Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-03-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-541-844/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
2YT-541-844/2018
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-02201-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Vasiliauskas
Pareiškėjas
Z. Š.
Advokatai
Raimonda Venckutė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-541-844/2018Teisminio proceso Nr. 2-11-3-02201-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 27 d.Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Ilonai Prokofjevai, dalyvaujant pareiškėjos Z. Š., atstovei, advokatei Raimondai Venckutei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Z. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), (adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini)) atstovaujamos advokatės Raimondos Venckutės (buveinė Statybininkų g. 24-108, Visagine) pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kurioje suinteresuotais asmenimis yra Lietuvos Respublika, kodas 111105555, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, kodas 112021042, esanti Kęstučio g. 45, Vilnius, ir Valstybinė mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, esančią Vasario 16-osios g. 14, Vilniuje.

Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-01-05, Visagino miesto apylinkės teisme priimtas Z. Š. pareiškimas, kuriuo ji prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C. ir Z. Š. po O. C. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė savo atstovaujamosios pareiškimo reikalavimus patikslino, ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C. po O. C. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą.

Teismo posėdyje Z. Š. nedalyvavo. Jos interesus teisme atstovavo advokatė Raimonda Venckutė.

Advokatė Raimonda Venckutė paaiškino, kad pareiškėjos tėvai A. C., gimęs (duomenys neskelbtini), ir O. C., gimusi (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), ir jame gyveno.

(duomenys neskelbtini), jos motina O. C. mirė. Tai patvirtina Visagino miesto CBAĮ skyriaus išduotas mirties liudijimas įrašo Nr. 166.

Po motinos mirties pareiškėjos tėvas ir pati pareiškėja tapome jos turto dalies paveldėtojais pagal įstatymą. Tačiau nei pareiškėja, nei jos tėvas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Paveldimame bute tėvas gyveno, jį tvarkė ir prižiūrėjo. Šiame bute tėvas gyveno iki pat mirties. Pareiškėja taip pat padėjo tėvui susimokėti mokesčius už komunalines paslaugas, bei šilumos tiekėjo tiekiamą energiją. Savaitgaliais gyveno kartu su tėvu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis ] palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti patikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.

Motyvuojamoji dalis

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.

Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis-tai įpėdinio aktyvūs veiksmai iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku - jei tai gyvenamoji patalpa joje gyvena taip pat (tvarko šį turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš pateiktų teismui dokumentų t. y. iš Visagino būsto pažymos, iš Visagino energijos pažymos matyti, kad pareiškėja ir jos tėvas iš karto po motinos O. C. mirties, pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu. Mokėjo visus mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo butą, ir toliau jame gyveno. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog po motinos mirties jos turtu, pareiškėja ir jos tėvas, naudojosi kaip savu ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjos tėvas A. C. mirė (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėja, nei jos tėvas nebuvo teismui padavę prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. C. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Šiuo metu pareiškėja jau padavė Visagino miesto 2-ojo notaro biurui prašymą dėl paveldėjimo bylos užvedimo po jos tėvo mirties ir gavo paveldėjimo liudijimą apie palikimo priėmimą pagal testamentą. Tačiau, kad jai būtų išduotas paveldėjimo liudijimas į visą tėvų turtą, reikia nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, kad jos tėvas priėmė motinos palikimo dalį, po jos mirties.

Suinteresuoto asmens atstovas VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį informuotas tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Savo atsiliepime teismui nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį O. C. paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja ir A. C. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant (b. l. 35-39).

Suinteresuoto asmens atstovas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį informuotas tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Savo atsiliepime teismui nurodė, kad Z. Š. pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (b. l. 40-42).

Pareiškimas tenkintinas

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti.

Rašytiniais įrodymais, esančiais civilinėje byloje, nustatyta, kad Z. Š. yra mirusiųjų A. C. ir O. C. dukra (b. l. 3; 7-8; 50-54 ). O. C., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o A. C., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jie abu buvo sutuoktiniai (b. l. 4; 5; 9-10; 33; 34). Gyvendami santuokoje A. C. ir O. C., 1995-11-10, pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28, įstatymą Nr. I-1374, 1995-11-09, Nr. 1-6956, nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame bute savo gyvenamąją vieta nuo 1994-02-04, buvo deklaravęs A. C., o Z. Š. savo gyvenamąją vietą šiame bute yra deklaravusi nuo 2012-06-20. Už šiam butui suteiktas komunalines paslaugas, įsiskolinimų nėra (b. l .11; 12; 13; 14; 15). Byloje esantis 2017-06-27, liudijimas patvirtina, kad Visagino miesto 2-ojo notaro biure, po A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), užvesta paveldėjimo byla, kurioje dėl palikimo priėmimo kreipėsi testamentinė įpėdinė Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri priėmė palikimą 2017-06-27, paduodama notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą (b. l. 6). 2018-01-09, raštu Nr. 1, Visagino miesto 2-ojo notaro biuro notarė A. S. informavo teismą, kad po O. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), į Visagino 2-rą notaro biurą įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai nesikreipė. Informavo, kad po A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavė testamentinis įpėdinis Z. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), paduodama pareiškimą 2016-06-27, Visagino miesto 2-ojo notaro biurui. Paveldėjimo teisė liudijimas pagal testamentą neišduotas (b. l. 32).

Šie įrodymai patvirtina, kad A. C., mirus jo sutuoktinei O. C., rūpinosi jos, po mirties likusiu, turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, ir tokiais savo veiksmais priėmė palikėjos O. C. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Po O. C. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Todėl toks juridinio fakto nustatymas, išnagrinėjus pareiškėjos Z. Š. pareiškimą ypatingąja teisena, yra galimas.

Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių paveldėjimo priėmimo faktą (CPK 445 straipsnis), todėl turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu duoti pareiškėjos atstovės paaiškinimai, teismo posėdžio metu ištirti ir įvertinti rašytiniai įrodymai, suteikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį jos palikimą priėmė jos sutuoktinis A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas tą palikimą valdyti.

Nuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priklausys pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 265, 270, 444-448 straipsniais

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį jos palikimą priėmė jos sutuoktinis A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas tą palikimą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas