- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-17
- Bylos Nr.
- 1-36-900/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-6-00005-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- R. A.
- Civilinis ieškovas
- BUAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei, Loretai Armalienei, Aistei Žukauskaitei, Vaidai Bagdonienei,
Žemesnės instancijos teismas
civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei V. V.,
specialistei J. D.,
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti aukštąjį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė
Žemesnės instancijos teismas
R. A., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke bei direktore, pagal LR akcinių bendrovių 2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turėdama teisę veikti bendrovės vardu, žinodama, kad nuo 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovė yra nemoki ir jai akivaizdžiai gresia bankrotas, o prasidėjus bankroto procedūrai bendrovės turtas turės būti perduotas bankroto administratoriui, sudarė akivaizdžiai įmonei nuostolingą sandorį ir iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas padengti skolas, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, o būtent:
R. A. žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į 2013 m. bendrovės balansą įrašyto turto vertės ir bendrovė yra nemoki, bendrovė nebegauna pajamų ir neturi lėšų kas mėnesį mokėti po 9 645,84 € įmokų. Nepaisant to, ji su Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įgaliotu atstovu prisistačiusiu A. Š. tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2014 m. lapkričio 12 d. sudarė preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl trijų autobusų „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo išsimokėtinai iš viso už 289 500 €. Pagal sutarties 1 punktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 31 d. kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis mokėti po 9 645,84 €. Pagal sutarties 3 punktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2014 m. gruodžio 1 d. sumokėti Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ 58 000 € avansą. Pagal sutarties 7 punktą, jeigu sutartis nebus įvykdyta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenupirks autobusų, sumokėtas 58 000 € avansas nebus grąžinamas. Pagal sutarties 12 punktą autobusai turėjo būti pristatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2015 m. sausio 31 d. sumokėjus pirmąją įmoką – 9 645,84 €. R. A. pagal 2014 m. lapkričio 12 d. preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) SIA „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui A. Š. 2014 m. gruodžio 1 d. sumokėjo 58 000 € avansą. Tokiu būdu ji perleido Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 58 000 €, kuris galėjo būti panaudotas padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas kreditoriams ir padarė jiems 58 000 € turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 2 dalyje.
Be to, R. A., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke ir direktore, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, o būtent:
pažeisdama LR buhalterinės apskaitos 2008 m. liepos 3 d. įstatymo (Nr. X-1679 redakcija) 19 straipsnio 1 dalį, pagal kurią apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir 19 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis LR dokumentų ir archyvų 2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintoje „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje“ nustatytą ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio patvirtinančių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų 10 metų saugojimo terminą, neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. ir 2014 m. skolų ir įsipareigojimų apskaitos registrų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013-2014 m.;
pažeisdama LR buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, nustatantį, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, kaip atskaitingas asmuo į 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad, atsiskaitydama su Latvijos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjo 200 819,20 Lt (58 161,26 €) avansą, nors pagal SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 1 d. kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. lapkričio 12 d. preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį dėl trijų autobusų pirkimo sumokėjo 58 000 € (200 262,40 Lt), t. y. įrašė 556,80 Lt (200 819,20 Lt - 200 262,40 Lt) arba 161,26 € (58 161,26 € - 58 000 €) didesnę avanso sumą, nei nurodyta Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 1 d. kvite Nr. (duomenys neskelbtini), 556,80 Lt (161,26 €) sumažino nepanaudotų avansų likutį 2014 m. gruodžio 31 d. ir iškraipė buhalterinės apskaitos duomenis, o 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitoje užfiksuota atsiskaitymui su Latvijos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ panaudota pinigų suma neatspindi tikrosios įvykusios pinigų sumokėjimo operacijos piniginės išraiškos;
pažeisdama LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad į apskaitą privalu įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, į 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukė 556,80 Lt (161,26 €) valiutos keitimo išlaidų, kai 200 262,40 Lt konvertavo į 58 000 € ir juos 2014 m. gruodžio 1 d. sumokėjo Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ kaip avansą pagal 2014 m. lapkričio 12 d. preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį dėl autobusų pirkimo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už 2014 m., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji R. A. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pradėjo 1995 m. ir tęsė iki 2014 m. Įmonė užsiėmė maršrutinių taksi veikla, turėjo tarptautinę transporto licenciją. Paslaugas teikė su mikroautobusais. Pradžioje autobusuose buvo 9 vietos, vėliau pasikeitė iki 15-16. Nuo pat veiklos pradžios UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nuosavų autobusų, dirbo su nuomojamais autobusais, nes neturėjo (pakankamai) lėšų įsigyti savo autobusų.
2014 m. vasarį baigėsi maršrutinių taksi pavežėjimo sutartis su Šiaulių miesto savivaldybe. Šiaulių miesto savivaldybė nepratęsė sutarčių su penkiomis įmonėmis. Tuomet tos penkios įmonės sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbs konkursą dėl pavežėjimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą ir reikiamą medžiagą dalyvauti konkurse. Kaltinamoji galvojo, kad laimėję konkursą galės toliau dirbti su pavežėjimais iš pašalinių gatvių iki miesto centro. Tačiau nė viena iš penkių įmonių konkurso nelaimėjo, todėl kaltinamoji svarstė, kaip toliau vystyti įmonės veiklą ir padengti skolas.
Kai savivaldybė nebepratęsė sutarties, darbuotojai, kurie dirbo su maršrutiniais taksi, buvo atleisti. Kai buvo nutraukta sutartis su Šiaulių miesto savivaldybe, dar liko viena sutartis su Šiaulių rajono savivaldybe, tačiau ji pasibaigė 2014 m. Buvo atvejų, kad jei įmonė dirba gerai, autobusai atitinka reikalavimus, neturi nuobaudų, sutartis buvo pratęsiama 5 m. be konkursų.
Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė pavežėjimais mieste, įmonė taip pat teikė vežimo paslaugas Lietuvoje ir užsienyje (į (duomenys neskelbtini)), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tarptautinę licenciją. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo daug klientų. Nuomojami autobusiukai buvo seni, o norint vykti į užsienį reikia talpesnio autobuso. Išvaizdūs autobusai būtų uždirbę pinigų sumokėti atlyginimus darbuotojams ir būtų buvę galima padengti skolas. Pradelsti sutartiniai įsipareigojimai 2013 m. neviršijo įmonės turto. Paskutiniu metu įmonės sąskaitos buvo areštuotos, kaltinamoji neprisimena nuo kada būtent. Įmonės skolos buvo mokamos su einamaisiais mėnesio mokesčiais, tačiau buvo ir antstolių išieškomos.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rudenį nebuvo skolinga privatiems asmenims. Kiek kaltinamoji prisimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VMI, tik neprisimena kiek. Jei įmonė buvo skolinga, tai kaltinamoji kiekvieną mėnesį „tempė“ įsiskolinimus. Įmonė nebuvo skolinga „Sodrai“. 2015 m. liepos 1 d. buvo šimtai tūkstančių eurų skolos, nes buvo priimtas teismo sprendimas. Tai, kad VMI priėmė sprendimą (dėl nepriemokos), dar nereiškia, kad įmonė privalėjo mokėti mokesčius. Šį klausimą išsprendė teismas. Sudarydama preliminarią sutartį dėl autobusų pirkimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų, tačiau įsiskolinimus įmonė visuomet „tempdavo“.
Kadangi tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apyvartinių lėšų, buvo nuspręsta įsigyti „(duomenys neskelbtini)“ markės autobusus. „(duomenys neskelbtini)“ autobusai yra praktiški, kompaktiški ir labiau tenkina keleivių poreikius. Kaltinamoji norėjo, kad autobusai „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų eksploatuoti Lietuvoje, geros kokybės ir už gerą kainą. Buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai tiesiog laukė eilėje, kad galėtų dirbti su naujais autobusais. Jie buvo lojalūs įmonei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo senų klientų. Jiems kaltinamoji iš anksto pranešė, kad pirks „(duomenys neskelbtini)“ autobusus. Licencija kainavo „kapeikas“.
Dėl autobusų pirkimo kaltinamoji kreipėsi daug kur, taip pat ir į A. Š.. A. Š. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima tokia pačia veikla kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus (V. Š.) brolis. Kaltinamoji kreipėsi į A. Š., nes žinojo, jog jis užsiima ta veikla, aptarė visus niuansus, pageidavimus. Kaltinamoji norėjo (įsigyti) tris 2013 m. „(duomenys neskelbtini)“ markės autobusų su 29 vietomis, kurie negestų. Už tris „(duomenys neskelbtini)“ markės autobusus suderėjo 289 500 € kainą. Pirkti vieną autobusą neapsimoka, nes technika bet kokiu atveju vis tiek genda ir, kelionėje sugedus vienam autobusui, galima išsiųsti kitą ir nuvežti arba parvežti keleivius, todėl likę du autobusai gali dirbti ir uždirbti pinigus. Būtų buvę gerai įsigyti penkis autobusus, bet įmonė neturėjo tiek pinigų, tačiau ateityje tai būtų darę. Pirkti autobusus lizingu įmonei nebūtų užtekę apyvartinių lėšų. Tokias sąlygas, kokias pasiūlė A. Š., t. y. išsimokėti per 2 m. bei gauti 2013 m. (laidos) autobusus, (daugiau) nelabai buvo, nes „(duomenys neskelbtini)“ yra paklausūs automobiliai. Kaltinamoji paskaičiavo savo galimybes ir sutarė, kad per 2 m. išmokės. Skaičiuodama atsižvelgė į tai, kad automobiliai neseni ir negestų, o jeigu sugestų, būtų galima pakeisti kitu autobusu.
Aptarus sutarties sąlygas, A. Š. parodė SIA „(duomenys neskelbtini)“ registravimo pažymėjimą, teigė, kad su ta įmone (SIA „(duomenys neskelbtini)“) bus sudaromas sandoris. Kaltinamoji nežino, kaip A. Š. bendravo su Latvijos įmone, nes jai buvo aktualus įmonės pažymėjimas. A. Š. pateikė tos įmonės (SIA „(duomenys neskelbtini)“) registravimo kodą ir dokumentus. Neprisimena, ar A. Š. pateikė kokį (darbuotojo) pažymėjimą. A. Š. sakė, kad atstovauja SIA „(duomenys neskelbtini)“, žadėjo surasti autobusus. Kaltinamoji pasitikrino, ar ta įmonė (SIA „(duomenys neskelbtini)“) egzistuoja. SIA „(duomenys neskelbtini)“ realiai veikė. Bet ji netikrino A. Š. ryšių su SIA „(duomenys neskelbtini)“. A. Š. tiesiog įtikino kaltinamąją, kad jis atstovauja Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“. Tos įmonės (SIA „(duomenys neskelbtini)“) direktorių (I. J.) kaltinamoji pirmą kartą pamatė teisme. Sandorį sudarė su A. Š.. Kaltinamoji nežino, kaip A. Š. susijęs su Latvijos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės pavadinimą kaltinamoji pirmą kartą sužinojo 2014 m. sudarydama preliminarią pirkimo sutartį. Kaltinamoji įsivaizdavo, kad A. Š. turi įmonę arba veikia kaip privatus asmuo.
A. Š. 2014 m. lapkričio 12 d. atvežė (parengtą) preliminarią sutartį. Preliminarioje sutartyje kaltinamoji išvardino autobusiukų techninius reikalavimus, kas juose turi būti. Kaltinamoji nematė perkamų autobusų. Prieš pasirašydami (preliminarią) sutartį, aptarė avanso dydį. A. Š. prašė didesnio avanso, tačiau kaltinamoji neturėjo (daugiau) pinigų. Kaltinamoji neprisimena, kas pasiūlė įtraukti į (preliminarią) sutartį sąlygą, jog (2015 m. sausį nesumokėjus pirmos įmokos) avansas negrąžinamas.
Kaltinamoji sudarė preliminarią pirkimo sutartį dėl trijų autobusų „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 1 d. sumokėjo Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ 58 000 € avansą. A. Š. pasirašė, kad paėmė avansą. Sumokėjus avansą, įmonės biudžete pinigų neliko.
Į 2014 m. gruodžio 31 d. avansinę apyskaitą kaltinamoji įtraukė 58 000 € sumokėtą avansą ir valiutos keitimo iš litų į eurus sumą, iš viso 200 819,20 Lt. Avansinėje apyskaitoje valiutos keitimo išlaidos turėjo būti suvestos atskira grafa. Kaltinamoji turėjo valiutos keitimo kvitus turėjo, bet jų neberado.
Prie preliminarios sutarties buvo surašytas priedas, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieną mėnesį mokės (įmokas) dalimis. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio mėnesį būtų įmokėjusi pirmą 9 645,84 € įmoką, būtų atvarę visus tris autobusiukus.
Kaltinamoji ketino pasiskolinti apie 10 000 € kaip fizinis asmuo iš draugės, savo žmogaus B. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo imti paskolos (savo vardu). Kaltinamoji būtų grąžinusi pinigus B. S., kai tik būtų jų turėjusi. B. S. nebuvo jokio skirtumo, kada (kaltinamoji) grąžins skolą. Ai, buvo aptarusios, kad (kaltinamoji) grąžins (pinigus už pirmą įmoką) per 5 m. B. S. buvo pasiturinti moteris. Ji (B. S.) minėjo, kad jai neskubu, kada (kaltinamoji) grąžins pinigus. Kiek kaltinamoji prisimena, su B. kalbėjo, kad galės negrąžinti pinigų 5 m. Vėlesnes įmokas už autobusus kaltinamoji būtų mokėjusi (iš lėšų), kurias būtų uždirbę tie trys autobusai.
