Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone atstovei specialistei R. L.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, pareikštą atsakovei I. P., trečiuoju asmeniu byloje esant J. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. balandžio 24 d. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ informacijų duomenimis, apie šeimai suteiktą pagalbą ir pokyčius šeimoje, kad I. P. savo sūnaus neaugino savarankiškai (be kitų pagalbos). Vaikas nuo gimimo nuolat augo pas senelius ar/ir su jų priežiūra, kadangi motinos gyvenimo būdas buvo nepastovus. Iki pilnametystės I. P. turėjo negalią dėl elgesio sutrikimų, vėliau moteris atsisakė ją tęsti bei nereguliariai vartojo gydytojų paskirtus medikamentus. Moters santykiai su artimaisiais yra įtemti, galimai dėl neišspręstų psichologinių problemų, susijusių su vaikystės patirtimi. Taip pat I. P. ambivalentiškai žiūri į santykius su vyrais ar/ir moterimis, kadangi turi sunkumų dėl savo lytinio identiteto. Moteriai nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. balandžio 11 d. paskirta nedarbo draudimo išmoka. Moteris motyvacija darbui silpna. Atsakovė supažindinta su laikinosios globos terminais ir jos teisinėmis pasekmėmis. Pateikta išvada, kad pagalba šeimai, vaikui nustačius laikinąją globą, nedavė teigiamų rezultatų. I. P. motyvacija per silpna spręsti šeimoje esančias problemas. Moteris neišsprendė visų problemų, dėl kurių sūnus buvo paimtas iš šeimos: nepradėjo lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo grupės, nesilankė psichologo konsultacijose, savarankiškai neieškojo oficialaus darbo. Rekomenduota kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. 2020 m. balandžio 30 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro motyvuoto siūlymo Nr. 1 gauta informacija, kad I. P. nuo 2019 m. gruodžio 20 d. Vaikų gerovės centras „Pastogė“ teikė socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas bei buvo pradėtas atvejo vadybos procesas. I. P. ir anksčiau yra teiktos socialinės priežiūros paslaugos Šakių rajone bei Kauno mieste. Socialinės priežiūros paslaugos I. P. šeimai nedavė teigiamų rezultatų. Iš viso buvo įvykę trys I. P. šeimos atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu paaiškėjo, jog moteris nėra motyvuota spręsti šeimos problemų, neigia jas, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų. 2020 m. vasario 13 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje, atsakovė išreiškė nuomonę, kad jai nereikia jokios pagalbos ir atsisakė siūlomų socialinių paslaugų. Viso socialinio darbo metu pastebėtas nenoras priimti siūlomą pagalbą. Ji kaltina savo motiną dėl savo problemų. Pastebėta, jog labai dažnai kartojasi atsakovės konfliktiški santykiai su tėvais ir jos broliu. I. P. turi psichologinių problemų, tačiau tai neigia. Gydytojas psichiatras yra skyręs jai medikamentinį gydymą, bet moteris vaistų nevartojo, arba vartojo nereguliariai, taip kaip ji nori. Moteris nėra motyvuota spręsti nedarbo problemas, teigia, kad tokio darbo, kuri ji norėtų dirbti Užimtumo tarnyboje jai nesiūlo. Būtina pažymėtina, kad moteris niekada nėra viena auginusi savo mažamečio sūnaus. Jai visada padėdavo jos motina. Atsakovė stokoja tėvystės įgūdžių, tačiau į siūlomas pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupes taip ir nebuvo nuvykusi. Ji neugdė tėvystės įgūdžių t. y. neįsitraukė į organizuojamas tėvystės įgūdžių ugdymo grupes, nepasinaudojo jai suteikta informacija apie nemokamas psichologo konsultacijas Kauno mieste bei galimybe šias paslaugas gauti karantino metu, neatsižvelgė į skatinimus savarankiškai ieškotis oficialaus darbo. Nepaisant to yra stebimas moters pajamų sumažėjimas (nedarbo draudimo išmokos paskyrimo laikas 2019 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. balandžio 11 d.). Moters gyvenimo ir buities sąlygos nėra pritaikytos augti vaikui jos namuose. Teikiant socialines paslaugas (laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. balandžio 27 d.) I. P. gyvenamuoju adresu buvo lankytasi 15 kartų, 2 kartus moteris nerasta namuose. Telefonu su I. P. buvo bendrauta 20 kartų. Į Vaikų gerovės centrą „Pastogė“ I. P. niekada nebuvo nuvykusi. Kauno miesto socialinių paslaugų cento duomenimis, 2020 m. balandžio 29 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, kadangi šeimoje nėra jokių teigiamų pokyčių, visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovė pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, išnaudojo visas įmanomas pagalbos šeimai priemones. Moters motyvacija spręsti problemas yra silpna. Pažymėtina, jog laikinosios globos metu motina nė karto nebuvo Skyriuje pasidomėti sūnumi, neprašė pagalbos. Socialinis darbas su šeima nedavė teigiamų rezultatų – motina visiškai nesirūpino sūnumi. Atsakovės gyvenimo būdas ir aplinka nepasikeitė ir po to kai vaikui buvo nustatyta laikinoji globa. Motina nesiekė pagerinti savo gyvenimo sąlygų, nesiekė susigrąžinti vaiko į šeimą. Laikinosios globos metu atsakovės pajamos sumažėjo.

