- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-273-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriaus
- Atsakovas
- Rokiškio rajono savivaldybės, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- AB “Rokiškio komunalininkas“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
dalyvaujant ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriaus atstovei Daivai Jasiūnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriaus ieškinį atsakovams Rokiškio rajono savivaldybei ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui AB “Rokiškio komunalininkas“ dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriui iš Rokiškio savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos solidariai 22 948,31 Lt bei išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad 2008-12-17 apdraustoji A. T. eidama į darbą pėsčiomis, esant slidžiai šaligatvio dangai, paslydo ir nugriuvo ant šaligatvio Taikos gatvėje. Susilaužė ranką ir jai diagnozuotas dešinio žastikaulio lūžimas. Nukentėjusioji A. T. buvo nedarbinga nuo 2008-12-17 iki 2009-04-09 ir už šį laikotarpį jai buvo priskaičiuota 22 948,31 Lt dydžio ligos pašalpa, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 22 948,31 Lt žala.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010-01-05 sprendimu ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriaus ieškinį tenkino dalinai, priteisė iš atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriui 22 948,31 Lt žalos atlyginimui ir 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui AB “Rokiškio komunalininkas“ bei 712,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Nustatė, kad 2008-12-17 A. T. eidama šaligatviu (duomenys neskelbtini) paslydo, griuvo ir susižalojo žastikaulį. Tai buvo draudiminis įvykis ir už nedarbingumo laikotarpį priskaičiuota 22 948,31 Lt dydžio ligos pašalpa ir išmokėta apdraustajai. Pagal VĮ Registro pažymėjimo duomenis kitų statinių-pėsčiųjų takų (šaligatvių) (duomenys neskelbtini) savininkė - Rokiškio rajono savivaldybė, todėl tinkama atsakovė byloje yra Rokiškio rajono savivaldybė ir šios atsakovės prievolė pagal CK 6.266 str. 1 d. dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovei regreso tvarka atlyginimo nėra solidari su minėto statinio valdytoja – Rokiškio rajono savivaldybės administracija. Atsakovė pripažįsta, kad žala padaryta dėl slidžios šaligatvio dangos, t.y. priežastinį ryšį tarp žalos padarymo ir atsiradusių pasekmių bei neginčija 2008-12-17 valdžius statinį, šiuo atveju šaligatvį (duomenys neskelbtini), su trūkumu. Pagal 2007-10-26 sudarytos Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ir AB „Rokiškio komunalininkas“ rangos darbų sutarties 3, 6 punktus, liudytojo S. S. parodymus nustatė, kad spręsti kada ir kaip intensyviai turi būti atliekami šaligatvių sniego valymo ir jų barstymo smėlio, žvyro-druskos mišiniu darbai (duomenys neskelbtini), sprendžia Rokiškio m. seniūnijos atsakingi darbuotojai. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog minėti darbai (duomenys neskelbtini), t.y. tos vietos kur susižalojo paslydusi krisdama A. T., buvo atlikti iki 2008-12-17, 7.40 val., t.y. iki to laiko, kai A. T. susižalojo. Pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apie rangovo atliktus darbus, apie užsakovo atstovo priimtus atliktus darbus nėra jokių duomenų nei kuriuo laiku tie darbai buvo atlikti, nei kokiu laiku jie buvo priimti, nei kada rangovas gavo užsakovo užsakymą šiuos darbus atlikti. Nors rangos sutarties 3 punkte nurodyta, kad rangovas darbus pradeda pagal seniūnijos raštišką užsakymą, iš liudytojo S. S. parodymų matyti, kad šios sutarties sąlygos nebuvo laikomasi, darbai pradedami gavus seniūnijos atsakingo darbuotojo žodinį nurodymą, nėra pateikta jokių įrodymų, kad šis nurodymas būtų kur nors fiksuojamas. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymos apie orų sąlygas, matyti, kad lijundra 2008-12-17 nebuvo prasidėjusi staiga, t.y. prieš pat susižalojant A. T., o truko jau gana ilgą laiką, t.y. 2008-12-17 naktį, todėl įvertinęs visetą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis suformuluotomis CPK 185str., darė išvadą, kad šaligatvio (duomenys neskelbtini) savininkas - Rokiškio rajono savivaldybė, per jos įgaliotus valdyti minėtą objektą darbuotojus, turėjo galimybę laiku pašalinti dėl oro sąlygų atsiradusius daikto trūkumus, tokiu būdu išvengiant atsiradusių pasekmių dėl A. T. susižalojimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Rokiškio rajono savivaldybė prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-01-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovo išmokėtos išmokos apdraustajai A. T. neteisėtumo klausimas dėl atsakovo kaltų veiksmų šioje byloje nebuvo nagrinėtas, taip pat atsakovo neteisėtų (kaltų) veiksmų buvimas nebuvo įrodinėjamas, nebuvo nagrinėjamas bei nebuvo nustatytas, todėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nuostata buvo taikyta nepagrįstai. Nurodo, kad 2008-12-31 nelaimingo atsitikimo aktas Nr. 5 neatitinka Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 (akto redakcija 2005-11-06 – 2009-09-12) 30 ir 48 punktų. Minėtame akte nėra darbdavio atstovo parašo, todėl neaišku kas jį surašė ir kokiu būdu buvo nustatytos visos jame išvardytos aplinkybės. Kadangi šis dokumentas neatitinka keliamų reikalavimų, jis negalėjo būti teismo vertinamas kaip rašytinis įrodymas. Todėl buvo pažeisti įrodymų tyrimo bei vertinimo principai, reglamentuoti CPK 183, 185 str. Teismas sprendime konstatavo, jog „liudytojo S. S. parodymai, kad įprastai šaligatvių valymo, jų barstymo darbai atliekami nuo 4 val. iki 7 val. neįrodo, kad 2008-12-17 jie buvo atlikti iki A. T. susižalojimo laiko“ prieštarauja 2009-12-23 parengiamojo posėdžio protokole užfiksuotai liudytojo apklausai, kur nurodoma, kad liudytojas S. S. teigia, jog „(duomenys neskelbtini) buvo valoma apie 4 val. 30 min.“ Nelaimingas atsitikimas įvyko apie 7 val. 40 min. Todėl teismo sprendime teiginys yra nepagrįstas, o liudytojo parodymai įvertinti skirtingai nei nurodoma apklausoje. Teismas neobjektyviai ir vienašališkai vertino liudytojų parodymus, nepagrįstai nuspręsdamas, kad liudytojos A. T. parodymai, kurie patvirtinami tik nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą tyrimo aktu, kuris negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, yra labiau pagrįsti nei liudytojo S. S.. Mano, kad teismo kišimasis į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ir AB „Rokiškio komunalininkas“ sutartinius santykius, kurie nėra ginčijami šioje byloje, buvo nepagrįsti. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog dėl to, kad nebuvo raštiško Rokiškio miesto seniūnijos darbuotojo užsakymo barstyti ir valyti gatves, (duomenys neskelbtini) gatvė iki 7 val. 40 min. buvo nebarstyta. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytojas S. S. apklausos metu bei atsakovės atstovas paaiškino, jog Miesto seniūnija nakties metu duoti rašytinio nurodymo barstyti gatves neturi galimybės, todėl tokie darbai būna visada vykdomi suderinus tai žodžiu, telefonu. Taip pat nebuvo atkreipta dėmesio į tai, jog Rokiškio rajono savivaldybės administracija už atliktus darbus yra sumokėjusi, todėl teismui sprendime teigti, kad darbai nebuvo priimti, nebuvo jokio pagrindo. Todėl teismas pažeidė šalių teises ir laisves savarankiškai spręsti tarpusavio sutartinių įsipareigojimų įgyvendinimo principus. Teismas neapklausė liudytojo V. M., kuris buvo atvykęs į parengiamąjį teismo posėdį, o posėdžio metu neišsprendė jo apklausos klausimo, t.y. trečiojo asmens prašymas liko neišnagrinėtas. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai nusprendęs, jog nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) gatvė 2008-12-17 iki 7 val. 40 min buvo pabarstyta, nebenagrinėjo ir visiškai nepasisakė dėl CK 6.270 str. 1 d. numatytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Visiškai nevertintas rašytinis įrodymas, atsakovo pateikta pažyma iš VĮ Panevėžio regiono kelių, kurioje nurodoma, kad esant lijundrai pilnai pašalinti slidumo neįmanoma. Teismas taip pat nevertino situacijos pagal Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto kelių priežiūros tvarkos aprašymo 42 p. Nuostatą, kurioje įtvirtinta, jog Kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės, ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių ar staigaus atmosferos sąlygų pasikeitimo. Teismas taip pat nenagrinėjo ir sprendime nepasisakė dėl aplinkybės, nurodytos trečiojo asmens, jog ieškovas apdraustajai A. T. išmokėjo 18 129,16 Lt, o ne sumą nurodytą ieškinyje bei teismo sprendime. Išmokėtos ir ieškinio sumos nesutapimas ir prieštaravimo nepanaikinimas turėtų būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, mano, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą, priimdamas sprendimą rėmėsi rašytiniais įrodymais, kurie