B. S. susirgo psichine liga ir paskutiniu momentu atsisakė paskolinti pinigų. B. S. buvo paguldyta į slaugos ligoninę ir 2019 m. sausio 3, 4 ar 5 d. mirė.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios nieks neklausė, iš ko ketino skolintis pinigų pirmam įnašui (todėl ir nepasakė anksčiau apie tai).
Iškilo problema, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausį neturėjo lėšų sumokėti pirmą įmoką, o terminai spaudė. Kaltinamoji prašė A. Š. atidėti (pirmos įmokos mokėjimo) terminą, kol gaus ar pasiskolins pinigų pirmam įnašui. A. Š. kažkiek palaukė, bet paskui kaltinamoji pasakė, kad negali gauti pinigų pirmam įnašui. Kaltinamoji prašė grąžinti avansą. A. Š. pasakė, kad pagal preliminarią sutartį avansas negrąžinamas, ir avanso negrąžino.
Iki 2014 m. rugsėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė kaltinamosios sūnus D. A.. Jis dirbo su programa „(duomenys neskelbtini)“. Išeidamas iš darbo, D. A. perdavė kaltinamajai visus registrus, kurie buvo vedami, jų pavadinimų kaltinamoji neprisimena, ir kompiuterį. Kai D. A. išėjo iš darbo, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė kaltinamoji. Jos išsilavinimas aukštasis, tačiau ne buhalterinis.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama pagal uždarųjų akcinių bendrovių įstatymą. Buvo vedamas ir skolų ir įsipareigojimų registras. Kaltinamoji nežino, kur tas registras yra dabar. Visi (buhalteriniai) dokumentai atspausdinami metų gale. Buhalteriui išėjus iš darbo, visi registrai atspausdinti.
Kaltinamoji nepateikė tyrėjams kompiuterio, nes namuose kompiuteris 2014 m. gale pradėjo smilkti. Nuvežus kompiuterį meistrui, tas pasakė, kad kompiuteris išsilydė. Kaltinamoji kompiuterį išmetė.
2014 m. gale kaltinamoji sudarė įmonės balansą, darė ataskaitas. Vadinasi, visi dokumentai, kuriuos vedė (ankstesni) buhalteriai, buvo geri ir tiko.
Kaltinamoji negalėjo atsakyti, kur dingo dokumentai, nes be tų dokumentų negalėtų sudaryti balanso, apmokėti einamųjų mokesčių. Įmonė yra atsakinga už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą. 2014 m. gruodžio 31 d. įmonėje daugiau darbuotojų nebebuvo, tik viena direktorė.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. sausio jokios veikos nevykdė. Kaltinamoji pranešė VMI, kad nebedirba; sutvarkė įmonės buhalterinę apskaitą rankiniu būdu. Blankus išsitraukė iš kompiuterio. Tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą buvo lengva, nes nebebuvo veiklos ir pajamų.
Ikiteisminio tyrimo metu R. A. kaltės nepripažino ir paaiškino (6 t., b. l. 152-153; 175-176; 191-192; 196-198; 7 t., b. l. 25-26; 36; 56-57), kad ji į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukė 161 € didesnę sumą, nei realiai sumokėjo Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 58 161 € vietoj 58 000 €. Taip atsitiko todėl, kad pamažu keitė litus į eurus. Konvertavimo mokestį įtraukė į bendrovės apskaitą. Tai neturėtų būti vertinamas kaip pažeidimas. Svarbu, kad suma buvo įtraukta į avanso apyskaitą.
R. A. nesutiko su specialisto išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevedė bendrovės ilgalaikio turto apskaitos registro už 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tais metais neturėjo jokio ilgalaikio turtu (todėl, R. A. nuomone, nereikėjo vesti ilgalaikio turto apskaitos registro). Bendrovės skolų ir įsipareigojimų apskaitos registras ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo vedami programoje „(duomenys neskelbtini)“. Nei kompiuterio, nei programos su minėtais duomenimis pateikti negali. R. A. įsitikinusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimo dydį ir struktūrą už 2014 m. galima nustatyti pagal kitus įmonės bankroto administratoriui ir vėliau tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei ir padarė kokį pažeidimą, tai jis užtraukia administracinę atsakomybę.
R. A. nesutiko, kad padarė nusikalstamą veiką pagal BK 208 straipsnio 2 dalį. Sandoris visai aktualus ir normalus, ne nuostolingas. Ji visada siekė įmonės gyvavimo, norėjo, kad jos veikla tęstųsi, ieškojo būdų, kaip verslą reanimuoti, nesiekė asmeninės naudos. Priežastys, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebegalėjo vykdyti susitarimo, grynai ekonominės.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat įkūrimo turėjo licenciją vežti keleivius tarptautiniais maršrutais, todėl planavo pirkti didelius autobusus veiklai vystyti. 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, kiekvieną mėnesį mokėjo teismo patvirtintas skolas valstybei, einamuosius mokesčius, ieškojo būdų veiklai vystyti ir gauti pajamų, kad galima būtų grąžinti skolas. Sandorį su SIA „(duomenys neskelbtini)“ R. A. vertina kaip įmonės bandymą atsistoti ant kojų. R. A. būtų pasiskolinusi lėšų, gavusi autobusus, vysčiusi veiklą, gavusi pajamų, sumokėjusi skolas bei įmokas pagal sutartį. R. A. nepamena, kiek trūko, norint sumokėti A. Š. 58 000 € avans, bet trūko nedaug. Trūkstamą sumą R. A. pridėjo iš savo asmeninių santaupų.
R. A. negavo pažįstamo žadėtos paskolos pirmai įmokai, apie 9 645 €. Negavusi pinigų pirmam įnašui, R. A. kreipėsi į SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovą A. Š. ir prašė atidėti (sumokėjimo terminą), tačiau jis nesutiko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prarado 58 000 € avansą. Aplinkybių visuma lėmė tokią situaciją. R. A. neįžvelgia savo kaltės. R. A. nesikreipė į teismą reikalaudama grąžinti avanso. Galvoja, kad tai būtų buvęs tuščias reikalas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. vykdė veiklą ir gavo pajamų. Tai Šiaulių miesto keleivių vežimas maršrutiniu taksi (keleiviniais autobusiukais), taip pat maršrutu (duomenys neskelbtini). Sutartis su Šiaulių miesto savivaldybe baigėsi 2014 m. vasario 1 d. Po to buvo atleisti vairuotojai, dirbę Šiaulių mieste. Maršrutas (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas iki 2014 metų pabaigos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą ir gavo pajamų iki 2014 m. pabaigos. Nuo 2015 pradžios veiklos nebevykdė.
Kiek R. A. atsimena, iki 2014 m. rugsėjo 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės darbuotojas D. A., jį atleidus, R. A. tvarkė buhalterinę apskaitą.
R. A. nepamena, kokiomis aplinkybėmis sugedo bendrovės kompiuteris su buhalterine „(duomenys neskelbtini)“ programa. Ji kompiuterio netaisė ir išmetė, duomenų iš jo ištraukti nepavyko.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė maršrutinių taksi veiklą, t. y. veiklą, susijusią su keleivių vežimo maršrutiniais taksi nustatytais maršrutais Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone. Bendrovė niekada neturėjo nuosavų transporto priemonių. Automobiliai bendrovės veiklai buvo oficialiai nuomojami iš bendrovės darbuotojų.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimu apie 2014 m. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebebuvo pratęstos maršrutinių taksi sutartys. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi dėl šių sutarčių pratęsimo, tačiau nebuvo skelbiama naujų konkursų šioms paslaugoms teikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo Šiaulių rajono savivaldybės konkursuose, nes vienam maršrutui neturėjo automobilio ir neatitiko konkurso reikalavimų.
Be to, 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbtame konkurse vežti keleivius atitinkamais maršrutais mieste, tačiau konkurso nelaimėjo dėl, jų manymu, per didelės pasiūlytos vežimo kainos.
Niekas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė dėl licencijų panaikinimo, jos nustojo galioti automatiškai nebepratęsus vežimo mieste sutarčių. Licencijos susietos su galiojančiomis sutartimis. Jei sutartys nutraukiamos ar pasibaigia, tai ir licencijos nebegalioja. Jei būtu pratęstos sutartys, tiek su miesto tiek su rajono savivaldybėmis, visiems bendrovės automobiliams būtų išduotos naujos licencijų kortelės. Kadangi naujų sutarčių nebebuvo, ir licencijų niekas nebepratęsė.
R. A. negali įvardinti pavadžių, kieno ji prašė paskolinti pinigų pirmai įmokai už tris autobusus pagal 2014 m. lapkričio 12 d. preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
R. A. 2015 m. kreipėsi dėl bendrovės veiklos sustabdymo, o ne likvidavimo, nes bendrovė nebeturėjo darbuotojų, nebuvo pratęstos sutartys su Šiaulių miesto savivaldybe, neįvyko sandoris dėl trijų autobusų pirkimo.
Remdamasis įvairiais privalomaisiais buhalterinės apskaitos dokumentais (R. A. negalėjo jų įvardinti konkrečiai), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteris D. A. sudarė 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą. Remdamasi tais pačiais buhalterinės apskaitos dokumentais, R. A. sudarė 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą, nes D. A. nebedirbo įmonėje, o naujo buhalterio nepriėmė.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma atsižvelgiant į uždarųjų akcinių bendrovių apskaitos tvarkymo taisykles. Jei pagal įstatymą reikėjo surašyti vieną ar kitą dokumentą ir jį atspausdinti bei pateikti į apskaitą, tai ir buvo padaryta. Visi reikalingi buhalterinės apskaitos dokumentai turi būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.
Šalies argumentai
R. A. kreipėsi į specialistus, prašydama atstatyti kompiuterio duomenis. Specialistai nustatė rimtus gedimus ir nurodė, kad kompiuteris neremontuojamas ar kad duomenys nebeatstatytini. R. A. nežino, kur šiuo metu yra kompiuteris.
R. A. nesutiko su tuo, kad neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų už 2013 m., dėl ko tyrėjai iš dalies negali nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 m. Kažkokius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus už 2013 m. R. A. rado savo buvusios įmonės patalpose adresu „(duomenys neskelbtini), ir juos pateiks tyrėjams.
Nepamena ar ji minėjo ankstesnėse apklausose, kad neturi 2013 metų dokumentų, tačiau faktas toks kad jie yra rasti jos buvusioje darbovietėje, nenorėtų plačiau komentuoti jų radimo aplinkybių, pateiks juos tyrimą atliekančiam pareigūnui. Kas liečia antrą įtarimo dėl BK 223 str. 1 d. dalį, kur nurodyta, kad - „kaip atskaitingas asmuo į savo 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atsiskaitymui su Latvijos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ panaudotą avansų sumą 200819,20 Lt (58161,26 €), nors pagal SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 1 d. kvitą Nr. „(duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 58000 € (200262, 4 Lt) pagal 2014 m. lapkričio12 d. preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį dėl 3 autobusų pirkimo, t. y. įrašė 556,80 Lt (161,26 €) didesnę panaudotų avansų sumą, nei nurodyta Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 1 d. kvite Nr. „(duomenys neskelbtini), 556,80 Lt (161,26 €) sumažino nepanaudotų avansų likutį 2014 m. gruodžio 31 d. ir iškraipė buhalterinės apskaitos duomenis, o 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitoje užfiksuota atsiskaitymui su Latvijos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ panaudota pinigų suma neatspindi tikrosios įvykusios pinigų sumokėjimo operacijos piniginės išraiškos“ - apie tai jau yra davusi parodymus ankstesnėje apklausoje, kur nurodė, kad tas 161,26 € susidaręs skirtumas yra suma kuri atsirado konvertuojant litus į eurus, todėl ši išraiška turėjo būti įtraukta į bendrovės apskaitą. Šioje dalyje jos nuomonė nesikeičia, ji to nepripažįsta kaip pažeidimo ir nesutinka su tokiu vertinimu. Trečioje BK 223 str. įtarimo dalyje kur nurodoma, kad - „į 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukė 556,80 Lt (161,26 €) valiutos keitimo išlaidų, 200262,4 Lt konvertavus į 58000 € ir juos 2014 m. gruodžio 1 d. sumokant Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ kaip avansą pagal 2014 m. lapkričio 12 d. preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį dėl 3 autobusų pirkimo“ - nesutinka su tuo, nes jos akimis ši suma buvo įtraukta į avanso apyskaitą 2014 m. gruodžio 31 d. (išvados 13 priedas), jos vertinimu ta suma buvo įtraukta į apskaitą, todėl nemato čia jokio pažeidimo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. A. (5 t., b. l. 95) pasinaudojo liudytojo imuniteto teise ir atsisakė duoti parodymus prieš savo motiną.
Ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklaustas D. A. parodė (5 t., b. l. 125-126, 128-129), kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriu ir vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apskaitos registrą, skolų apskaitos registrą ir suvestinių apskaitos registrą „(duomenys neskelbtini)“. Naudodamasis ilgalaikio turto apskaitos registru, skolų ir įsipareigojimų registru, suvestiniu apskaitos registru „(duomenys neskelbtini)“, sudarė 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą. Kadangi iš darbo išėjo 2014 m. rugsėjo mėnesį, 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso nesudarinėjo. Nežino, kas jį sudarė.
Specialusis liudytojas D. A. buhalterinę apskaitą tvarkė kompiuterine programa „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės kompiuteriu bendrovės patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, atspausdino minėtus registrus ir dėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ popierinę apskaitą. Nepamena, kada ir kaip atspausdintus registrus, kompiuterį su suvestiniais registrais perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, kai baigė eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterio pareigas, ar kaip tai buvo įforminta. Perdavė veikiantį bendrovės kompiuterį. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrino VMI, VMI neturėjo klausimų dėl minėtų registrų ir jo kaip buhalterio darbo.
Išeidamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, specialus liudytojas D. A. pasirašė apskaitos ir vertybių perdavimą, dokumento pavadinimo neprisimena. Dokumento kopijos pateikti negali, nepamena, ar gavo antrą jo egzempliorių. Nežino, kodėl tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrai, kur šiuo metu galėtų būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteris su programine įranga „(duomenys neskelbtini)“, su kuria tvarkė bendrovės apskaitą.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas R. B. parodė, kad jis buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, o R. A. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Liudytojas R. B., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, važiuodavo 24 maršrutu, vėliau - 4 ir 28 maršrutais. Jis važinėdavo mikroautobusu. Mikroautobusuose telpa 14-16 keleivių. Mikroautobusas, su kuriuo dirbo liudytojas R. B., nuosavybės teise priklausė jam. Su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudarė mikroautobuso nuomos sutartį. Už automobilio nuomą įmonė mokėdavo pagal nuvažiuotus kilometrus. Įmonėje dirbo gal apie 20 ar daugiau vairuotojų. Vienu metu paprastai dirbdavo 7-10 vairuotojų. Kiti vairuotojai dirbo ir su savo transportu, ir su įmonės transportu. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turėjo mikroautobusų. Liudytojas R. B. nežino kiek, bet mano, kad per 10. Jis nežino, kur UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikė savo transporto priemones, ar ji naudojosi ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštele. Savo mikroautobusą liudytojas R. B. laikė mokamoje aikštelėje (duomenys neskelbtini) g., baldų (įmonės) kieme. Kiek žino, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veždavo keleivius į užmiestį (duomenys neskelbtini) link. Nežino, kodėl nutrūko UAB „(duomenys neskelbtini)‘ veikla Šiaulių rajone. Liudytojas R. B. dirbo tik miesto ribose. Licenciją išdavė įmonė, o įmonei jas suteikia savivaldybė. Liudytojas R. B. nežino licencijų išdavimo tvarkos. Iš darbo jis išėjo prieš 5 m., nes savivaldybė nutraukė mikroautobusų darbą mieste; nežino, kodėl savivaldybė uždraudė mikroautobusų darbą mieste. Liudytojas R. B. neatsimena, ką prieš atleisdama iš darbo jam sakė direktorė, koks atleidimo teisinis pagrindas buvo nurodytas darbo sutartyje; prieš kiek laiko iki atleidimo sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netenka licencijos. Gal prieš mėnesį? Gal ir buvo įmonėje susirinkimas, kuriame (direktorė) informavo, kad įmonė neteks licencijos, tiksliai neatsimena. Darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais vieną kartą per mėnesį. Liudytojas R. B. atlyginimą visą laiką gaudavo grynais ir visada nustatytu laiku, atlyginimo išmokėjimas nevėluodavo. Nežino apie VMI patikrinimus, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skolas, ketinimus pirkti autobusus ir plėsti veiklą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos pastatas buvo policijos kieme, vėliau išsikraustė į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten patalpos buvo didesnės. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalteris, buvo vyras ir moteris, pavardžių neatsimena.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė (5 t., b. l. 90-91), kad nuo 1996 m. iki 2014 m. vasario 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Jis vežė keleivius mieste nustatytais maršrutais. Liudytojas R. B., kaip ir daugelis kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų, bendrovėje dirbo su asmeniniu transportu, patys užsidirbdavo pajamas, mokėdavo bendrovei už galimybę važiuoti jų leistu maršrutu. Vėliau tvarka keitėsi, grąžindavo tik dalį (pajamų), kitą dalį pasilikdavo sau kaip uždarbį. Liudytojas R. B. nepamena, kokia tvarka ir kokiu laiku buvo mokami atlyginimai. Kiek atsimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi tik keleivių vežimu maršrutiniu taksi miesto ribose ir maršrutu tarp (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Tai buvo keleiviniai mikroautobusai iki 17 vietų. Liudytojas R. B. niekada negirdėjo ir nematė bendrovėje didelių autobusų. Niekas jam nepasakojo apie ketinimą pirkti tokius autobusus. Taip pat negirdėjo, kad bendrovė vykdytų keleivių pervežimus tarpmiestiniais maršrutais, tuo labiau tarptautiniais maršrutais. Kadangi liudytojas R. B. apie bendrovės finansinius rodiklius 2013-2014 m. nieko nežino, su direktoriumi tokiomis temomis nebendravo, todėl apie tai neturi ką komentuoti. Kiek žino, įmonės veikla sustojo, nes savivaldybė neberengė konkursų ir nebebuvo galimybių važiuoti minėtais maršrutais.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas J. A. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju. Dirbo 24 maršrutu. Jo mikroautobusas buvo 12, vėliau 14 vietų. Važiuodavo su asmenine transporto priemone. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokėjo nuomą už transporto priemonės naudojimą. Neatsimena, kokio dydžio: gal 30 ar 50 Lt per mėnesį. Liudytoja J. A. atleido iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario mėnesį, kai buvo uždrausta važinėti mikroautobusais mieste. Savivaldybė nutraukė sutartis su visomis įmonėmis. Kelerius metus sklido kalbos, kad bus nutraukiama ar nebepratęsiama licencija, siekiant, jog keleivius vežtų tik autobusai. Licencijos vairuotojams išduodamos metams. Vairuotojai kiekvienais metais važiuodavo į savivaldybę, ten apžiūrėdavo transporto priemones ir duodavo leidimus. Kad neteks darbo, liudytojas J. A. sužinojo gal prieš Naujus metus. Visi apie tai kalbėdavo, gal ir vadovė sakė. Liudytojo J. A. žiniomis, (jam išėjus iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“) kažkas dar liko dirbti, regis, liko tie, kas važinėdavo priemiestyje. O kas dirbo mieste, visus atleido. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo transporto. Liudytojas J. A. nežino, kas iš vairuotojų dirbo su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais mikroautobusais. Nežino, kodėl Šiaulių rajone nutrūko keleivių pervežimas. Nežino, ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuomodavo transporto priemones ir ar buvo tarptautinių maršrutų, kelionių į užsienį. Atlyginimas buvo mokamas laiku. Buhalteriu dirbo ir vyras. Savo mašiną liudytojas J. A. laikydavo aikštelėje (duomenys neskelbtini) g. Nežino, ar ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikė savo transportą. Liudytojas J. A. nežino apie VMI atliktą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Vėliau kažką girdėjo, bet labai nesidomėjo. Liudytojas J. A. po 2 mėnesių, kai jį atleido iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pradėjo dirbti kitoje įmonėje. Liudytojas J. A. žino A. Š., nors asmeniškai jo nepažįsta. Žino, kad A. Š. buvo kitos įmonės vadu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. A. parodė (5 t., b. l. 85-86), kad nuo 1998 m. iki 2014 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš darbo išėjo 2014 m. vasario 17 d. savo noru, kadangi bendrovėje nebeliko darbo vietos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liudytojas J. A. visą laiką dirbo su savo transportu - keleiviniu mikroautobusu (duomenys neskelbtini). Darbo pobūdis - keleivinis maršrutinis miesto taksi Šiaulių mieste pagal suteiktus maršrutus, už atlygį veždavo keleivius. Galima sakyti, kad pajamas jie uždirbdavo patys ir dalį jų perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už galimybę važiuoti nurodytais maršrutais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaudavo savivaldybės skelbtuose konkursuose, gaudavo leidimus vežti keleivius tam tikrais miesto maršrutais, o jie (vairuotojai) su savo transportu važiuodavo minėtais maršrutais. Liudytojui J. A. dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, kelis kartus keitėsi atlyginimų mokėjimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarka, bet esmė buvo ta, kad jie uždirbdavo pajamas įmonei, o iš pajamų atėmus išlaidas jiems likdavo atlyginimas.
Liudytojas J. A. nieko nežino apie bendrovės veiklą dideliais (per 40 vietų) keleiviniais autobusais tarptautiniais ar tarpmiestiniais maršrutais. Jis negirdėjo, kad bendrovė kada nors būtų turėjusi tokių autobusų ir kas nors juos būtų vairavęs. Nežino, ar bendrovė turėjo licenciją tokiai veiklai. Liudytojo J. A. teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ir savo transporto priemonių – iki 17 vietų keleivinių mikroautobusų, kuriais veždavo keleivius maršrutiniu taksi tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. A. nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko arba ketino pirkti didelius keleivinius autobusus. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį 2013-2014 m. liudytojas J. A. negalėjo pasakyti nieko konkrečiai. Jo akimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis niekada nebūdavo super gera, tačiau jiems apie tai niekas nepasakodavo. Darbas įmonėje sustojo, nes savivaldybė nebeskelbė maršrutinių taksi konkursų ir bendrovė nebegavo darbo mieste.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas A. J. parodė, kad R. A. yra įmonės direktorė. Liudytojas A. J. įmonėje dirbo 10 m. nuo 2003 m., t. y. iki uždarė įmonę. Jis buvo mikroautobuso vairuotojas, važinėjo 24 maršrutu. Visada važiavo tuo pačiu maršrutu, kartais per šventes duodavo papildomą maršrutą. Po to pakeitė į 54 maršrutą. Jis tarptautinių pervežimų nevykdė. Liudytojas A. J. važinėjo jam priklausančiu mikroautobusu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jo nuomojo mikroautobusą. Mikroautobusui techninę apžiūrą atliekama kas pusę metų. Liudytojas A. J. negalėjo pasakyti, ar (kiek) nuosavų mikroautobusų įmonė turėjo. Gal tris ar penkis? Jie buvo 8-15 vietų. Tuo metu visi mikroautobusai dirbo Šiauliuose. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeleido važiuoti, liudytojas A. J. išėjo iš darbo. Atrodo, 2014 m. pavasarį nepratęsė licencijų ir įmonę uždarė, nes, kiek supranta, ji trukdė autobusų parkui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vos „gyvas“. Kitoms įmonėms irgi neišdavė licencijų. Tuo pačiu metu išėjo visa brigada, lyg tai 10 ar 15 vairuotojų. Liudytojas A. J. apie įmonės finansinę būklę nieko nežino. Nežino, ar įmonė turėjo skolų. Jam įmonė nebuvo skolinga. Liudytojas A. J. nežino, ar, be pervežimų, bendrovė užsiėmė dar kuo, ar turėjo didesnių transporto priemonių. Nieko nežino apie keleivių pervežimų pažeidimus, įmonės skolas, bankrotą. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė samdyti žmonės: moteris ir vyras. Buhalterijoje dirbo direktorės giminaičiai. Jos įmonė, tai savi ir dirbo. Buvo D., atrodo. Su pervežimais susijusius dokumentus liudytojas A. J. paduodavo buhalterei arba direktorei.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė (5 t., b. l. 108-110), kad nuo 2002 iki 2014 m. vasario 16 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Dirbo su savo keleiviniu iki 13 vietų mikroautobusu „(duomenys neskelbtini)“. Pagrindinė bendrovės veikla - keleivių vežimas mikroautobusais nustatytais maršrutais mieste. Jo pagrindinis maršrutas buvo Nr. (duomenys neskelbtini), kursuodavo tik mieste pagal bendrovės sudarytą grafiką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kelis keleivinius mikroautobusus, o kitus nuomojosi iš bendrovės darbuotojų. Liudytojas A. J. nematė, kad bendrovės parke būtu didelių, per 20 vietų, keleivinių autobusų. Nežino, ar bendrovė turėjo licenciją vežti keleivius tarptautiniais ir tarpmiestiniais maršrutais. Vienintelis tarpmiestinis maršrutas buvo (duomenys neskelbtini), bet ten buvo iki 20 vietų mikroautobusas. Didelių autobusų bendrovėje nematė. Apie bendrovės ketinimus 2014 m. pirkti didelius autobusus nieko nežino. Negalėjo papasakoti apie bendrovės finansinius rodiklius. Bendrovė 2014 m. nutraukė savo veiklą ir atleido darbuotojus, nes prarado teisę vežti maršrutiniais taksi Šiauliuose, kai savivaldybė nepratęsė sutarčių.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas R. B. parodė, kad nuo 2013 m. kovo iki 2014 vasario mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažįsta įmonės savininkę. Liudytojas R. B. vykdė keleivių pervežimą Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini) maršrutu ir (duomenys neskelbtini). Dirbo su įmonei priklausiusiu mikroautobusu „(duomenys neskelbtini)“, naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia aikštele. Dalis darbuotojų važinėjo su įmonės mikroautobusais, dalis - su nuosavais. Trys mikroautobusai buvo įmonės ir vienas pakaitinis. Mieste dirbo 3 mikroautobusai: vienas „(duomenys neskelbtini)“ ir du „(duomenys neskelbtini)“. Važinėjo techniškai tvarkingi, bet ne nauji. Buvo 11-12 vietų mikroautobusai.
