Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nubaustojo D. R. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-08-20 nutarimu D. R. buvo nubaustas pagal ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį, 167 straipsnio 1 dalį 700 Lt dydžio bauda už tai, kad 2014-07-19 0.34 val. buvo užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) , privačiame žemės sklype, išsinuomotame iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, neuždaroje patalpoje nakties metu veikė elektromobilių atrakcionai, kuriuose garsiai grojo muzika, atrakcionai skleidė didelį triukšmą, taip pat buvo girdimi atrakcionų lankytojų šauksmai, švilpimas. Atrakcionų paslaugas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra D. R., jis yra atsakingas už veiklos minėtu adresu organizavimą. Teikdamas atrakcionų paslaugas nakties metu, D. R. neužtikrino, kad būtų laikomasi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimo T1-15 1 punktu patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešose vietose taisyklių 12.1 punkto ir 15 punkto reikalavimų. Be to, 2014-07-26 atrakciono „(duomenys neskelbtini) “, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu D. R. paprašius pateikti Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą prekiauti ar teikti kitas paslaugas viešose vietose, jis jo nepateikė ir tokiais veiksmais pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T2-58 ir pakeistu 2014-03-27 tarybos sprendimu Nr. T2-102 patvirtintų Palangos miesto prekybos viešose vietose taisyklių 7 p., 8 p., 8.1. p. reikalavimus, kuriuose numatyta, kad viešose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama, ir pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą.

D. R. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-08-20 nutarimą apskundė Palangos miesto apylinkės teismui.

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-10-23 nutartimi D. R. skundo netenkino, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-08-20 nutarimą paliko galioti.

Apeliaciniame skunde D. R. nurodo, kad nutarime, kuris buvo skundžiamas apylinkės teismui, buvo nurodyta, kad atrakcionai skleidė didelį triukšmą, buvo girdimi atrakcionų lankytojų šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas. Apylinkės teismas nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginio, kad muzika negrojo, o triukšmą sudarė atrakcionų lankytojų šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas. Apeliantui nesuprantama, kaip fotonuotraukomis galima užfiksuoti lankytojų šauksmus, švilpimą ir kitą triukšmą. Pažymi, kad 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 12.1 ir 15 punktuose draudimas veikti elektromobilių atrakcionams nėra įtvirtintas, todėl jų veikimas ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalyje numatytos sudėties nesudaro. Apylinkės teismas rėmėsi liudytojo A. P. parodymais, kuris įvykyje nedalyvavo. Viešosios tvarkos pareigūnai techninių priemonių, t. y. garso matavimo prietaisų, garso ir vaizdo įrašymo technikos, kuriomis būtų galima tinkamai ir pagrįstai konstatuoti administracinį teisės pažeidimą, neturėjo. Apelianto teigimu, jis skunde apylinkės teismui nurodė, kad atrakcionai yra netriukšmingi, techninius reikalavimus atitinka, valdomi elektros varikliais, todėl jokio pašalinio triukšmo nekelia, tačiau teismas į skunde išdėstytus motyvus nesigilino, jų skundžiamoje nutartyje nepaneigė. Apeliantas nurodo, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

D. R. teigimu, apylinkės teismas nesutiko su motyvu, kad 2014-03-27 Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. T2-102 iš dalies pakeistos 2013-02-28 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 2-58 patvirtintos Palangos miesto prekybos viešose vietose taisyklės turėjo būti paskelbtos oficialiuose šaltiniuose. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teises akto paskelbimo. Apylinkės teismas nurodė aplinkybes, kada įsigalioja įstatymai, tačiau nepažymėjo, kaip ir kokia tvarka turi būti skelbiami teisės aktai. Apelianto tvirtinimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Ši Konstitucijos nuostata reiškia, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti. Oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik tam, kad įstatymai įsigaliotų, bet ir kad teisinių santykių subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų. Demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje taip pat atsispindi teisės principas lex retro non agit. Tai svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu laike, pagal kurį įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipta į ateitį. Remiantis minėtu principu, negalima iš asmens reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurių nebuvo jam darant veiką ir todėl negalėjus žinoti būsimų reikalavimų. Taigi, įstatymai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas, svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Priešingu atveju pats įstatymas netektų autoriteto ir tai kliudytų nustatyti stabilią teisinę tvarką. Juose išreikštos teisės normos reguliuoja tik tuos visuomeninius santykius, kurie atsirado įsigaliojus norminiam aktui (BK 3 ir 7 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994-04-21 nutarime yra pripažinęs, kad retroaktyvaus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas neigiamai paveiktų asmens teises. Jis įsibrautų į galiojusio įstatymo reguliavimo sritį ir pakeistų galiojusio įstatymo nustatytas asmens teises ir pareigas. Todėl atsirastų teisinių padarinių, kurie galėtų būti palankūs vienai santykio šaliai, bet nepalankūs kitai.

Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, D. R. mano, kad jo veiksmuose nėra pažeidimų, numatytų ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalyje, ATPK 167 straipsnio 1 dalyje, sudėties, prašo skundžiamą nutartį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė I. Š. teigia, kad Palangos miesto prekybos viešose vietose taisyklės yra oficialiai skelbiamos interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) , kaip ir numatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnyje. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. D. R. buvo išduotas leidimas vykdyti veiklą su atrakcionų išdėstymo schema, t. y. D. R. žinojo, kad, teikiant atrakcionų paslaugą Palangos savivaldybės teritorijoje, reikalingas leidimas (suderinimas). D. R. teiginys dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje galiojančių teisės aktų nežinojimo yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. D. R. yra verslo subjektas, taigi kaip vidutiniškai atidus ir apdairus asmuo jis turi ne tik galimybę, bet ir pareigą susipažinti su Palangos miesto savivaldybės teritorijoje galiojančiais teisės aktais bei savo vykdoma veikla užtikrinti tinkamą šių teisės aktų įgyvendinimą. D. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, bei prekybos viešose vietose nustatytų normų, kad muzika nebūtų grojama po 24 val. ir atrakcionų paslaugos būtų teikiamos tik turint nustatyta tvarka išduotą Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimą tokią veiklą vykdyti, tačiau to nepadarė.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė I. Š. prašo D. R. skundo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti galioti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 12.1 punkte numatyta, kad viešose vietose nuo 24 val. iki 6 val. draudžiama leisti muziką, groti muzikos instrumentais. Pagal šių taisyklių 6 punktą viešąja vieta laikoma vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar pasitikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad neuždarose patalpose ir atvirose teritorijose įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai gali veikti dienos ir vakaro metu. Naktį jie gali veikti tik tuo atveju, jei nėra grojama muzika, o naudojami žaidimų, cirko ir kiti atrakcionų įrenginiai nekelia triukšmo.

2014-07-21 tarnybiniame pranešime Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė A. D. nurodė, kad 2014-07-19 0.34 val. ji, sanitarijos inspektorė A. U. ir vedėjo pavaduotoja D. M. užfiksavo, jog (duomenys neskelbtini) , neuždaroje patalpoje, nakties metu veikė elektromobilių atrakcionai, kuriuose garsiai grojo muzika. Atrakcionai skleidė didelį triukšmą, buvo girdimi atrakcionų lankytojų šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas (b. l. 22).

Teismo posėdyje liudytojas A. P. parodė, kad įvykio metu jis patruliavo (duomenys neskelbtini) g. Prie jo priėjo savivaldybės darbuotojai ir paprašė padėti nutildyti triukšmą atrakcionų aikštelėje. Nuėjęs į aikštelę liudytojas girdėjo iš atrakciono sklindančią muziką. Paprašius pritildyti muziką, ten buvęs žmogus pasakė, kad nieko nenutildys. Taip pat sklido nuo važiuojančių ir viena į kitą atsitrenkiančių mašinyčių triukšmas, triukšmavo ir lankytojai (b. l. 48–49).

Netikėti 2014-07-21 tarnybiniame pranešime Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistės A. D. užfiksuotų duomenų bei teismo posėdyje duotų liudytojo A. P. parodymų teisingumu, kad įvykio metu atrakcionų aikštelėje garsiai grojo muzika, buvo girdimi atrakcionų lankytojų šauksmai, nėra jokio pagrindo. Duomenų, kad A. D. ir A. P. turėjo pagrindo D. R. apkalbėti, byloje nėra. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 12.1 punkte nenumatyta, kad triukšmui nustatyti būtina sklindantį triukšmą išmatuoti specialiais prietaisais. Aplinkybių, kad atrakcionų aikštelėje grojo muzika, aikštelėje buvę žmonės kėlė triukšmą, 2014-08-12 paaiškinime nepaneigė ir D. R., kuris teisinosi, kad triukšmas neužfiksuotas triukšmą matuojančiu prietaisu (b. l. 21).

2014-07-28 tarnybiniame pranešime Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė I. Š. nurodė, kad 2014-07-26 buvo tikrinamas atrakcionas „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad atrakciono „Autodromas“ paslaugas teikė UAB „Inteligent projects“ direktorius D. R.. D. R. paprašius pateikti Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą prekiauti ar teikti paslaugas viešose vietose, jis leidimo nepateikė (b. l. 25).

Paaiškinime D. R. nurodė, kad dėl leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešose vietose pateikimo turėjo būti kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę N. A. (b. l. 21).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamos nutarties motyvu, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas. Minėtų teisės aktų privalomas paskelbimas „Valstybės žiniose“ nenumatytas. D. R. atstovo advokato R. S. nurodytos 2013-02-28 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-58 patvirtintos Palangos miesto prekybos viešose vietose taisyklės yra oficialiai skelbiamos interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), kaip tai ir numatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnyje (b. l. 11). Todėl D. R. apeliacinio skundo argumentas, kad jis galėjo nežinoti apie tai, kad reikalingas leidimas prekiauti ar teikti kitas paslaugas viešose vietose dėl to, kad buvo netinkamai ar ne įstatymo nustatyta tvarka paskelbtos 2013-02-28 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-58 patvirtintos Palangos miesto prekybos viešose vietose taisyklės, yra visiškai nepagrįstas. Be to, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad 2012 m. D. R. buvo išduotas leidimas vykdyti veiklą su atrakcionų išdėstymu, t. y. D. R. žinojo, kad, vykdant atrakcionų veiklą, reikalingas leidimas, jo jis patikrinimo metu neturėjo ir vykdė veiklą be leidimo.

Esant aptartoms aplinkybėms, D. R. pagal ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį, 167 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-23 nutartis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-23 nutartį palikti nepakeistą, D. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.