Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-08-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1574-524/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-30
Bylos Nr.
2S-1574-524/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13168-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Atsakovas
D. B.
Ieškovas
J. B.
Trečiasis asmuo
Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro
Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1574-524/2012Teisėja D. Jakštienė (Proceso Nr. 2-06-3-13168-2011-3)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 122.3; 110.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-05-24 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei D. B., tretiesiems asmenims Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarei M. B., V. V. ir E. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir ankstesnio testamento pripažinimo galiojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu E. K. 2011 m. sudarytą testamentą, patvirtintą Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. B., ir pripažinti galiojančiu E. K. 2001-04-27 sudarytą testamentą, patvirtintą Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. B.. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarei M. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimus dėl turto, atsiradusio po E. K. mirties, paveldėjimo.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-05 nutartimi prašymą tenkino – uždraudė Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarei M. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimus dėl turto, atsiradusio po E. K. mirties, paveldėjimo, iki įsiteisės teismo sprendimas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-02-07 nutartimi civilinę bylą perdavė Palangos miesto apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažiau kaip 100 000 Lt. Nurodė, kad dėl teismo 2011-10-05 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali patirti didelių nuostolių, nes sustabdyta mirusiosios E. K. turto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paveldėjimo procedūra. Paaiškino, kad mirusiajai buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtus pastatus, tačiau iki šiol vis dar tęsiasi ilgas procesas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, esančius prie šių pastatų. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bet kokie tolimesni teisiniai veiksmai dėl nuosavybės teisių atkūrimo bus negalimi ir pats procesas dar labiau vilkinamas. Dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali užtikrinti 2011-06-08 su Vilniaus universitetu pasirašytos bendradarbiavimo sutarties vykdymo ir tinkamai prižiūrėti paveldimų pastatų, o neatnaujinus pastatų, jie gali labai nuvertėti ir dėl to atsakovė ateityje gali turėti nepagrįstų nuostolių. Pagal nurodytą susitarimą testatorė valstybinei įmonei Turto bankui surengus aukcioną dėl Vilniaus universiteto patikėjimo teise valdomos 1/2 pastato, esančio (duomenys neskelbtini) dalies pardavimo, testatorė (jos įpėdiniai) įsipareigojo pasinaudoti bendraturčio pirmenybės teise ir minėtą pastato dalį nupirkti. Analogiškai testatorė įsipareigojo Vilniaus universitetui parduoti 1/2 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), už tokią pačią kainą, už kokią ji įsigijo 1/2 dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo, atsakovė negalėtų dalyvauti VĮ Turto bankas surengtame konkurse ir taip įvykdyti savo įsipareigojimų Vilniaus universitetui. O nepavykus atidalyti turto, jis bus mažiau vertingas ir atsakovė, norėdama tokį turtą parduoti ateityje, patirs nuostolių. Atsižvelgiant į didelę nekilnojamojo turto, dėl kurio uždrausta išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, vertę ir galimų atsakovės nuostolių sumą, atsakovės nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, juolab, jog ieškovas yra fizinis asmuo, apie kurio nuolatines pajamas ir jam priklausantį vertingą turtą jokių duomenų nėra, todėl nuostolių atlyginimas turi būti užtikrintas.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2012-05-24 nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad 2011-10-05 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės netrukdo nuosavybės teisių atkūrimo procesui, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra sustabdytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, o ne nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Paveldėjimo liudijimų išdavimo stabdymas netrukdo įpėdiniams tinkamai prižiūrėti pastatus ir jais rūpintis. Teismas nustatė, kad pagal 2011-06-08 tarp E. K. ir Vilniaus universiteto pasirašytą bendradarbiavimo sutartį šalys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus turėjo įvykdyti per 2011 metus. 2011-06-27 Vilniaus universiteto sutartis su Turto banku yra nutraukta, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad dėl šios sutarties nevykdymo atsakovė ateityje gali patirti nuostolius. Pažymėjo, kad prašoma nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma – 100 000 Lt – nėra pagrįsta jokiais įrodymais ar skaičiavimais.