Pasibaigus sutarčiai, savivaldybė nepratęsė keleivių vežimo paslaugų sutarties. Su visomis įmonėmis, kurios vykdė keleivių pervežimus Šiaulių mieste, savivaldybė nutraukė sutartis. Privežamieji, priemiestiniai maršrutai liko. Kad savivaldybė nepratęs sutarčių, kalbėti pradėjo 2013 m. rudenį. Per Šiaulių miesto televiziją skelbė, kad (privatūs vežėjai) nevykdys pervežimų. Įmonėje oficialiai apie nekalbėjo. Direktorė susirinkimų nešaukė. Gal likus dviem mėnesiams, liudytojas R. B. sužinojo, kad atleis. Kai įmonės vadovė pasakė (apie numatomą darbuotojų atleidimą), liudytojas R. B. jau viską žinojo iš televizijos. Liudytojas R. B. negalėjo nieko pasakyti apie įmonės finansinę padėtį, skolas, VMI atliktą patikrinimą. Jam atlyginimą mokėjo laiku, nepasakytų, kad buvo problemų. Buhalterijai priduodavo dokumentus su kasos knyga, čekiais, orderiais. Eidavo į įmonę ir atsiskaitydavo su įmonės savininke. Kartais būdavo sekretorė, bet dažniausiai būdavo abi. Buhaltere gal ir buvo ta pati sekretorė. Pavardės nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė (5 t., b. l. 103-104), kad nuo 2013 m. iki 2014 m. vasario 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Dirbo su bendrovės transporto priemone – keleiviniu iki 13 vietų mikroautobusu „(duomenys neskelbtini)“. Jis važiuodavo maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovės pagrindinė veikla buvo keleivių vežimas maršrutiniais taksi nustatytais maršrutais mieste, kuriuos bendrovė sutarties pagrindu gaudavo iš Šiaulių savivaldybės. Kiek žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo mikroautobusų, taip pat nuomodavo juos iš bendrovės vairuotojų. Liudytojas A. J. nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo keleivinių autobusų 20 ir daugiau vietų, licenciją vežti keleivius dideliais autobusais. Jo darbo metu bendrovė nesivertė tarptautiniais ar tarpmiestiniais keleivių pervežimais dideliais per 20 vietų ir daugiau autobusais. Vienintelis jam žinomas tarpmiestinis maršrutas buvo (duomenys neskelbtini), tačiau tai buvo su mikroautobusu iki 16 vietų. Liudytojas A. J. nieko nežino apie įmonės finansinius rodiklius, ketinimą pirkti didelius autobusus. Atlyginimas buvo mokamas kas mėnesį. Iš bendrovės liudytojas A. J. išėjo savo norų, nes Šiaulių savivaldybė panaikino maršrutinių taksi maršrutus mieste ir įmonė nebegalėjo tęsti veiklos.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas D. J. parodė, kad 2016 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos direktorė – R. A.. Liudytojas D. J. vežiojo keleivius su „(duomenys neskelbtini)“ mikroautobusu, po to - su „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Transporto priemonės priklausė liudytojui D. J.. Kai pardavė savo transporto priemonę, važinėjo įmonės mikroautobusu. Pirmas autobusas buvo 8 vietų, antras 15-16 vietų, trečias - 19 vietų. Liudytojas D. J. nevairavo daugiau nei 20 vietų mikroautobuso. Negali pasakyti, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mikroautobusų. Važinėjo maršrutu (duomenys neskelbtini); papildomai pridėjo maršrutą į (duomenys neskelbtini). Maršrutai priklausė savivaldybei. Gavo maršrutus ir pagal patentą dirbo. Prieš liudytojui D. J. išeinant, įmonėje buvo daug darbuotojų ir nemažai mikroautobusų. Buvo priklausančių ir Š. įmonei. Š. vardo nežino, jis gyveno (duomenys neskelbtini). Š. vardas gal V., jo įmonės pavadinimas gali būti „(duomenys neskelbtini)“. Jie susitikdavo savivaldybėje. (duomenys neskelbtini) maršrute liudytojas D. J. padarė pažeidimą: nenuvažiavo iki galo. Savivaldybė rado pažeidimų. Tokie pažeidimai buvo du. Surašė aktą, jis rašė paaiškinimą. Atrodo, jei padarydavo 3 ar 5 pažeidimus, atimdavo licenciją. Liudytojas D. J. nieko nežino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas, bankrotą. Iš direktorės sužinojo apie VMI patikrinimą. (Atliekant VMI patikrinimą) liudytoją D. J. klausinėjo dėl darbo. Pinigus, čekius atiduodavo įmonės daugiausiai atiduodavo buhalterei. Kai buhalterės nebūdavo, atiduodavo direktorei, kartais pavaduotojai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė (5 t., b. l. 117-118), kad nuo 1999 m. iki 2014 m. balandžio 22 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Bendrovės pagrindinė veikla - keleivių vežimas maršrutiniu taksi (mikroautobusais iki 20 vietų) Šiaulių mieste ir rajone. Bendrovė laimėdavo savivaldybės skelbiamus konkursus ir gaudavo leidimą vykdyti keleivių pervežimus nustatytais maršrutais už atlygį. Maršrutų buvo daug, taip pat buvo tarpmiestinis maršrutas (duomenys neskelbtini). Liudytojas D. J. važiavo minėtais maršrutais pagal grafiką. Pradžioje dirbo su savo transportu: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Daugelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų dirbo su savo transportu, įmonė turėjo ir savo mikroautobusų. Liudytojas D. J. dirbdavo su mikroautobusais iki 19 vietų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys keleiviniai mikroautobusai buvo 10-16 vietų. Liudytojas D. J. nėra matęs ir girdėjęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų turėjusi didelių, daugiau kaip 30-40 vietų, keleivinių autobusų, ar vykdytų tarpmiestinius, tarptautinius keleivių pervežimus. Liudytojas D. J. nežino, ar bendrovė ketino po 2014 m. pirkti tokius autobusus. Apie tai jam niekas nesakė, tokių autobusų savo darbo metu šioje bendrovėje niekada nevairavo. Kelis kartus keitėsi atlyginimų mokėjimo tvarka. Paskutiniu metu, galima sakyti, jie dirbdavo sau, dalį pajamų atiduodavo direktorei. Liudytojas D. J. nežino, kokia buvo bendrovės finansinė padėtis 2013-2014 m.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas A. Š. parodė, kad R. A. yra įmonės, pavadinimo neprisimena, direktorė. R. A. liudytojas A. Š. pažinojo iš matymo. Liudytojas A. Š. yra turėjęs taksi įmonę. Turi daug įvairių įmonių ir kitose šalyse, pvz. (duomenys neskelbtini). R. A. norėjo pirkti autobusus ir žinojo, kad liudytojas A. Š. parduoda autobusus. Liudytojas A. Š. nepamena, kokių autobusų norėjo (R. A.). Liudytojas A. Š. tik žino, kad autobusai gerų metų. 2000 m. (gamybos) autobusai geri ir brangūs. Liudytojas A. Š. skambino į (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)) pateikė, ką turi. Liudytojas A. Š. nepamena, iš kokios lenkų įmonės pirko (ketino pirkti) autobusus. Turi daug pardavėjų, sutarė, kad pirks. Adreso nepamena, žino, kad prie (duomenys neskelbtini).
Liudytojas A. Š. yra kaip įmonės savininkas, SIA „(duomenys neskelbtini)“ - tarpininkas. Įmonė (SIA „(duomenys neskelbtini)“) perka transporto priemonę ir parduoda klientui. Liudytojas A. Š. tarpininkavo tarp R. A. ir parduodančios įmonės. Liudytojas A. Š. dirbo kaip atstovas, įsidarbinti nereikia. Liudytojas A. Š. dirbo keliose Latvijos įmonėse. Pavadinimo nepamena. Liudytojas A. Š. nepamena, nenori atsiminti, ar buvo įdarbintas (SIA „(duomenys neskelbtini)“). Jis turėjo įgaliojimą atstovauti SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir įgaliojimą atstovauti R. A..
Pas lenkus liudytojas A. Š. važiavo daug kartų. Jis matė autobusus aikštelėje. Lenkai sakė, kad aikštelėje stovi autobusai, nori - pirk, nenori - nepirk. Lenkai turėjo per sutartą terminą paruošti autobusus pardavimui. Gal sutarė, kad per mėnesį paruoš? Liudytojas A. Š. nežino, ką lenkai turėjo daryti ruošdami autobusus parduoti. Vieną autobusą (lenkai) turėjo parvaryti iš (duomenys neskelbtini), kitą - reikėjo remontuoti. Gamyklos gamina (autobusus), o jie tik parduoda. Autobusai nenauji. Lenkai autobusus pirko gal iš įmonės? Liudytojui A. Š. neįdomu, iš kur lenkai gauna autobusų. Gali būti, kad Vokietijos įmonė pardavinėja autobusus. Liudytojas A. Š. pirko iš lenkų, bet ten irgi galėjo būti (nupirkta) iš kitos kompanijos.
Lenkai galėjo paimti (nupirkti autobusus) greičiau, bet jie stovėjo aikštelėje. Jei liudytojas A. Š. būtų sumokėjęs pinigus, būtų galėjęs iš karto pasiimti (autobusus). Sutarė, kad sumokės per savaitę ir pasiims. Liudytojas A. Š. būtų vairavęs (nupirktą autobusą) ir pasiėmęs dar kelis vairuotojus.
Liudytojas A. Š. perdavė R. A. perkamų autobusų nuotraukas. Nepamena, kas darė nuotraukas, kokiu būdu nuotraukas perdavė. R. A., nuotraukas peržiūrėjo, sakė, kad viskas gerai. Jis nepamena, ar darė autobusų techninių duomenų nuotraukas. R. A. žinojo perkamų autobusų techninius duomenis. Prie sutarties nepateikė autobusų dokumentų, tik nuotraukas. Kėbulo numeris neįrašytas į sutartį. Neįrašė gal todėl, kad norėjo keisti autobusus? Autobusų ridos buvo nedidelės. Gal R. A. turėjo rinktis iš kelių autobusų, jei jai rida nebuvo svarbi. Buvo nurodyti metai, markė ir to užteko. Liudytojas A. Š. darė viską, kad jeigu suges (autobusas), klientas (R. A. įmonė) turėtų garantiją. Autobusai panaudoti, bet garantijos yra. Komerciniam transportui duodamos garantijos, jei normali kompanija. Su pardavėju (liudytojas A. Š.) pasirašė garantijas dėl autobusų techninės būklės.
Liudytojas A. Š. nepamena sutarties sąlygų. Buvo parašyta kaina, sąlygos ir terminai. Liudytojas A. Š. neatsimena, kokios jos, bet logiškos. Ji (R. A.) perskaitė ir sutiko. Sutartyje parašyta, kad R. A. įmonė pirks autobusus iš SIA „(duomenys neskelbtini)“. SIA „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pateikti R. A. autobusus, kai sumokės pinigus. (R. A.) turėjo sumokėti visą kainą ir tada būtų gavusi autobusus. Liudytojas A. Š. nežino, kokią kainą turėjo sumokėti, jam tai neaktualu. Lenkijos įmonė turėjo parduoti autobusus, kai sumoka visus pinigus. Kol liudytojas A. Š. negauna iš R. A. pinigų, tol negauna autobusų iš lenkų. Sumokėjęs liudytojas A. Š. būtų nuvažiavęs ir pasėmęs parduodamą daiktą.
Kiek liudytojas A. Š. atsimena, mokėjimai turėjo būti atliekami per kelis etapus, nes tokių (didelių) pinigų (R. A.) iš karto neturėjo.
Liudytojas A. Š. nežino, kuo skiriasi preliminari ir pagrindinė sutartys. Galvoja, kad preliminarios sutartys pasirašomos, kai atsiskaitoma etapais, pinigai mokami dalimis. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis būna tada, kai pinigai mokami tą pačią dieną, kaip sudaromas sandoris. Liudytojas A. Š. sako, kad nesupranta, kas tai yra pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis. Kokia buvo sutartis (pavyzdys), tokią ir pasirašė. Gal juristas sudarė, gal internete rado? Tokią (preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį) liudytojas A. Š. pasirinko, nes taip norėjo. Jam tiko ir patiko preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, tai tokią ir pasirašė. Sutarties apskritai galėjo nebūti: (jei R. A.) būtų davus (iš karto visus) pinigus, (būtų) turėjus autobusus. Pagrindinę sutartį turbūt būtų pasirašę autobusų registravimo momentu.
Liudytojas A. Š. nepamena, kas uždėjo antspaudą: gal jis, gal I. J.? Latvijos įmonė (ant sutarčių) nenaudoja antspaudų, pasirašo, ir viskas. Liudytojas A. Š. nežino, kiek Latvijos įmonė turėjo antspaudų. Prie sutarties buvo priedas.
