Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2014 m. sausio 24 d., 18.10 val. Vilniuje, Perkūnkiemio – Ukmergės gatvių sankryžoje vairavo automobilį „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių, atvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) (toliau – ir KET) 14, 34 punktų reikalavimus, nes būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, sukdamas į dešinę nepraleido pėsčiojo G. B., ėjusio pėsčiųjų perėja ir jį partrenkė. Taip S. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. M. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2014 m. sausio 24 d., apie 18 val., protokole nurodytoje sankryžoje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, norėjo pastatyti automobilį. Sukdamas į dešinę nepraleido pėsčiojo ir jį partrenkė. Toks gėdingas atvejis pirmasis jo gyvenime, labai gailisi dėl to kas įvyko.

Nukentėjusysis G. B. teismo posėdyje paaiškino, kad 2014 m. sausio 24 d. apie 18 val. ėjo pėsčiųjų perėja Ukmergės-Perkūnkiemio gatvių sankryžoje, tačiau sukantis į dešinę S. M. vairuotas automobilis jį partrenkė. Atsitrenkė į jo kelį, jis iškilo į orą. Buvo iškviesti medikai, siūlė jam važiuoti į polikliniką, tačiau jis atsisakė. Vėliau grįžęs namo pasjuto skausmus, ir krepės 27 d. į medikus. Dėl įvykio patirto sumušimo turėjo 15 dienų nedarbingumą.

Iš 2014 m. gegužės 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis surašytas S. M. dėl to, kad jis 2014 m. sausio 24 d., 18.10 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir partrenkė perėja ėjusį pėsčiąjį G. B., kuriam padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą (b. l. 1-2).

Iš policijos pareigūno N. P. 2014 m. sausio 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis 2014 m. sausio 24 d., 18.10 val. gavo pranešimą apie įvykį, kurio metu buvo sužalotas kpėsčiasis. Patikrinus nustatyta, kad automobilį vairavo neblaivus S. M. (b. l. 8)

Iš G. B. 2014 m. sausio 24 d. ir 2014 m. balandžio 24 d. paaiškinimų matyti, kad jame išdėstytos įvykio aplinkybės bei dėl įvykio kilę nepatogumai (b. l. 9-58).

Iš neblaivumo nustatytmo pažymos matyti, kad 2014 m. sausio 24 d., 18.27 val. S. M. nustatytas 2.16 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 11).

Iš alkoholio matuoklio patikros sertifikato matyti, kad šis matuoklis tinkama naudoti, patikra galioja iki 2014 m. kovo 17 d. (b. l. 12).

Iš policijos regisrtuuojamų įvykių išklotinių matyti pranešimai apie pavojingai manevruojantį aurtomobilį Ford Mondeo (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 13-16).

Iš 2014 m. gegužės 8 d. specialisto paaiškinimo matyti, kad specialistė ekspertė J. M.-Č. susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis bei G. B. medicininiais dokumentais nustatė, kad G. B. sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 61).

Iš G. B. medicinių dokumentų matyti, kad jis dėl esimo įvykio metu patirtos traumos buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2014 m. vasario 14 d. (b. l. 47-48, 50-51).

Administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį atsako ir tas, kad būdamas neblaivus padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši ATPK norma yra blanketinė, todėl veiką kvalifikuojant pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmu pažeidė Kelių eismo taisykles. Teismas, laikydamasis ATPK 257 straipsnio reikalavimų, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad S. M. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą visiškai įrodyta.

S. M. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Pirmiausia pažymėtina, kad teismo posėdyje S. M. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio metu nutarė pastatyti automobilį, buvo neblaivus. Važiuodamas ir sukdamas į dešinę nepraleido reguliuojama Perkūnkiemio ir Ukmergės gatvių sankryža ėjusio pėsčiojo ir šį partrenkė. Dėl to ką padarė labai gailisi. Iš byloje esančio S. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos analogiškos S. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės kaip ir jo teisme duotuose parodymuose bei paaiškinimas, kad dėl pažeidimo jis labai gailisi, daugiau taip nedarys (b. l. 1-2). Be visiško S. M. prisipažinimo bei jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltė įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga. Nukentėjusysis G. B. taip pat parodė, kad S. M. nurodytoje perėjoje ėjo per gatvę, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis jį partrenkė. Jis turėjo dėl patirtų sumušimų 15 dienų nedarbingumą. G. B. 2014 m. sausio 24 d. ir 2014 m. balandžio 24 d. paaiškinimuose išdėstė analogiškas įvykio aplinkybes (b. l. 9, 58). Iš policijos pareigūno N. P. 2014 m. sausio 24 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 8) taip pat matyti, kad neblaivus S. M. pėsčiųjų perėjoje automobiliu partrenkė nukentėjusįjį G. B.. 2014 m. sausio 24 d. pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 10), asmens neblaivumo nustatymo pažyma (b. l. 11) patvirtina, kad išties S. M. įvykio metu buvo neblaivus. Iš alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1431266 matyti, kad alkotesterio patikra galiojo iki 2014 m. kovo 17 d., t. y. pažeidimo metu jis buvo tinkamas naudoti (b. l. 12). Policijos 2014 m. sausio 24 d. įvykio registro išraše užfiksuotas policijos pareigūnų iškvietimas į įvykio vietą, kuriame nurodyta, kad galimai neblaivus vairuotojas sudarinėja avarines situacijas (b. l. 13-16). Medicininių dokumentų išrašais nustatyta, kad dėl 2014 m. sausio 24 d. įvykio G. B. diagnozuotas dešinio kelio sąnario sumušimas (b. l. 48, 52), o specialisto 2014 m. gegužės 8 d. paaiškinime nurodoma, kad specialistė susipažinusi su jai pateiktais G. B. medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis pateikė išvadą, kad G. B. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje kojoje, sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 61). Toks specialisto paaiškinimas bei jo duota išvada teismui nekelia abejonių, nes ją davusi J. M.-Č. įtrauktą į ekspertų sąrašą, dirba teismo medicinos ekspertu nuo 2008 metų. Pažymėtina, kad KET 14 punkte, be kita ko, nustatytas draudimas vairuoti transporto priemones neblaiviems. Tuo tarpu KET 34 punkte inter alia įtvirtinta vairuotojo pareiga išvažiuojant iš kelio sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Teismas, vadovaudamasis ATPK 257 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus konstatuoja, kad S. M. būdamas neblaivus (2,12 promilės), 2014 m. sausio 24 d. vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“ (Valst. Nr (duomenys neskelbtini)), sukdamas į dešinę nepraleido pėsčiojo G. B., ėjusio per pėsčiųjų perėją ir jį partrenkė bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pažeidė KET 14 ir 34 punktų reikalavimus, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