neatitinka keliamų reikalavimų, vienašališkai ir neobjektyviai vertino liudytojų parodymus, nevertino aplinkybių, išdėstytų atsakovo atsiliepime bei bylos nagrinėjimo metu, pažeidė materialinės teisės normas, dėl to negalėjo priimti nešališko, objektyvaus ir teisingo sprendimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-01-05 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Rokiškio rajono teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų. Atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, netinkamai interpretuojamos materialinės teisės normos, todėl atmestinas. Atsakovė savo atsiliepime pripažįsta, kad žala asmeniui yra padaryta dėl slidžios šaligatvio dangos. O tai reiškia, kad atsakovė pripažįsta, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nuostata buvo taikyta pagrįstai. Atsakovė pripažįsta ir esant priežastinį ryšį tarp žalos padarymo ir atsiradusių pasekmių, bei neginčija 2008-12-17 valdęs statinį, t.y. šaligatvį (duomenys neskelbtini) su trūkumu. Mano, kad atsakovė klaidina teismą keldamas savo apeliaciniame skunde naujas aplinkybes, nes VSDFV valdybos Rokiškio skyriaus direktorius savo 2009-01-27 sprendimu pripažino draudiminiu įvykiu ir priskaičiavo 22 948,31 Lt ligos pašalpos, o vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio 2 str. 31 d., 6 str. 1 d. atskaičiavo 4 819,15 Lt pajamų mokestį ir A. T. išmokėjo 18 129,16 Lt. Todėl ieškinyje nurodytas žalos dydis yra teisingas. Atsakovė neįrodė, kad 2008-12-17 (duomenys neskelbtini) gatvė buvo pabarstyta smėlio, žvyro-druskos mišiniu iki 7 val. 40 min., t.y. iki to laiko kai A. T. susižalojo. Taip pat Rokiškio rajono savivaldybė neįrodė, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, kuriomis ji galėtų būti atleista nuo atsakomybės. Atsakovės teigimas, kad už darbus buvo sumokėta AB „Rokiškio komunalininkas“ dar neįrodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė buvo pabarstyta smėlio, žvyro-druskos mišiniu iki 7 val. 40 min. Atsakovas per teismo posėdį neprašė apklausti liudytojo V. M., be to pačiame posėdyje dalyvavo įmonės direktoriaus pavaduotojas S. S., iš kurio parodymų matyti, kad rangovas darbus pradeda pagal seniūnijos raštišką užsakymą ir kad šios sutarties sąlygų nebuvo laikomasi. Be to, S. S. parodymai prieštarauja A. T. parodymams, kuri nurodė, jog šaligatvis buvo labai slidus, gruoblėtas, nevalytas ir nebarstytas, nes smėlio nebuvo matyti.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyrius dėl nelaimingo atsitikimo einant į darbą 2008-12-17, apdraustajai A. T. išmokėjo 22 948,31 Lt ligos pašalpą. Nelaimingo atsitikimo aplinkybės konstatuotos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą akte, kur nurodyta, jog A. T., eidama 2008-12-17 apie 7.40 val. į darbą pėsčiomis, esant slidžiai šaligatvio dangai, paslydo ir nugriuvo ant šaligatvio (duomenys neskelbtini), ko pasekoje jai diagnozuotas dešinio žastikaulio lūžimas. Įvykis pripažintas draudiminiu ir už nedarbingumo laiką nuo 2008-12-17 iki 2009-04-09 priskaičiuota 22 948,31 Lt dydžio ligos pašalpa (b. l. 4-8).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tinkamas atsakovas byloje yra Rokiškio rajono savivaldybė, nes yra statinio – pėsčiųjų takų (šaligatvių) (duomenys neskelbtini), savininkė ir priteisė iš jos 22 948,31 Lt.
Šalies argumentai
Apeliantė, Rokiškio rajono savivaldybė, mano, kad teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi: nebuvo įrodinėjami atsakovo kalti veiksmai; nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktas yra netinkamas rašytinis įrodymas, nes neatitinka nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų keliamų reikalavimų; neobjektyviai ir vienašališkai įvertinti liudytojo S. S. parodymai; teismas nepagrįstai vertino dviejų juridinių asmenų, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ir AB „Rokiškio komunalininkas“, sutartinius santykius, kurie nebuvo ginčo objektu byloje; neįvertino tos aplinkybės, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija už atliktus darbus, šaligatvių priežiūrą, sumokėjo; nepagrįsta išvada, kad (duomenys neskelbtini) gatvė 2008-12-17 iki 7.40 val. nebuvo pabarstyta; teismas nepasisakė dėl CK 6. 270 str. 1 d. numatytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo ir neįvertino VĮ Panevėžio regiono kelių pažymos dėl lijundros sukelto slidumo pašalinimo; neįvertinta aplinkybė, kad A. T. išmokėta 18 129,16 Lt išmoka, o ne 22 948,31 Lt.