Sudaręs sutartį su R. A., liudytojas A. Š. važiavo į Lenkiją sudaryti kitos sutarties. Susitarimas nėra sutartis. Sutarties sudarymas - antras etapas, bet po to, kai R. A. pasakė, kad įsipareigoja pirkti. Pirmiausia sutarė „žodiškai“. Liudytojo A. Š. teigimu, galima kalbėtis ir ne „žodiškai“.
(R. A.) mokėjo (avansą) eurais. Pinigus padavė prie PC „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai nepamena. Liudytojas A. Š. nepamena, kada sumokėjo. Jis buhalterijoje gavo SIA „(duomenys neskelbtini)“ kvito blanką. Nežino, kas užpildė kvitą. Liudytojas A. Š. pasirašė kvitą, nes paėmė pinigus, ir nuvežė į buhalteriją. (Latvijos įmonės) buhalterija yra (duomenys neskelbtini) centre, gatvės pavadinimo nežino. Tai ne tas adresas, kuriuo registruota įmonė. (duomenys neskelbtini) gatvėje gal buvo buhalterija, o gal registruota įmonė? Latvijoje liudytojas A. Š. dirbo 5 įmonėse. Dvi įmonės buvo jo. Liudytojas A. Š. nežino, kodėl Latvijos mokesčių inspekcija pateikė informaciją, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo įplaukų (2014 m.).
Po kurio laiko R. A. prašė atidėti (mokėjimo terminą), nes lyg kredito negavo. Liudytojas A. Š. nežino, iš kur ji turėjo gauti pinigų.
Liudytojas A. Š. skambino lenkams ir pratęsė įmokų mokėjimo terminą du mėnesius. Lenkai laukė (įmokų), nes buvo padaryta įmoka (avansas).
Gal po dviejų mėnesių R. A.) turėjo sumokėti antrą kartą (įmoką). Lenkai skambino liudytojui A. Š. ir sakė, kad atėjo laikas mokėti pinigus. Liudytojas A. Š. skambino R. A.. (Ji) sakė: palauk, ieškau pinigų. Tada lenkai supyko ir sutartį nutraukė. Nutraukę sutartį, lenkai pardavė autobusus bet kam. Liudytojas A. Š. nežino kam, nes jam neįdomu.
Šalies argumentai
R. A. neįvykdė įsipareigojimų ir autobusų negavo. Pinigų niekas negrąžino, tai - kaip rankpinigiai. Liudytojas A. Š. nežino, ar (sutartyje) buvo numatytas pinigų grąžinimas. Liudytojas A. Š. pinigus perdavė lenkams. Jis R. A. prašymu kalbėjo su lenkais, prašė grąžinti pinigus, bet jie nesutiko.
Liudytojo A. Š. uždarbis turėjo būti 12 %. Jis gailisi, kad nepasiėmė savo (procentinės dalies iš) avanso (komisinių). Liudytojas A. Š. galėjo nemokėti Lenkijos įmonei (avanso), bet nenorėjo laikyti pinigų. Jis turėjo pinigus grynais ir grynais perdavė lenkams. Liudytojas A. Š. nepamena, kiek kartų vežė lenkams įmokas. Tai buvo 2014 m. Ten daug kartų važinėjo. Išvažiavo gal po kelių dienų po to, kai paėmė pinigus. Kiek liudytojui A. Š. perdavė pinigų, tiek kartų jis ir vežė.
Liudytojui A. Š. perkant ir parduodant autobusus, dalyvavo I. J.. Jis turėjo įmonę. Jo reikalas buvo spręsti iškilusias problemas. I. J. nesprendė problemų, susijusių su sandoriu, nes jų nebuvo. Rezultatas buvo uždirbti pinigus. Liudytojas A. Š. turėjo uždirbti pinigus. Jis darė viską, kad jo (I. J. vadovaujama) įmonė turėtų pelno. Jei įmonė (SIA „(duomenys neskelbtini)“) uždirba pinigus, jokių problemų nėra. Įmonė (SIA „(duomenys neskelbtini)“) neturėjo jokių išlaidų (dėl sandorio): liudytojo A. Š. kuras ir sugaištas laikas. Jei nėra pelno, nėra pretenzijų. Jei liudytojas A. Š. būtų nupirkęs autobusus, o R. A. būtų atsisakiusi pirkti autobusus, neturėtų kur jų dėti. Komerciniam transportui reikia turėti klientą. Nėra tikslo nupirkti autobusus ir juos turėti (laikyti).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė (5 t., b. l. 10-12), kad 2014 m. dirbo Latvijos įmonėje SIA „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Tuo metu Latvijos įmonei vadovavo (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas I. J.. Liudytojas A. Š. nepamena įsidarbinimo laikotarpio ir aplinkybių šioje įmonėje, kada atleistas. Kiek žino, šiuo metu (Latvijos) įmonė veiklos nebevykdo. SIA „(duomenys neskelbtini)“ vadovas oficialiai įgaliojo liudytoją A. Š. atstovauti įmonei pasirašant sutartis su kitomis įmonėmis bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su sutarčių vykdymu, tačiau nepamena, kaip ir kokiu būdu buvo įgaliotas atstovauti SIA „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad turėjo būti surašytas oficialus įgaliojimas, jį suradęs pateiks į bylą.
Liudytojas A. Š. asmeniškai pažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę R. A.. Jų nesieja draugystė ir artimesni santykiai, ją pažįsta kaip Šiaulių įmonės vadovę. R. A. kreipėsi į liudytoją A. Š., neprisimena kada, ir prašė surasti tris apynaujų autobusų pardavėjus, kad už gerą konkurencingą kainą būtų galima įsigyti verslui vystyti autobusus su tam tikromis specifikacijomis. SIA „(duomenys neskelbtini)“ oficiali deklaruota veikla buvo automobilių prekyba ir tarpininkavimas, todėl liudytojas A. Š., kaip šios įmonės įgaliotas asmuo, sutiko padėti R. A., tuo labiau kai jis turi ryšių ir galimybių šiais klausimais padėti.
Aptarus visas smulkmenas ir galimybes, 2014 m. lapkričio 12 d. Šiaulių mieste, tikslios vietos nepamena, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo direktorė R. A., ir SIA „(duomenys neskelbtini)“, kurią pagal įgaliojimą atstovavo liudytojas A. Š., buvo sudaryta preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis. Liudytojas A. Š., kaip SIA „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas, įsipareigojo surasti trijų autobusų pardavėjus pagal sutartyje nustatytas specifikacijas bei (UAB „(duomenys neskelbtini)“) apmokant už paslaugą tais pagrindais, kurie nurodyti sutartyje ir priede prie jos.
Pasirašant sutartį dalyvavo tik liudytojas A. Š. ir R. A.. Neprisimena, kas paruošė sutartį (projektą). Liudytojas A. Š. neprisimena sutarties turinio; susipažinęs su sutartyje ir pinigų priėmimo kvite esančiais parašais tvirtina, kad tai - jo ir R. A. parašai. Sutarties esmė buvo surasti pardavėjus, kurie išsimokėtinai parduotų tris naudotus, bet geros būklės nurodytomis specifikacijomis autobusus.
Pasirašydamas (su UAB „(duomenys neskelbtini)“ preliminarią) sutartį liudytojas A. Š. jau turėjo potencialų Lenkijos juridinį asmenį, kuris galėtų suteikti tokią paslaugą. Lenkijos įmonės pavadinimo nepamena, jai atstovavo M. . Su juo liudytojas A. Š. bendravo telefonu ir buvo pas jį nuvykęs į (duomenys neskelbtini) miestą, adreso nepamena. Su M. yra turėjęs ir kitų prekybinių reikalų, todėl žinojo, kad jis gali padėti. Liudytojas A. Š. (duomenys neskelbtini) mieste, adreso nepamena, savo akimis matė minėtus autobusus, tačiau nepamena nei pavadinimų, nei kitų smulkmenų.
2014 m., tikslaus laikotarpio liudytojas A. Š. nepamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. A. perdavė jam grynais 58 000 € avansą. Šie pinigai buvo numatyti 2014 m. lapkričio 12 d. sutartyje. Gavęs pinigus, liudytojas A. Š., kaip SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, išrašė pinigų priėmimo kvitą. Liudytojas A. Š. nepamena, ar R. A. išrašė kasos išlaidų orderį, tačiau mano, kad turėjo būti išrašytas toks dokumentas. SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. J. žinojo apie minėtą sandorį. 58 000 € avansą liudytojas A. Š. perdavė Lenkijos įmonės direktoriui M. . M. turėjo pristatyti autobusus su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tarp SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir minimos Lenkijos įmonės, kuriai vadovavo M., (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta sutartis. Pasirašydamas sutartį, liudytojas A. Š. dalyvavo kaip SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Tai vyko panašiu laikotarpiu, kaip buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas A. Š. nepamena, kas ruošė sutartį. Buvo paruoštas vertimas rusų kalba. M. išrašė oficialų 58 000 € gavimo faktą patvirtinanti dokumentą. Visi dokumentai perduoti SIA „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai, nepamena kam tiksliai. Bendrovės buveinė buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), adreso nepamena. Kadangi viskas vyko oficialiai, todėl visa dokumentacija buvo fiksuojama SIA „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje.
Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku nevykdė 2014 m. lapkričio 12 d. sutarties, sutartis nustojo galioti ir jai avansas negražintas. Liudytojas A. Š. nepamena, kodėl R. A. nevykdė sutarties, žadėjo rasti pinigų, bet nerado. Nežino, kokia tuo metu buvo finansinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtis, kad antstoliai buvo areštavę UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, kad ji nevykdė veiklos. Sėkmės atveju SIA „(duomenys neskelbtini)“ būtų gavusi 5 % nuo sutarties, tačiau šiuo atveju nieko neuždirbo.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas I. J. parodė, kad jis buvo Latvijos įmonės savininkas. Dabar (Latvijos) įmonė parduota. (Latvijos) įmonė vertėsi transporto priemonių, daugiausia sunkvežimių, pirkimu ir pardavimu. Gal buvo įrašyta pašto ir siuntinių veikla. Įmonė registruota Latvijoje. Nepamena, kokiu adresu registruota buveinė. Tai buvo buhalterines paslaugas teikiančios įmonės patalpos.
Darbuotojų nebuvo. Asmenys dirbo pagal įgaliojimus ir turėjo teisę sudaryti sandorius. Įgaliotasis asmuo tariasi su įgaliotoju. Liudytojas I. J. pažinojo A. Š. kaip verslo partnerį. A. Š. išrašė kelis įgaliojimus, paprašydavo susitikti su klientu, kai reikėdavo.
Parodžius SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20141112 2 lapo (1 t., b. l. 66) fragmentą, liudytojas I. J. parodė, kad mato antspaudą. Jei A. Š. pasirašė sutartį, turėjo vykdyti. Kiekvienu atveju būdavo skirtingai. Dokumentai buvo pildomi latviškai. Negali pasakyti, kodėl ši sutartis surašyta lietuvių kalba. Buhalterė kalbėjo rusų kalba, mokėjo angliškai. Jei ko nesuprasdavo, ji paklausdavo. Liudytojas I. J. neklausdavo, kaip buhalterė išsiversdavo dokumentus iš lietuvių kalbos. Šiais laikais tai paprasta padaryti per programas internete.
Parodžius SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 1 d. pinigų priėmimo kvitą latvių kalba (1 t., b. l. 68), liudytojas I. J. parodė, kad truputį supranta latviškai. Iš kvito matyti, kad buvo atsiskaityta už paslaugas. Kaip supranta, kažkas iš kažko įsigyta. Liudytojas I. J. turėjo susitikti su A. Š. ir perduoti kvito blanką, kad užpildytų. Yra (nurodytas) sutarties numeris. Iš sutarties galima daugiau gauti informacijos. Sumokėta greičiausiai už automobilius.
Liudytojui I. J. girdėtas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas. Liudytojas I. J. nepamena R. A., kuo vertėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas I. J. pasirašė įgaliojimus (A. Š.), nes jis buvo išvykęs. Įgaliojimas buvo rašytinis ir galėjo būti patvirtintas notaro. Liudytojas I. J. nepamena, kas buvo nurodyta įgaliojime A. Š..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo pirkti sunkvežimius ar autobusus. (Latvijos) įmonė pirko autobusus. Liudytojas I. J. nepamena iš kur. Mano, kad sunkvežimiai buvo pirkti iš Lenkijos. Nepamena, kad iš Vokietijos būtų ką nors pirkęs. Liudytojas I. J. negalėjo pasakyti, ar jis vyko į Lietuvą, ar dalyvavo perkant autobusus. Buvo du (Latvijos įmonės) antspaudai: vienas - pas liudytoją I. J., kitas - pas buhalterę. Jei liudytojas I. J. išrašydavo įgaliojimą, antspaudą duodavo tam, kas turėjo įgaliojimą. Sutarties (su UAB „(duomenys neskelbtini)“) liudytojas I. J. nepamena, negalėjo nieko apie ją pasakyti.
