amžiaus, jai 88 metai, todėl ir fizinio smurto panaudojimas nebūtinas tokia jėga, kad atsirastų pasekmės – ryškūs sužalojimai ar suplėšyti rūbai. Tai, kad nukentėjusioji dėl patirto streso ne visas aplinkybes galėjo tiksliai atsiminti, tai nevertintina kaip jos parodymų nenuoseklumas, kas turėtų švelninti nuteistojo padėtį, o priešingai tik patvirtina, kad nukentėjusioji buvo nusikalstamos veikos auka, kurios atžvilgiu veiksmus atliko ne tai, kad nepažįstamas asmuo, o kaimynas ir giminaitis, ir iš kurio tokių veiksmų mažiausiai galėjo tikėtis. Jos būseną po įvykdyto plėšimo matė ir įvertino policijos pareigūnas, jam, kaip ir teismui abejonių dėl nukentėjusiosios atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos nekilo, kaip ir apeliacinės instancijos teismui, abejonių nekyla.
Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.