Dėl administracinės nuobaudos

Teismas, skirdamas S. M. administracinę nuobaudą vadovaujasi ATPK 30 straipsnio reikalavimais.

Pirmiausia teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie teismų praktikoje pripažįstami itin pavojingais, esant neblaiviam vairuota transporto priemonė, dėl neblaivumo kilęs eismo įvykis sukėlė pasekmes kitiems asmenims – nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, be to, pažeidimo pobūdis kėlė pavojų ir tiesiogiai įvykyje nedalyvavusiems asmenims, jų sveikatai ir gyvybei, transporto priemonių eismo saugumui), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – S. M. gana jauno amžiaus, darbingas ir dirbantis, Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 27), turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 28-29), turi įsipareigojimų bankui (b. l. 34), jo sutuoktinė dirba (b. l. 32-33), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, paskutinį kartą administracine tvarka baustas gana senai, t. y. 2005 m. rugpjūčio 3 d. S. M. prisipažįsta bei gailisi padaręs pažeidimą, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmiau aptartos aplinkybės, tarp jų ir šeiminė padėtis, tai, kad jis turi nepilnamečius vaikus, kreditą, bei faktas, kad jo stabilias pajamas užtikrina darbas vairuotoju, įpareigoja S. M. elgtis priešingai nei jis elgėsi nagrinėjamu atveju, t. y. būti atsakingam ne tik prieš save, bet ir prieš artimuosius bei aplinkinius, nevairuoti transporto priemonės esant neblaiviam. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti minimas aplinkybes išskirtinėmis, leidžiančiomis S. M. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą S. M. skirti ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą pagrindinę nuobaudą – baudą ir jos dydį nustatyti minimalų. Kartu S. M. skirtina papildoma ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – specialiosios teisės atėmimas, kuris atsižvelgus į pirmiau minėtas aplinkybes taip pat taikytinas minimalus.

Dėl turtinio nuostolio (ATPK 37 straipsnis)

Nukentėjusysis G. B. pateikė prašymą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodo, jog po patirtos traumos nedarbingumo lapelis buvo tęsiamas 15 darbo dienų bei prašo priteisti dėl nedarbingumo prarastas 285,56 Lt pajamas, išlaidas, susijusias su medicininių dokumentų gavimu – 32 Lt, bei 700 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismo vertinimu, byloje nukentėjusiojo G. B. pateiktais dokumentais: Centro poliklinikos kvitais (b. l. 54), prašymu skirti ligos pašalpą (b. l. 50-51) nustatyta, kad dėl administracinio teisės pažeidimo G. B. buvo nedarbingas 15 dienų bei patyrė 32 Lt nuostolių, susijusių su medicininių dokumentų gavimu-pateikimu bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad G. B. nepateikė visų dokumentų, patvirtinančių jo dėl nedarbingumo negauto darbo užmokesčio dydį, posėdyje nurodė savo skaičiavimus, tačiau niekai jų nepgrindė, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad VSDFV apdraustajam nedarbingumo laikotarpiu išmoka ne visą darbo užmokesčio dydį atitinkančią sumą, vadovaudamasis teisngumo ir protingumo kriterijais sumažina nukentėjusiojo prašomą atlyginti negauto darbo užmokesčio sumą ir nustato 200 Lt dydžio G. B. patirtą nuostolį dėl nedarbingumo. Teismo vertinimu, būtent toks turtinio nuostolio dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl vadovaujantis ATPK 37 straipsniu turi būti atlygintas nukentėjusiajam G. B.. Kartu pažymėtina, kad 32 Lt nuostolį susijusį su medicininių dokumentų gavimu iš gydymo įstaigos patvirtina byloje pateikti kvitai, todėl ši suma nukentėjusiajam taip pat turi būti atlyginta.

Be to, nukentėjusysis G. B. nurodė, jog po traumos buvo sumažėjusiosios jo galimybės ne tik dirbti, bet ir bendrauti, jis patyrė fizinį skausmą, teismo prašo priteisti 700 Lt neturtinę žalą. Teismas pažymi, jog ATPK nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjęs nuo administracinio teisės pažeidimo asmuo dėl neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 37 straipsniais, 127 straipsnio 3 dalimi, 224 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam keturių tūkstančių litų (4000 Lt) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsniu, įpareigoti S. M. per du mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam G. B. padarytą 232 Lt dydžio turtinį nuostolį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Padarytas turtinis nuostolis nukentėjusiajam turi būti atlygintas per du mėnesius nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Už vengimą atlyginti turtinį nuostolį, padarytą fiziniam asmeniui administraciniu teisės pažeidimu, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50¹ straipsnį.