Liudytojo I. J. teigimu, (Latvijos) įmonė turėjo gauti pinigų, bet tai buvo seniai, liudytojas I. J. nelabai pamena. Liudytojas I. J. neatsimena, kur panaudoti pinigai, kas vykdė sutartį 2014 m. Nežino sutarties sudarymo aplinkybių. Nežino, kur dabar yra sutartis. Neprašė (A. Š.) pristatyti sutarties originalo. Liudytojas I. J. nepamena, kiek 2014 m. (Latvijos įmonė) pardavė transporto priemonių. Galėjo būti 200 000 (valiutos neįvardino) apyvarta. Visi buhalteriniai dokumentai buvo pas buhalterę. Buhalterė turėjo įgaliojimą tvarkyti apskaitą. Buhalterės vardas L. . Kontaktai nutrūkę. Liudytojas I. J. nepažįsta V. M.. 2014 m. buvo įplaukų, bet tai nesusiję su šia baudžiamąja byla. Liudytojas I. J. nepamena, kiek (su Latvijos įmone) per 2014 m. sudaryta sutarčių, ar Latvijos įmonė 2014 m. gavo 58 000 €. Jei įmonė sudarė sutartis, turėjo matytis įplaukos. Latvijos įmonė teikė duomenis mokesčių inspekcijai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. J. parodė (5 t., b. l. 26-27), kad nuo 2014 m. rugsėjo iki 2016 m. rugsėjo jis buvo vienintelis Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Minėtą įmonę įsigijo 2014 m. rugsėjo mėnesį iš vieno Latvijos piliečio, jo nei vardo, nei pavardės nepamena. Šią įmonę rado pagal skelbimą viename iš Latvijos internetinių puslapių. Liudytojas I. J. nepamena, kiek mokėjo už įmonę, tačiau mano, kad mokestis buvo simbolinis.
SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, numerio nepamena. Įmonė jam buvo reikalinga, nes planavo Latvijoje užsiimti verslu, Lietuvoje turėjo kelias įmones, turėjo patirties, todėl norėjo pabandyti (plėtoti verslą) Latvijos Respublikoje. SIA „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo - pardavimo sutartis bei dokumentų perdavimo aktas buvo paruoštas Latvijoje. Liudytojui I. J. reikėjo tik pasirašyti ir perimti dokumentus. Sandoris vyko (duomenys neskelbtini) pas notarą. Tikslaus adreso ir sandorio dalyvių skaičiaus, išskyrus jį ir pardavėją, nepamena. Vėliau pasiėmė jam parduotos įmonės dokumentus nedidelėje dėžutėje ir juos paliko pas buhalterę (duomenys neskelbtini). Buhalterė buvo pasamdyta, ji tvarkė įmonės apskaitą. Buhalterę liudytojas I. J. taip pat rado internetu Latvijoje ir su ja viską susitarė. Jos vardas J., pavardės, įmonės adreso nepamena. SIA „(duomenys neskelbtini)“ liudytojas I. J. perėmė be darbuotojų. Jis buvo vienintelis darbuotojas (direktorius). Įmonė neturėjo skolų Latvijos biudžetui.
Kol liudytojas I. J. buvo SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas, įmonė tarpininkavo sandoriuose, pirko ir pardavinėjo transporto priemones, jų atsargines detales ir panašiai. Visų sandorių negalėtų apibūdinti. Tai buvo sandoriai tiek su Lietuvoje, tiek su Latvijoje registruotomis įmonėmis. Įmonių pavadinimus reiktų žiūrėti bendrovės apskaitoje, kurioje viskas buvo fiksuojama. Kadangi SIA „(duomenys neskelbtini)“ Latvijos bankuose neturėjo sąskaitų, sandoriai buvo vykdomi tik grynais pinigais. SIA „(duomenys neskelbtini)“ veikė nepelningai, todėl po kažkurio laiko liudytojas I. J. per Latvijos internetiniame portale patalpintą skelbimą ją pardavė Latvijos piliečiui už simbolinę kainą. Liudytojas I. J. įmonę perėmė be pinigų kasoje, taip pat ir pardavė su tuščia kasa.
Liudytojas I. J. nieko nepamena apie Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ sandorį 2014 m. su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sandorio dokumentų liudytojas I. J. nepasirašė, tačiau mano, kad tuo laiku apie sandorį turėjo žinoti. Nieko naudingo paaiškinti negali, nes nepamena nei sandorio aplinkybių, nei dėl ko jis buvo sudarytas.
Liudytojas I. J. gerai pažįsta A. Š.. Liudytojo I. J. žiniomis, A. Š. niekada nebuvo įdarbintas SIA „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis ne vieną kartą yra įgaliojęs jį atstovauti SIA „(duomenys neskelbtini)“ sandoriuose su kitomis įmonėmis. Liudytojas I. J. nepamena, ar rašė įgaliojimą A. Š. atstovauti (Latvijos įmonei) sandoryje su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas I. J. negalėjo pasakyti, ar į jį kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ar jie bendravo, ar jis bendravo su A. Š. apie minėtą sandorį. Jei sandoris vyko, liudytojas I. J. turėjo apie tai žinoti. Liudytojas I. J. negalėjo pakomentuoti sandorio aplinkybių. Taip pat nepamena, ar A. Š. perdavė liudytojui I. J. kokius nors pinigus. Jeigu pinigai buvo perduoti, jie turėjo būti apskaityti SIA „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Liudytojui I. J. sunku prisiminti, kokia buvo šio sandorio esmė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi liudytojas I. J. paskutiniu metu nebendravo, niekas jo neprašė grąžinti avanso. Neprisimena, ar yra pasirašęs kokius nors dokumentus, susijusius su minėtu sandoriu, ar sandoris realiai vyko. Bandys pateikti tyrimui rašytinio įgaliojimo A. Š. atstovauti sandoryje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopiją, jei ją pavyks gauti. Pretenzijų A. Š. dėl minėto sandorio liudytojas I. J. neturi.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja V. V. parodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 metų spalio mėnesį iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, ji yra paskirta administratore. Liudytoja V. V. su buvusia įmonės vadove neapsirašė turto perdavimo - priėmimo akto. Ji elektroniniu paštu susisiekė su R. A., kad jai perduotų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. R. A. nurodė, kad didžioji dalis dokumentų yra VMI ar FNTT. Liudytoja V. V. susisiekė su nurodytomis įstaigomis, bet paaiškėjo, kad tai seni dokumentai. Liudytojai R. A. reikėjo dokumentų už paskutinius 36 mėnesius (iki bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo). 2017 m. sausį R. A. atsiuntė paštu dėžę dokumentų, iš viso 6 segtuvus. Dokumentai buvo 2014 m., gal keli iš 2013 m. Laikmenose R. A. nieko neperdavė. Liudytojai V. V. neperduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto registras. Liudytoja V. V. nežino, ar buvo perduotas 2013 m. balansas. Jei buvo balansas, tai nebuvo registro. Registrus įmonė privalo vesti ir saugoti 10 m. Iš pirminių dokumentų ūkiniai duomenys perkeliami į registrą, iš registrų – į suvestinį registrą „(duomenys neskelbtini)“, iš ten – į balansą. Turint pirminius dokumentus, galima sudaryti išvestinius ir atkurti balansą, bet kas mokės už apskaitos paslaugas. Tarp dokumentų buvo vienas abejotinas sandoris ir kvitas dėl 58 000 € avanso mokėjimo Latvijos įmonei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore telefonu paaiškino, kad pinigai sumokėti, dokumentai yra. Tuo laiku R. A. negalėjo disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis. Sunki įmonės finansinė padėtis tęsėsi nuo 2003 m. Įmonės skolos visą laiką didėjo, įmonės sąskaitos buvo areštuotos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė veiklos, kai neteko licencijos, pajamų nebuvo. Kadangi įmonė turėjo skolų, privalėjo jas sumokėti (jei turi lėšų), o ne kažką pirkti. Su SIA „(duomenys neskelbtini)“ liudytojai V. V. nepavyko susisiekti. Paskutiniame įmonės balanse neatsispindi, kur dingo autobusai. Tai vienas iš tyčinio bankroto požymių. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi likviduotino turto. Yra trys kreditoriai. Skola nustatyta per mokestinį patikrinimą. Kreditoriai nepatenkinti, nes negauna skolų. Palaiko civilinį ieškinį. Ką liudytoja V. V. gavo iš R. A., tą pateikė FNTT.
Juridinių asmenų registro duomenimis (1 t., b. l. 97-98, 125, 131-133, 141-148; 5 t., b. l. 195-198), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 1995 m. gruodžio 19 d. R. A. nuo 1995 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. kovo 9 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, (mirus buvusiam akcininkui V. G.) nuo 2010 m. gruodžio 30 d. – akcininke, nuo 2015 m. kovo 9 m. iki 2016 m. lapkričio 16 d. (kai įmonei iškelta bankroto byla) – likvidatorė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė licencijuojama keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla, keleivių vežimu vietinio (miesto, priemiesčio) susisiekimo maršrutais; taip pat įregistruota nelicencijuojama veikla: variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimu, įvairių prekių pardavimo agentų veikla, kitų namų ūkio reikmenų didmenine prekyba, kitų maisto produktų, gėrimų ir tabako mažmenine prekyba specializuotose parduotuvėse, kitu keleivių vežimo tvarkaraštyje nurodytu sausumos transportu, taksi veikla, krovinių vežimu keliais, kita su kompiuteriais susijusia veikla, teisine veikla, reklama. 2015 m. kovo 9 d. įmonė įgijo likviduojamos įmonės statusą. 2016 m. lapkričio 16 d. – bankrutuojančios įmonės statusą, 2017 m. kovo 8 d. – bankrutavusios įmonės statusą.
VSDFV duomenimis (1 t., b. l. 99), kaltinamoji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1996 m. sausio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., jos sūnus D. A. (6 t., b. l. 119) – nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d.
VĮ „Regitra“ duomenimis (1 t., b. l. 117-121; 2 t., b. l. 63), UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių nuosavybės teise neturėjo, buvo įvairių transporto priemonių valdytoja ir/ar naudotoja.
Lietuvos transporto saugos administracijos 2018 m. liepos 20 d. rašte dėl keleivių vežimo veiklos licencijavimo (4 t., b. l. 72-73) nurodė, kad keleivių vežimas tarptautiniais maršrutais autobusais už atlygį vykdomas tik turint valstybės narės, kurioje vežėjas yra įsisteigęs, išduotą Bendrijos licenciją, o kiekviena transporto priemonė – licencijos kopiją. Licencija gali būti išduota tik ūkio subjektui, kuris atitinka visus licencijavimo reikalavimus: turi faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje, yra nepriekaištingos reputacijos, tinkamos finansinės būklės, turi reikalaujamą profesinę kompetenciją. Licencijos išduodamos 10 m. Licencijos kopijos išduodamos iki licencijos galiojimo pabaigos.
Lietuvos transporto saugos administracija 2018 m. vasario 1 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 40-42; 6 t., b. l. 91-93) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotos šios keleivių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklos licencijos ir šių licencijų kopijos:
1) Bendrijos licencija vežti keleivius, suteikianti teisę vežti keleivius autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), licencija galiojo nuo 2005 m. gegužės 6 d. iki 2010 m. gegužės 6 d. Šią licenciją atitinkančių licencijos kopijų nebuvo išduota,
2) Bendrijos licencija vežti keleivius, suteikianti teisę vežti keleivius autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), licencija Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. Licencija Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo penkias kopijas, dvi iš jų baigė galioti iki 2014 m. lapkričio 8 d., trys panaikintos, klientui atsisakius, vėliausiai 2014 m. gruodžio 12 d. panaikinta licencija Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, susieta su automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini),
3) licencija verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais, suteikianti teisę vežti keleivius Lietuvos Respublikos teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), licencija galiojo (pratęsta) nuo 2003 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 3 d. Licencija Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo 37 kopijas. Nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 3 d. galiojančios buvo trys licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos. Kopijos susietos su automobiliais, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario rašte su priedais (3 t., b. l. 84-200; 4 t., b. l. 1-17) rašoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių mieste teikė keleivių vežimo miesto reguliaraus susisiekimo maršrutiniais taksi paslaugas pagal nuo 2002 m. balandžio 4 d. iki 2008 m. rugpjūčio 27 d. su Šiaulių miesto savivaldybės administracija sudarytas sutartis.
Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 51-52; 8 t., b. l. 132) pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad 2014 m. vasario 1 d. baigiasi keleivių vežimo reguliaraus vietinio (miesto) susisiekimo maršrutinių taksi 2008 m. rugpjūčio 27 d. sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) galiojimo laikas. Šios sutartys naujam terminui nebus tęsiamos.
Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 50) teigė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl keleivių vežimo reguliaraus vietinio (miesto) susisiekimo maršrutinių taksi maršrutais buvo terminuotos, galiojo iki 2014 m. vasario 1 d., nebuvo nutrauktos. Pasibaigus sutarčių galiojimui, šios sutartys nebuvo pratęstos.
Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) rašte su priedais (4 t., b. l. 19-48) nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi keleivių vežimo reguliariaisiais autobusų reisais Šiaulių rajono vietinio susisiekimo (priemiestiniais) maršrutais sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežė keleivius iki 2014 m. gruodžio 10 d., t. y. iki 2013 m. gruodžio 9 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu (2 t., b. l. 157-166) atmetė (ieškovo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. liepos 20 d. panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą leidimą vežti keleivius vietinio (priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutu „(duomenys neskelbtini)“ ir nutraukti Keleivių vežimo reguliariaisiais autobusų reisais Šiaulių rajono vietinio susisiekimo (priemiestiniais) maršrutais sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių, kurių prievolė nustatyta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas deklaracijas (6 t., b. l. 11-29) ir neįvykdyta mokesčių įstatymuose nustatytais terminais, bei priskaičiuotų delspinigių lentelėje (6 t., b. l. 100) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2013 m. vasario 28 d. turėjo 84 102,97 € pradelstų mokėti skolų ir 15 635,35 € delspinigių.