Apribojus atsakovei motinos valdžią priteistinas vaikui išlaikymas. Vertinant būtinus vaiko poreikius bei motinos turtinę padėtį priteistinas išlaikymas vaikui po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Nepilnamečiui M. P. nustatytina nuolatinė globa. Pažymėtina, jog laikinoji globėja J. P. tinkamai atlieka globėjos pareigas. Domisi ir rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu, sudaro jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Globėją ir vaiką sieja artimi, šilti tarpusavio santykiai. Globėja yra vaiko giminaitė – močiutė. Ji nebausta, neteista, sveikata leidžia globoti vaiką. 2020 m. gegužės 28 d. pateikė sutikimą tapti vaiko nuolatine globėja. Nepilnametis vaikas išreiškė nuomonę, kad pas močiutę gyventi jam yra labai gerai, jis myli abu senelius. Jis jaučiasi mylimas, saugus ir reikalingas gyvendamas močiutės namuose. J. P. užtikrina vaiko teisėtus interesus rūpinasi vaiko gerove, todėl vertinant esamą situaciją, ji skirtina nuolatine vaiko globėja. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, M. P. neturi nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, kuriems būtų reikalinga nuolatinė priežiūra (2020 m. liepos 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 18 sek. – 12 min. 6 sek.).

Trečiasis asmuo J. P. sutiko su ieškinio reikalavimais. Šiuo metu motina bendrauja su vaiku. Anūku rūpinasi nuo 4 mėnesių. Jai sekasi gerai rūpintis vaiku. Sutinka globoti vaiką. Sveikata leidžia globoti vaiką (2020 m. liepos 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 45 sek. – 16 min. 33 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš vaiko gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad I. P. yra M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. M. P. tėvystė nenustatyta.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad dėl atsakovės I. P. nesirūpinimo savo sūnumi Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. P. nustatė laikinąją globą ir paskyrė jo laikinąją globėją J. P. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovė pati jokių pastangų nerodė ir savo nepilnamečio vaiko gerove visiškai nesirūpino – vaikui gyvenant su motina I. P. juo tinkamai nesirūpino, nesuteikė jam saugios aplinkos, kada vaikas buvo apgyvendintas pas trečiąjį asmenį, nors atsakovė jį lankė, tačiau jo neišlaikė.

Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu ir esant nustatytiems nesirūpinimo vaiku faktu bei atsakovės kaltei, kadangi I. P. vengia atlikti savo pareigą nepilnamečiui vaikui ne dėl objektyvių priežasčių (sunkios ligos ir pan.), todėl atsakovei apribotina motinos valdžia jos nepilnamečio vaiko M. P. atžvilgiu. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų – tokius įrodymus privalėjo pateikti atsakovė, kad padėtis gali pasikeisti, todėl teismas parenka neterminuotą motinos valdžios apribojimo būdą.

Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, motina netenka asmeninių teisių: gyventi su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai, bet motinai išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka pareiga išlaikyti šį vaiką. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro motinos sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 4 dalis).

Motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.

Dėl globos nustatymo, globėjo vaikui paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis). M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra sulaukęs keturiolikos metų. M. P. tėvystė nenustatyta. M. P. motinai neterminuotai apribota motinos valdžia. Nepilnametis vaikas liko be tėvų globos, todėl jo priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai nustatant nuolatinę globą (3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 1, 6 punktai).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 403 straipsnyje reglamentuojamas ieškinio dėl tėvų valdžios ribojimo turinys, įtvirtinta, kad ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis). CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis nurodytomis nuostatomis, darytina išvada, kad motinos valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo procesai yra atskirti, t. y. pagal bendrąją taisyklę tėvo valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo klausimai spręstini atskirose bylose. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas – apsaugoti būsimų nepilnamečio vaiko globėjų duomenis ir užtikrinti būsimos globos konfidencialumą, kartu ir vaiko interesus.

