Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo D. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje 180 straipsnio 1 dalyje už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,45 promilių neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su N. M., panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tai yra N. M. suduodant tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau viso ne mažiau kaip tris smūgius, nuo smūgių nukritusiam ir gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam R. Š. į įvairias kūno vietas, D. Ž. laikė gulinčio ant žemės nukentėjusiojo galvą suspaudęs tarp kojų, tokiais bendrais veiksmais sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį žaizdomis kairėje ausyje, kraujosruva kairiame skruoste, nubrozdinimu kairio kelio srityje, ir veikdami bendrai iš nukentėjusiojo pagrobė maišą su alkoholiu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi daromą nusikaltimą pastebėjo pašalinis asmuo, kuriam priėjus, nukentėjusysis iš užpuolikų maišą su alkoholiu atsiėmė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi D. Ž. pakeista kardomoji priemonė ir vietoje rašytinio pasižadėjimo neišvykti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, įpareigojant šios nutarties pagrindu sulaikytą kaltinamąjį per 48 valandas pristatyti teisėjui. Paskelbta kaltinamojo D. Ž. paieška. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu kaltinamasis D. Ž. laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) val. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi kaltinamajam D. Ž. suėmimas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 21 d.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. Ž. skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisinga ir teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis.). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, jog kaltinamasis D. Ž. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 180 straipsnio 1 dalyje. Šie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo D. Ž., nukentėjusiojo R. M., liudytojų V. A., S. P. parodymuose, įvykio vaizdo įraše ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Sprendžiant suėmimo taikymo (šiuo atveju termino pratęsimo) klausimą šie duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo prasme, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą. Taigi, aukščiau minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti D. Ž. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonė - suėmimą.

Sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo, o tuo pačiu ir kaltinamojo skundo pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam D. Ž. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirtas vienu pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jog yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, tai yra, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

D. Ž. kaltinamas pasikėsinęs padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvinę bausmės sankciją, kurių griežčiausia – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Taigi, įstatymo numatyta bausmės sankcija, jei D. Ž. būtų pripažintas kaltu, yra griežta. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, juo labiau žinodamas bylos aplinkybes ir įvertinęs susidariusią faktinę situaciją. Nusikaltimą D. Ž. pasikėsino padaryti bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltę pripažino pilnai. Kaltinamasis praeityje teistas vieną kartą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, baustas administracine tvarka, nedirba, nevedęs ir neturi nuo jo priklausomų asmenų, taigi nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis D. Ž. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas, vengė atvykti į teismą, apie savo neatvykimo priežastis teismo neinformavo, jokių svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė. Kaltinamojo dalyvavimo teisiamajame posėdyje neužtikrino nei atvesdinimas nei prievartos priemonės – arešto – paskyrimas, jo buvimo vieta tapo nežinoma. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog D. Ž., suvokdamas bausmės griežtumą ir neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su Kauno apylinkės teismo išvada, jog šioje stadijoje baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti tik D. Ž. paskyrus (pratęsus terminą) griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad jam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo D. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.