Šiaulių apskrities VMI 2013 m. kovo 20 d. mokesčių administratoriaus nurodyme mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. 35-3 (3 t., b. l. 21-24) nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2014 m. kovo 25 d. atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais, nes [... įtariama], kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.
Šiaulių apygardos administracinio teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu (4 t., b. l. 79-85) panaikino Šiaulių apskrities VMI 2013 m. kovo 20 d. mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 20 d. sprendimu panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė (4 t., b l. 86-91).
Šiaulių apskrities VMI operatyvaus patikrinimo 2014 m. balandžio 11 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26-28) rekomendavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ užtikrinti, kad deklaruojami mokesčiai būtų mokami įstatymų nustatyta tvarka ir terminais bei spręsti klausimą dėl skolos biudžetui sumokėjimo; bendrovė gali siūlyti ir kitus mokestinės nepriemokos padengimo būdus, pvz., mokestinės nepriemokos perėmimas, kito mokesčių mokėtojo (skolos) sumokėjimas už skolininką; atsiskaitant su kreditoriais vadovautis CK 6.930¹ straipsniu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apskrities VMI 2013 m. balandžio 26 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 83-103) nurodė, kad nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. balandžio 26 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą ir priskaičiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai sumokėti 201 644 Lt pelno mokesčio, 442 103 Lt PVM, 386 916 Lt GPM.
Vilniaus apygardos administracinio teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu (2 t., b. l. 69-82, 167-180) atmetė pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui VMI prie LR FM dėl Šiaulių apskrities VMI 2013 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, dėl VMI prie LR FM 2013 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, dėl Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2014 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnį ir pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro, atsarginių dalių, automobilių remonto ir kitų automobilinių reikmenų įsigijimo išlaidas pagal vairuotojų pateiktus pirminius apskaitos dokumentus į bendrovės apskaitą įtraukė turėdama tikslą sumažinti mokėtinų mokesčių sumą, bei dėl to, ar Šiaulių apskrities VMI pagrįstai konstatavo, jog bendrovė turėjo apskaičiuoti GPM nuo jos direktorei kaip atskaitingam asmeniui išmokėtų sumų, kurių R. A. nepanaudojo įmonės veikloje, nes realiai bendrovė kuro, atsarginių dalių, automobilių remonto ir kitų automobilinių reikmenų įsigijimo išlaidų nepatyrė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismas nustatė, kad pagal 2013 m. sausio 15 d. pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas, ar bendrovė nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. teisingai apskaičiavo ir sumokėjo pelno mokestį, PVM ir GPM. Atlikusi patikrinimą, Šiaulių apskrities VMI 2013 m. balandžio 26 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendrovei papildomai apskaičiavo mokėti 201 644 Lt pelno mokestį, 442 103 Lt PVM ir 386 916 Lt GPM. Šiaulių apskrities VMI 2013 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies patvirtino Šiaulių apskrities VMI 2013 m. balandžio 26 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 201 644 Lt pelno mokestį, 37 503 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 60 493 Lt pelno mokesčio baudą, 442 103 Lt PVM, 100 404 Lt PVM delspinigių ir 132 631 Lt PVM baudą, 376 205 Lt GPM, 66 765 Lt GPM delspinigių ir 112 861 GPM baudą. VMI 2013 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Šiaulių apskrities VMI 2013 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokestinių ginčų komisija 2014 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino VMI 2013 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartimi (2 t., b. l. 104-110, 126-133, 181-188) atmetė pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pagal bendrovės veiklos modelį už pareiškėjo įgyjamas prekes turėjo atsiskaityti bendrovės direktorė, bet nepateikti kuro, atsarginių detalių pirkimo ir panaudojimo pagal automobilius nurašymo aktai, transporto priemonių remonto aktai, statybinių medžiagų nurašymo aktai. Nenustatyta, kad direktorė būtų atsiskaitinėjusi su prekių ir paslaugų tiekėjais už įsigytą kurą, atsargines detales. Įmonės darbuotojai mokesčių administratoriui pateiktuose paaiškinimuose paneigė aplinkybes dėl kuro įsigijimo centralizuotai, nurodė, kad kurą ir detales įsigijo savo sąskaita.
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. A., vadinama pirkėju, ir SIA „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus įgalioto asmens A. Š., vadinama pardavėju, 2014 m. lapkričio 12 d. pasirašė preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65-66, 94; 3 t., b. l. 10-11; 5 t., b. l. 132-133; 6 t., b. l. 56-57; 8 t., b. l. 65-66, 68). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas įsipareigojo nupirkti išsimokėtinai iki 2016m. gruodžio 31 d. mokant lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį tris turistinius autobusus „(duomenys neskelbtini)“, 818/815, 2013 m. gamybos, varikliai - 165 AG (122 Kw), kuras - dyzelinas, euro standartas – Euro 4, be defektų, sėdimų vietų skaičius - 29, pavarų dėžė - mechaninė, rida nedidelė, baltos spalvos, su dvigubais ratais, borto kompiuteriu, autopilotu, ABS, neeksploatuotas Lietuvoje. Vieno autobuso kaina – 96 500 €, bendra pardavimo kaina – 289 500 € (be PVM). Sutarties 3 punktu pirkėjas įsipareigojo iki 2014 m. gruodžio 1 d. sumokėti pardavėjui 58000 € avansą. Pagal sutarties 7 punktą jei pirkėjas nenupirks autobusų, pirkėjo pardavėjui sumokėtas avansas negrąžinamas. Pagal sutarties 12 punktą autobusai bus pristatyti, pagal grafiką iki 2015 m. sausio 31 d. sumokėjus pirmąją įmoką.
Priede prie 2014 m. lapkričio 12 d. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67, 95; 3 t., b. l. 12; 5 t., b. l. 134; 6 t., b. l. 58) nurodytas įmokų grafikas. Pagal grafiką nuo 2015 m. sausio iki 2016 m. gruodžio kas mėnesį reikia mokėti po 9 645,84 € įmokų.
Žemesnės instancijos teismas
SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 1 d. kvite Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68, 91; 3 t., b. l. 13; 5 t., b. l. 135, 6 t., b. l. 59) rašoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (konkrečiai) R. A. sumokėjo A. Š. 58 000 € pagal Pirk. pard sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
R. A., kaip atskaitingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo, 2014 m. gruodžio 31 avanso apyskaitoje (6 t. b. l. 32) nurodė, kad 2014 m. gruodžio 1 d. sumokėjo SIA „(duomenys neskelbtini)“ 200 819,20 Lt. Sąskaitoje liko minus 286,31 Lt.
Kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 60) teigiama, kad R. A., kaip atskaitingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo, 2014 m. gruodžio 15 d. išmokėjo sau 16 448,10 Lt padengti ūkio išlaidas.
FNTT prie LR VRM Valdymo organizavimo skyrius 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais ir vertimu iš latvių kalbos į lietuvių kalbą (5 t., b. l. 136-144, 147-162) nurodė, kad Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnybos Mokesčių ir muitų policijos departamentas per Europolo saugaus tinklo sistemą SIENA pranešė, jog komerciniame registre 2013 m. birželio 19 d. buvo įregistruota Latvijos įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini). Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nenurodytas automobilių ar autobusų pardavimas. Ši įmonė pateikė finansines ataskaitas už 2013 m. ir 2014 m.; paskutinėje ataskaitoje (2014 m.) nurodyta, kad įmonė neturėjo piniginių įplaukų. Finansines ataskaitas parengė valdybos narys I. J.. Latvijos Respublikos registrų duomenimis, A. Š. neturi akivaizdaus ryšio su Latvijos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“.
VMI prie LR FM rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 17-18) nurodė, kad patikrinus tarptautinių informacijos mainų bylų apskaitą (toliau – BYLDOK) dėl gal jau vykdytų informacinių mainų apie Latvijos mokesčių mokėtoją SIA „(duomenys neskelbtini)“ (PVM kodas (duomenys neskelbtini)), nustatyta, jog Latvijos mokesčių administracijai 2016 m. sausio 18 d. išsiųstas paklausimas dėl minėtos Latvijos įmonės 2015 m. vykdytų sandorių su kita Lietuvos įmone. Gauta informacija, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo PVM mokėtoja nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. SIA „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir valdybos narys iki 2013 m. gruodžio 12 d. buvo Lietuvos pilietis I. J.; nuo 2014 m. sausio 21 d. - įgaliotas atstovas V. M.. Deklaruota veikla – kita pašto ir pasiuntinių veikla. SIA „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), nebendradarbiauja su Latvijos Respublikos valstybine pajamų tarnyba, neatsiliepia į laiškus. Kadangi nepateikti dokumentai, pagal kuriuos būtų galima patikrinti PVM apskaičiavimą, mokesčių mokėtojas nuo 2015 m. lapkričio 30 d. išregistruotas iš (Latvijos) PVM mokėtojų registro. Mokesčių mokėtojas 2015 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijoje deklaravo prekių įsigijimą iš Lietuvos įmonės už 250 915 €. Prekių ir/ar paslaugų tiekimo ir/ar teikimo ES valstybėms narėms ataskaitoje už 2015 m. birželio mėnesį prekių tiekimas Lietuvos įmonei deklaruotas. Tikrinant pagal iki 2015 m. kovo 10 d. galiojusį PVM kodą (duomenys neskelbtini), VIES duomenimis, SIA „(duomenys neskelbtini)“ Bendrijos viduje nedeklaravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekimų.
Įtariamų, kaltinamų, nuteistų asmenų registro duomenimis (4 t., b. l. 190-193, 5 t., b. l. 21) ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, A. Š. 2012 m. buvo teistas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. I. J. 2012 m. teistas už dokumentų klastojimą ir pasikėsinimą sukčiauti. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, juridinio asmens, naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimo ar vadovavimo, dokumento suklastojimo, kurioje kaltinimai pareikšti kaltinamiesiems I. J., A. Š. ir kitiems.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. balandžio 30 d. sudarytame balanse už 2013 m. (1 t., b. l. 55, 84, 128) nurodė, kad 2013 m. turėjo turto už 185 570 Lt (53 744,79 €), iš jo ilgalaikio turto už 51 Lt, trumpalaikio turto už 185 519 Lt (53 730 €), trumpalaikį turtą sudaro 1 470 Lt atsargų, išankstinių apmokėjimų, 135 613 Lt per 1 m. gautinos sumos, 48 436 Lt pinigai ir jų ekvivalentai; per 1 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 3 286 939 Lt (951 963,33 €).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gruodžio 31 d. aiškinamajame rašte (1 t., b. l. 52-53, 60-61, 81-82, 89-90) nurodė, kad ilgalaikį turtą sudaro kasos aparatai, visas ilgalaikis turtas nudėvėtas. Pirkėjų skolos sudaro 15 275 Lt. Atskaitingo asmens skola ir bendrovės vairuotojų į bendrovės kasą įneštinos pajamos sudaro 120 338 Lt. Bendrovė skolinga 3 089 772 Lt už ankstesniais mokestiniais laikotarpiais priskaičiuotą darbo užmokestį, nuo jų mokėtiną GPM ir automobilių nuomą. Dar 156 773 Lt bendrovė skolinga pagal vykdomuosius raštus.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 22 d. pranešime VMI (6 t., b. l. 4) nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovė pripažinta veiklos nevykdančiu mokesčių mokėtoju.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 31 d. sudarytame ir 2015 m. balandžio 30 d. patvirtintame balanse už 2014 m. (1 t., b. l. 47, 62-63, 76, 92-93, 128; 6 t., b. l. 30-31, 90-91) nurodė, kad 2014 m. turėjo turto už 204 735 Lt (59 295,35 €), iš jo ilgalaikio turto už 51 Lt, trumpalaikio turto už 204 684 Lt (59 280,58 €), trumpalaikį turtą sudaro 200 841 Lt atsargų, išankstinių apmokėjimų, 3 842 Lt per 1 m. gautinos sumos, 204 735 Lt pinigai ir jų ekvivalentai; per 1 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 3 307 657 Lt (957 963,68 €).
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi (1 t., b. l. 43-45, 73-74) pagal pareiškėjos VMI pareiškimą iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratore skyrė V. V.. Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad pagal VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)” neturėjo nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Pagal 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą įmonė 2014 m. turėjo turto už 204 735 Lt (59 295,35 €), iš jo ilgalaikio turto už 51 Lt, trumpalaikio turto už 204 684 Lt (59 280,58 €), per 1 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 3 307 657 Lt (957 963,68 €). 2014 m. įmonės pradelsti įsipareigojimai žymiai viršijo į jos balansą įrašyto turto vertę. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos teismuose išnagrinėta bylų dėl skolų priteisimo, kuriose atsakovė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemoka privalomų įmokų valstybės, savivaldybių biudžetams. Jos skola valstybės biudžetui siekia 660 611,40 €, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi (1 t., b. l. 42, 72; 2 t., b. l. 112, 136, 184; 5 t., b. l. 199) patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius reikalavimus. VMI prie LR FM (antros eilės kreditorius) - 654550,39 €; UAB „(duomenys neskelbtini)“ (trečios eilės kreditorius) – 5 038 €, antstolis A. B. (trečios eilės kreditorius) - 123,89 €, bendra kreditorinių reikalavimų suma 659 712,28 €.
