Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-03 · Civilinė byla Nr. 2S-856-567/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-03
Bylos Nr.
2S-856-567/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Danutė Kutrienė, Egidijus Žironas
Trečiasis asmuo
S. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Ieškovas
T. O.
Atsakovas
V. O.
Pranešėja Neringa ŠvedienėTeisėja Loreta LipnickienėVILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5697-603/2008 pagal ieškovės T. O. ieškinį atsakovui V. O. , tretieji asmenys S. L. , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendro turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė T. O. pateikė ieškinį atsakovui V. O. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendro turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo.

Tretysis asmuo S. L. pateikė pareiškimą, prašydamas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ir pripažinti 79 proc. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra jungtine sutuoktinių V. ir T. O. nuosavybe, įpareigojant VĮ Registrų centrą atitinkamai pakeisti nurodyto namo kadastrinius duomenis. Nurodė, kad 2007 m. atsakovas V. O. pagal vekselį pasiskolino ir per nustatytą terminą trečiajam asmeniui nesumokėjo 140000 Lt. Dėl minėtos skolos 2007-11-23 Vilniaus m. 4-o notarų biuro notarė A. Adomaitienė išdavė vykdomąjį raštą, kuris 2007-12-03 buvo pateiktas Antstolių N. Šiugždaitės ir D. Stakeliūno kontorai vykdymui. Skolindamasis pinigus, atsakovas teigė, kad skolinasi šeimos poreikiams, norėdamas pabaigti įrengti ginčo namą bei patikino, kad tiek žemės sklypas, tiek namas jam priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kartu su ieškove, tačiau nuslėpė, kad 2001 m. dalį nebaigto statyti namo (baigtumas 12 proc.) ir ½ dalį žemės sklypo padovanojo ieškovei, taip pat nuslėpė, kad yra skolingas dideles pinigų sumas kitiems kreditoriams. 2005 m. minėto namo baigtumas sudarė jau 91 proc. ir namas buvo teisiškai registruotas jau tik ieškovės vardu. Kadangi sutuoktiniai ir toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, įrenginėjo namą bendromis ir skolintomis lėšomis, nekilnojamojo turto registre visas namas ieškovės vardu buvo įregistruotas nepagrįstai. Dėl šių priežasčių buvo apsunkintas kreditorių reikalavimų tenkinimas iš atsakovui faktiškai priklausančio turto (LR CK 3.126 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-07-25 nutartimi atsisakė priimti S. L. ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe bei atmetė jo prašymą dėl įtraukimo į nagrinėjamą civilinę bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Teismas įtraukė S. L. į nagrinėjamą civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į ieškinį ir jo priedus, konstatavo, jog S. L. siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 79 procentai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., yra bendra jungtine sutuoktinių V. ir T. O. nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad LAT 2005-12-29 nutarime Nr. 56 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga“ nurodyta, jog negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Teismas atkreipė dėmesį, jog civilinėje byloje pagal ieškovės T. O. ieškinį atsakovui V. O. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bendro turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo, vienas iš įrodinėjimo dalykų yra kokia teise (jungtine ar asmenine) minėtas gyvenamasis namas priklauso šalims. Teismas padarė išvadą, jog S. L. ieškinys yra nenagrinėtinas teisme, todėl ieškinį atsisakė priimti bei atmetė prašymą dėl jo įtraukimo į nagrinėjamą civilinę bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Teismas įtraukė S. L. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str., 137 str. 1 p.).

Šalies argumentai

Tretysis asmuo S. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-07-25 nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti ieškinį ir spręsti klausimą iš esmės. Teismo nutartis šioje dalyje neteisėta ir nepagrįsta. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai apribojo S. L. , kaip atsakovo kreditoriaus, subjektines teises savo nuožiūra ginti savo teisėtus interesus ir pažeistas teises. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tretysis asmuo siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi S. L. , reikšdamas tokio pobūdžio ieškinio reikalavimą siekia, kad būtų teisingai nustatyta dalintino santuokinio turto masė, tokiu būdu užtikrinant kreditoriaus teisių ir interesų apsaugą. Tokia jo teisė įtvirtinta CK 3.126 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. L. ieškinys nenagrinėtinas teisme yra nepagrįsta. Byloje nėra įrodymų, kokiu pagrindu 79 proc. ginčo namo buvo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, nes jos sutuoktinis – atsakovas jai 2001 m. padovanojo tik 12 proc. baigtumo namą. Teismas tokio pobūdžio bylose ex officio turėtų patikrinti ir teisingai nustatyti dalintino santuokinio turto masę. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė ir procesinės teisės normas, t.y. CPK 137 str. 3 d., kadangi nutartyje nenurodė į kurią instituciją ar teismą turėtų kreiptis S. L. , jeigu byla nenagrinėtina teisme. Be to, nutartis buvo išsiųsta, pažeidžiant minėtoje teisės normoje numatytus terminus, t.y. nutartis buvo priimta 2008-07-25, o išsiųsta 2008-08-01.

Atsiliepimas

Atsakovas V. O. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme yra įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą.

CK 3.126 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.

Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo byloje atsakovo kreditorius S. L. pateikė prašymą įtraukti jį į šią bylą kaip tretįjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus, prašydamas pripažinti 79 proc. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra jungtine sutuoktinių V. ir T. O. nuosavybe, įpareigojant VĮ Registrų centrą atitinkamai pakeisti nurodyto namo kadastrinius duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. L. , kaip atsakovo kreditorius, siekdamas, kad būtų teisingai nustatyta dalintino santuokinio turto masė, nori užtikrinti savo, kaip kreditoriaus, teisių ir interesų apsaugą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad S. L. ieškinys nenagrinėtinas teisme.

Tai, kad skundžiama nutartis buvo išsiųsta S. L. , nesilaikant trijų dienų termino, ir teismas neišaiškino, į kokią instituciją ar teismą turi kreiptis S. L. , yra formalus CPK 137 str. 3 d. nuostatų pažeidimas, kuris neužkirto kelio S. L. pasinaudoti apeliacijos teise ir patikrinti skundžiamos nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl atsisakymo priimti S. L. ieškinį naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant klausimą dėl S. L. ieškinio priėmimo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios instancijos teismas turi nustatyti, ar pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka CPK keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nevertina S. L. ieškinio pagrįstumo, nes tai nėra apeliacinio apskundimo dalykas, sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo (LR CK 3.126 str., CPK 5 str., 7 str., 111 str., 115 str., 135 str., 137 str., 138 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti S. L. ieškinį, ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Danutė KutrienėEgidijus Žironas