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismui atskirai inicijuojant nuolatinės globos nustatymo procesą, nebus pasiekti CPK 403, 406 straipsnio 2 dalyje, 407 straipsnyje, 496¹ straipsniuose įtvirtintų normų tikslai, t. y. nebus apsaugoti būsimo nepilnamečio vaiko, kurio motinos valdžia jam apribota, globėjo duomenys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), teismas sprendžia, kad pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją tikslinga dėl globos nustatymo, globėjo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėti viename teismo procese pagal pateiktą ieškinį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal savo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus trečiasis asmuo J. P. yra tinkama M. P. globėja – J. P. suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, materialiai jį išlaiko, taip sukurdama vaikui sąlygas gyventi šeimoje, patenkinti jo poreikį augti saugioje ir stabilioje aplinkoje, mokytis ir tobulėti, taip pat sugebėdama tinkamai užtikrinti jam teisę į sveikatos priežiūrą, poilsį, laisvalaikį, tinkamą auklėjimą, bendravimą.

Teismo vertinimu, sprendimas steigti vaikui M. P. nuolatinę globą, vaiko globėja paskiriant jo močiutę J. P., taip pat nustatant vaiko gyvenamąją vietą paskirtos globėjos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, užtikrintų nepilnamečiui vaikui tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas, puoselėtų jo dvasines ir fizines savybes, rengtų savarankiškai gyventi bei įgyvendintų kitus vaiko globai keliamus tikslus.

Remiantis CK 3.271 straipsniu, CPK 504 straipsnio 4 dalimi, išaiškintina, kad vaiko globėja privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ir artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises bei teisėtus interesus, turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Už nepilnamečio M. P. padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rūpintojo) turtą, o globėjas (rūpintojas) būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui (rūpintiniui) nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis). Globėja privalo informuoti globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Bylos duomenimis atsakovė savo nepilnamečio vaiko neišlaiko.

CK 3.195 straipsnis numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią.

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, – visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Lietuvoje šiuo metu nedirba, į tai, kad atsakovė neteikia savo vaikui jokio išlaikymo, nors su juo bendrauja, jį lanko, į vaiko amžių (šiais metais bus (duomenys neskelbtini) metų) ir jo poreikius, į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog turi sveikatos problemų, į tai, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dėl objektyvių priežasčių negali gauti didesnių pajamų tam, kad galėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, kadangi prašant priimti į darbą darbdavys atsisakė įdarbinti ir pan.), į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad neturi kur gyventi, kiek kainuoja komunaliniai patarnavimai, sveikatos priežiūra bei visas abejones dėl atsakovės tikrosios turtinės padėties, jos gaunamų pajamų, teismas vertina vaiko interesų naudai ir sprendžia, kad iš atsakovės I. P. jo vaikui M. P. priteistinas materialinis išlaikymas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki išlaikytinio pilnametystės mokamas periodinėmis išmokomis po 80 Eur. Tai atitiktų atsakovės turtinę padėtį bei minimalius jos nepilnamečio vaiko poreikius (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 3.200 straipsnis).

Išlaikymo sumos periodinėmis išmokomis indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys trečiasis asmuo J. P.

Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovės I. P. į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 7,06 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat iš atsakovo priteistinas 96,60 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista – už neatsiejamai susijusius reikalavimus neterminuotai apriboti motinos valdžią, nustatyti vaikui nuolatinę globą, paskirti globėją, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (100 Eur – 75 proc. = 75 Eur), taip pat iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą – 36 Eur (12 mėn. x 1 vaikas x 80 Eur = 960 Eur – 3 proc. = 28,80 Eur – 75 proc. = 21,60 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 407 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečio vaiko M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir sustabdyti atsakovės asmenines bei turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.

Nustatyti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jo globėja paskirti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti paskirtos globėjos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. birželio 1 d. iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po aštuoniasdešimt eurų (80 Eur).

Išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise).

Priteisti iš atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), septynis eurus šešis centus (7,06 Eur) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir devyniasdešimt šešis eurus šešiasdešimt centų (96,60 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.