Šalies argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-05-24 nutartį, tenkinti atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažiau kaip 100000 Lt. Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja atsakovės paveldėto turto valdymą, kartu ir nuosavybės teisių atkūrimą į paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Dėl šių aplinkybių, apeliantės nuomone, akivaizdu, kad atsakovė jau patyrė nuostolių ir ateityje patirs dar didesnius nuostolius. Teigia, kad dėl ieškovo veiksmų atsakovės nuostolių atlyginimas ateityje bus apsunkintas, todėl ieškovas turi pateikti nuostolių užtikrinimui ne mažesnę kaip 100 000 Lt sumą. Priduria, kad atsakovė įsipareigojimų Vilniaus universitetui negalėjo įvykdyti per 2011 m. dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes buvo apribotos atsakovės teisės iki galo disponuoti paveldėtu turtu, todėl iškilo didelė grėsmė paveldimo nekilnojamojo turto būklei ir kokybei, o nesiimant atnaujinimo ir priežiūros veiksmų, t. y. įsipareigojimų Vilniaus universitetui vykdymo. Minimas nekilnojamasis turtas gali itin nuvertėti, todėl atsakovė ateityje turės nepagrįstų nuostolių. Apeliantės nuomone, ji įrodė, kad realiai egzistuoja nuostolių atlyginimo instituto taikymo sąlygos.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, Palangos miesto apylinkės teismo 2012-05-24 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nėra pagrindo taikyti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo, nes atsakovė neįrodė tokio prašymo pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė tuo, kad nėra LR CPK 146 str. nustatytų sąlygų atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis teismo išvadomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su laikinu turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu, todėl akivaizdu, kad gali būti pažeidžiamos jo teisės. Atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra viena iš priemonių, užtikrinančių skolininko ir kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, tai yra vienas iš teisinių instrumentų, kuriuo įgyvendinamas proporcingumo principas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad procesinis proporcingumo principas neturi būti suprantamas kaip savaime sudarantis pagrindą taikyti nuostolių atlyginimo institutą, kai yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų.

Vadovaujantis LR CPK 146 str. 1 d. šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pažymėtina, kad turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą abiejų sąlygų (atsakovo nuostoliai ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas) visuma yra būtina. Svarbu pažymėti ir tai, kad, atsakovui pateikus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti ieškovo iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, tokį prašymą pateikusiam asmeniui tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jo pareikštą prašymą. Teismui turi būti pateikti visi duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, t. y. kad nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir panašiai.

Atskiruoju skundu teigiama, kad nuostoliai atsiras, nes bus sutrikdytas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Šie motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė yra priėmusi mirusiosios palikimą, tik nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tuo tarpu nuosavybės teisių atkūrimas yra vykdomas mirusiosios vardu, todėl kompetentingoms valstybės institucijoms priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą, atsiras galimybė įpėdiniams paveldėti šį nekilnojamąjį turtą. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad paveldėjimo bylos sustabdymas pats savaime nevilkina nuosavybės teisių atkūrimo proceso, todėl nėra pagrindo konstatuoti neišvengiamų nuostolių fakto.

Atsakovė teigia, kad turėjo nuostolių, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nuo 1997 m. iki 2011 m., t. y. išlaidos dėl teisinių paslaugų. Išaiškintina, kad šiuo atveju sprendžiamas tik klausimas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškinys pateiktas 2011-09-12, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos teismo 2011-10-05 nutartimi, todėl šiuo atveju turėjo būti įrodinėjamos aplinkybės dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo po teismo 2011-10-05 nutarties priėmimo, o ne apskritai. Atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji negalės vykdyti savo asmeninių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad susitarimą su Vilniaus universitetu buvo sudariusi ne atsakovė, o mirusi E. K.. Dėl šių priežasčių atskirojo skundo motyvai dėl nuostolių atsakovei atsiradimo galimybės dėl susitarimų nevykdymo atmestini kaip neįrodyti (LR CPK 178 str.).

Atsakovė teigia, kad galimi nuostoliai sudarys ne mažesnę kaip 100 000 Lt sumą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šiuo atveju atsakovė turėjo pateikti bent preliminarius skaičiavimus, kokiu būdu šie nuostoliai gali atsirasti ir kodėl būtent toks galėtų būti šių nuostolių dydis. Nagrinėjamu atveju jokių duomenų dėl nuostolių dydžio apeliantė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, kad iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad ji dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis. (LR CPK 12, 178 str.). Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, kad atsakovės prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetimas nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti atsakovei nuostolių atsiradimo. Tai reiškia, kad atsakovė, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą dėl konkrečių atsakovės prašyme nurodytų nuostolių atsiradimo galimybės (LR CPK 12, 178 str.). Atsakovei nedraudžiama pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo (LR CPK 147 str. 1 d.). Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, atsakovei bet kokiu atveju išlieka teisė reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 147 str. 3 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012-05-24 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erika Misiūnienė