Su apeliantės argumentais sutikti negalima dėl šių motyvų. Įstatymas reglamentuoja, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6. 270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (CK 6. 266 str. 1 d.). Pagal šią įstatymo normą statinio savininkas (valdytojas) atsako be kaltės ir gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Sąvoka „statiniai“ apima pastatus, kitokius statinius, įrengimus, kelius, įskaitant ir šaligatvius. Žala gali būti padaryta statiniui sugriuvus, ar dėl kitokių jo trūkumų, o būtent: dėl nesutvarkyto kelio įvyksta avarija; nesutvarkytas požeminių komunikacijų šulinys sužeidžia žmogų, sugadina automobilį; ant nenuvalyto šaligatvio paslysta ir susižaloja pėstysis ir t. t. Pagal šią įstatymo normą atsakomybės subjektu yra statinio savininkas.
Nagrinėjamojoje byloje (duomenys neskelbtini) įregistruota nekilnojamojo turto registre Rokiškio rajono savivaldybės vardu (b. l. 66) ir šis įrašas nepakeistas. Savininkė gali būti atleista nuo atsakomybės tik tuo atveju, jei įrodytų, kad statinį iš tikrųjų valdė ne jį, bet kitas asmuo, kuris ir atsakingas už statinio būklę. Pvz.: statinys išnuomotas, jo nuomininkas tinkamai neprižiūri ir dėl to atsirado žala. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Rokiškio rajono savivaldybė yra šaligatvio savininkė ir CK 6. 266 str. 2 d. įtvirtintos prezumpcijos nenuginčijo. Be to, atsakovė pripažino, kad jai yra visos civilinės atsakomybės be kaltės sąlygos ir įrodinės aplinkybes, šalinančias civilinę atsakomybę (b. l. 64).
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309, 117 punktą, jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta dėl trečiojo asmens kaltės, Fondo valdybos teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas sumas iš šio asmens Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad nelaimingo atsitikimo aktas, kuriuo rėmėsi teismas yra netinkamas rašytinis įrodymas, kadangi neatitinka nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų keliamų reikalavimų. Šia argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas. Apeliantė šio akto įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, todėl jis laikomas tinkamu rašytiniu įrodymu. Atmestini apeliantės argumentai ir dėl neobjektyvių bei vienašališkų liudytojų parodymų įvertinimo. Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo ar neegzistavimo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Liudytoja A. T. paaiškino, kad einant į darbą šaligatvis buvo labai slidus ir grublėtas, matėsi, kad nevalytas ir nebarstytas, nes smėlio nesimatė. Liudytojas S. S., kuris dirba AB „Rokiškio komunalininkas“ direktoriaus pavaduotoju transportui paaiškino, kad paprastai darbai vykdomi nuo 4 iki 17 valandos, o (duomenys neskelbtini) gatvė buvo valoma 4.30 val. šaligatviai tą dieną (suprantama, kad 2008-12-17) buvo barstomi žvyro-smėlio-druskos mišiniu, nes smėlis iš karto mažina slidumą ir po šių darbų atlikimo ėjimo sąlygos geros, slidumas pašalinamas. Kad šaligatvis barstytas vizualiai matyti dėl barstomo smėlio spalvos (b. l. 120). Įvertinus šių liudytojų parodymus bei aplinkybes, kad S. S. 2008-12-17 nedirbo (b. l. 47), o A. T. paslydo ir susižalojo, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) gatvė 2008-12-17 iki 7.40 valandos, kuomet dauguma žmonių eina į darbą, nebuvo valyta ir barstyta, kaip teigė liudytojas S. S.. Ta aplinkybė, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija už šaligatvių priežiūrą trečiajam asmeniui sumokėjo pinigus, nepaneigia teismo išvados, kad gatvė nebuvo tinkamai prižiūrėta. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neįvertino CK 6. 270 str. 1 d. numatytų aplinkybių. Pagal šią įstatymo normą asmuo atleidžiamas nuo žalos atlyginimo jeigu žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-01-11 nutarimo Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 42 punkte numatytos analogiškos atleidimo nuo atsakomybės sąlygos, o būtent: „Kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės, ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių ar staigaus atmosferos sąlygų pasikeitimo“. Nėra pagrindo 2008-12-17 lijundros laikyti staigiu atmosferos sąlygų pasikeitimu, nes lijundra prasidėjo dar naktį (b. l. 37), o apdairus ir rūpestingas savininkas turi įvertinti padarinius, galinčius kilti esant tokioms oro sąlygoms. Kitų aplinkybių, atleidžiančių ją nuo civilinės atsakomybės, atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo, todėl pagrindo taikyti CK 6. 270 str. 1 d. nėra. Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Rokiškio rajono savivaldybės, JAK111101681, 6 Lt (šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.