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi pripažino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (2 t., b. l. 113-114, 190-191).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi (2 t., b. l. 115-117, 145-147, 192-194) patvirtino patikslintą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės VMI prie FM 660 611,40 € finansinį reikalavimą; 2018 m. vasario 19 d. nutartimi (2 t., b. l. 195) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminį kreditorių VMI prie LR FM pakeitė VĮ Turto banku.
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu (4 t. b. l. 109-110) nubaudė R. A. už pažeidimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį, o būtent už tai, kad, UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant nemokiam, ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi direktorė) R. A. 2017 m. sausio 16 d. pateikė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei V. V. šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus už 2014 m. (5 t., b. l. 200): segtuvą Pirkimai (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), du segtuvus Pardavimai 2014 m. sausio – vasario mėnesiai ir nuo 2014 m. kovo 1 d. iki gruodžio 31 d.), du segtuvus Kasa (2014 m. sausio – rugpjūčio mėnesiai ir nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvą Bankas (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvą Atlyginimo žiniaraščiai (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvą Avansų apyskaitos (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvą Buhalterinės pažymos – sunaudotų medžiagų nurašymo aktai (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvą Prašymai VMI, taip pat 2014 m. balansą, pirkimo – pardavimo sutartį, mokėjimo kvitą, pateiktų dokumentų sąrašą, iš viso 10 segtuvų, 1 094 lapų.
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2017 m. kovo 7 d. protokole (4 t., b. l. 114-115; 6 t., b. l. 2-3) nurodyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė V. V. pateikė FNTT prie LR VRM tyrėjui šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus už 2014 m.: segtuvą Pirkimai (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), du segtuvus Pardavimai 2014 m. sausio – vasario mėnesiai ir nuo 2014 m. kovo 1 d. iki gruodžio 31 d.), du segtuvus Kasa (2014 m. sausio – rugpjūčio mėnesiai ir nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvą Bankas (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvą Atlyginimo žiniaraščiai (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvą Avansų apyskaitos (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvą Buhalterinės pažymos – sunaudotų medžiagų nurašymo aktai (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvą Prašymai VMI, taip pat 2014 m. balansą, pirkimo – pardavimo sutartį, mokėjimo kvitą, pateiktų dokumentų sąrašą.
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė V. V. 2018 m. liepos 20 d. FNTT adresuotame rašte (2 t., b. l. 152) nurodė, kad 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“' apskaitos dokumentai jai nebuvo perduoti.
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2018 m. rugsėjo 26 d. protokole (7 t., b. l. 38-40) nurodyta, kad R. A. pateikė FNTT prie LR VRM tyrėjui šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus už 2013 m.: segtuvą „Ilgalaikio turto apskaitos kortelės“ 2013 m., 2 segtuvus „Pardavimai“ 2013 m., segtuvą „Pirkimai“ 2013 m., segtuvą „Pirkimai“ 2013/12 mėn. „Atlyginimai“ 2013 m., segtuvą „Kasa“ 2013 m., segtuvą „Avansų apyskaitos“ 2013 m., segtuvą „Buhalterinės pažymos ir medžiagų nurašymo aktai“ 2011-2013 m., segtuvą „Bankas“ 2013 m., įmautę „Balansas“ 2013 m., tarptautinio keleivių vežimo licencijos originalą, kelių transporto veiklos licencijos originalą, EB Keleivių vežimo kelių transportu profesinės kompetencijos pažymėjimo kopiją.
Žemesnės instancijos teismas
FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė J. D. 2017 m. rugpjūčio 18 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 172-194) nurodė, kad atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo R. A. 2014 m. gruodžio 1 d. turėjo 185 346,10 Lt (53 679,94 €) nepanaudotų avansų likutį. Jo neužteko sumokėti A. Š. 58 000 € (200 262,40 Lt) avansą pagal 2014 m. lapkričio 12 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Specialistė negalėjo nustatyti, iš kokių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo R. A. 2014 m. gruodžio 1 d. sumokėjo A. Š. trūkstamą sumą – 4 320,06 € (58 000 € – 53 679,94 €), nes nepateikti pinigų gavimą patvirtinantys dokumentai.
Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijų įforminimo dokumentus ir banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad pagal 2014 m. gruodžio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) atskaitingam asmeniui R. A. iš bendrovės kasos išduota 16 448,10 Lt (4 763,70 €) ūkio išlaidoms. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos grynaisiais pinigais 2014 m. gruodžio 4 d. paimta 1 310 Lt (379,40 €), 2014 m. gruodžio 23 d. paimta 4 140 Lt (1 199,03 €). Į atskaitingo asmens R. A. 2014 m. gruodžio mėnesio avanso apyskaitą įrašius per mėnesį gautų 21 898,10 Lt (16 448,10 € + 1 310 € + 4 140 € = 6 342,13 €) avansų sumą, buvo padengta trūkstamų lėšų suma. Tyrimui pateiktų avansų gavimą bei jų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų duomenimis, R. A. nepanaudotų avansų likutis (R. A. skola bendrovei) 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 4 386,48 Lt (1 270,41 €). 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės kasoje dokumentinio pinigų likučio nebuvo.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo R. A. į 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą įrašė Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 1 d. kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansų panaudojimą pagrindžiantį dokumentą, nurodydama, kad sumokėjo 200 819,20 Lt avansą. Oficialus euro kursas lito atžvilgiu Lietuvoje yra 3,4528 Lt, todėl R. A. į 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą turėjo įrašyti 200 262,40 Lt (58 000 € x 3,4528 Lt/€) avansą. Bendrovės atskaitingas asmuo R. A. į 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą įrašė 556,80 Lt (200 819,20 Lt – 200 262,40 Lt) didesnę išlaidų sumą ir jos pagrindimui nepateikė pinigų sumokėjimo dokumentų ir taip 556,80 Lt (161,26 €) sumažino (iki) 2014 m. gruodžio 31 d. nepanaudotų avansų likutį.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. A. į 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą įrašiusi tikrovės neatitinkančius duomenis apie atsiskaitymui su Latvijos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. gruodžio 1 d. kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) panaudotą avansą – 200 819,20 Lt (58 161,26 €), nesilaikė LR buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio, pagal kurį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes iškraipė buhalterinės apskaitos duomenis, 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitoje užfiksuota atsiskaityti su Latvijos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ panaudota pinigų suma neatspindi tikrosios įvykusios pinigų sumokėjimo operacijos piniginės išraiškos ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 1 d. VĮ Registrų centrui pateikė 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarytą balansą. Balanso duomenimis, didžiausią UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 841 Lt (58 167 €) (98 %) trumpalaikio turto dalį sudarė išankstiniai apmokėjimai, iš jų 200 262 Lt (58 000 €) Latvijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. lapkričio 12 d. preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta suma. Didžiausią trumpalaikių įsipareigojimų dalį (94,2 %) sudarė su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 3 116 541 Lt (902 613 €).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikiai įsipareigojimai (per 1 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai) 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 3 286 940 Lt (951 964 €), trumpalaikis turtas 185 520 Lt (53 730 €), 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 3 307 657 Lt (957 963 €), trumpalaikis turtas buvo 204 684 Lt (59 280 €). Vadinasi, bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikio turto vertę.
Tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai už 2014 m., tačiau nepateikti 2014 m. buhalterinės apskaitos registrai - suvestinis apskaitos registras „(duomenys neskelbtini)“, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos registras, kitų skolų ir įsipareigojimų apskaitos registras ir ilgalaikio turto apskaitos registras. Specialistė tyrimo metu negalėjo nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai už 2014 m. nepateikti dėl jų netvarkymo ar neišsaugojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. netvarkė ilgalaikio turto apskaitos registro, bendrovės skolų ir įsipareigojimų apskaitos registro, kuriame turėtų būti vedama analitinė skolų apskaita pagal kiekvieną tiekėją ir pirkėją, apskaitos duomenų nesurašė į suvestinį apskaitos registrą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame duomenys sisteminami ir kaupiami finansinės atskaitomybės sudarymui, tai ji nevykdė LR buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies, pagal kurią ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.
Neturint UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje užfiksuotų skolų likučių laikotarpio pradžioje (2014 m. sausio 1 d.) tyrimo metu iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti atskirų tiekėjų ir pirkėjų skolų bei kitų bendrovės įsipareigojimų. Apskaitos duomenų nesurašius į suvestinį apskaitos registrą „(duomenys neskelbtini)“, negalima nustatyti balansinių sąskaitų likučių tiriamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei patikrinti į bendrovės balansą įrašytų duomenų teisingumo.
Dėl ilgalaikio turto apskaitos registro, skolų apskaitos registro ir suvestinio apskaitos registro „(duomenys neskelbtini)“ netvarkymo, nevykdant LR Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo ilgalaikio turto apskaitos registro, skolų ir įsipareigojimų apskaitos registro bei suvestinio apskaitos registro „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., tai bendrovė nevykdė LR buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1679 redakcija) 19 straipsnio 1 dalies, pagal kurią apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, bei 19 straipsnio 2 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1679 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. galioja 2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1679 redakcija), numatanti, kad patvirtinus finansines ataskaitas apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis LR Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.
Dėl ilgalaikio turto apskaitos registro, skolų ir įsipareigojimų apskaitos registro bei suvestinio apskaitos registro „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojimo, nevykdant LR buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1-2 dalių, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė J. D. 2017 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų protokole (6 t., b. l. 65-66) nurodė, kad R. A. 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitoje nurodė - 286,31, Lt avansų likutį, t. y. užfiksuota, jog bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo skolinga R. A. 286,31 Lt (82,92 €). Taip atsitiko todėl, kad į 2014 m. gegužės ir birželio avanso apyskaitas neįrašyta iš banko gauta 15 490 Lt. Be to, į 2014 m. balandžio ir liepos mėnesių avanso apyskaitas perkelti neteisingi duomenys apie nepanaudotų avansų likutį mėnesio pradžioje, todėl nurodyti neteisingi duomenys apie atskaitingo asmens R. A. nepanaudotų avansų likutį 2014 m. gruodžio 31 d.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad R. A. nepanaudotų avansų likutis 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 4 386,48 Lt (1 270,41 €). Nepanaudotų avansų likutis turėjo būti užfiksuotas 2014 m. gruodžio mėnesio avanso apyskaitoje. Nepanaudoto avanso perdavimas bankroto administratoriui neįformintas. Tyrimo metu negalima nustatyti, ar (kur) buvo panaudotas 4 386,48 Lt (1 270,41 €) avanso likutis.
FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė J. D. 2018 m. vasario 23 d. pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 77-105) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas apskaičiuotas dviem būdais:
1) palyginus dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelstų įsipareigojimų VMI, kurių prievolė nustatyta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas dvylika PVM deklaracijų už 2014 m. kas mėnesį (6 t., b. l. 15-25), su puse į UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą įrašyto turto vertės (kaip numato LR įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis),
2) pagal apskaičiuotus balanso rodiklius.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalies pradelstų įsipareigojimų (nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d.) suma 84 103 €. 2013 m. gruodžio 31 d. pusė į bendrovės balansą įrašyto turto vertės yra 26 872,50 € (53 745 € : 2). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 31 d. dalies pradelstų įsipareigojimų (nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d.) suma 84 103 €, pusė į bendrovės balansą įrašyto turto vertės yra 29 647,50 € (59 295 € : 2). Palyginus dalies pradelstų įsipareigojimų sumą su bendrovės turto suma, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalies pradelstų įsipareigojimų suma tiek 2013 m. gruodžio 31 d., tiek 2014 m. gruodžio 31 d. viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, tai yra bendrovė jau 2013 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.
UAB „(duomenys neskelbtini)” balanso, sudaryto 2014 m. gruodžio 31 d., rodiklių analizė, apskaičiuojant einamojo likvidumo, kritinio likvidumo, bendrąjį skolos ir bendrąjį mokumo koeficientus, rodo, kad bendrovė neturėjo turto padengti trumpalaikių įsipareigojimų, nes jau 2013 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.
Žemesnės instancijos teismas
Vadinasi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki ir 2014 m. lapkričio 12 d., kai sudarė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, ir 2014 m. gruodžio 1 d., kai sumokėjo 58 000 € avansą.
FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė J. D. 2018 m. liepos 19 d. apklausos protokole (6 t., b. l. 109-113) atsakė į užduotus klausimus.
Klausimas: Ar, nesant 2014 m. buhalterinės apskaitos registrų: suvestinio apskaitos registro „(duomenys neskelbtini)“, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos registro, kitų skolų ir įsipareigojimų apskaitos registro ir ilgalaikio turto apskaitos registro, remiantis pirminiais apskaitos dokumentais, galima nustatyti bendrovės veiklą, jeigu negalima - tai dėl kokių priežasčių?
Specialistės atsakymas: Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, pagrindžiančiais 2014 m. vykdytą paslaugų pardavimą bei kitas ūkines operacijas, nesant 2014 m. suvestinio apskaitos registro „(duomenys neskelbtini)“, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos registro, kitų skolų ir įsipareigojimų apskaitos registro ir ilgalaikio turto apskaitos registro galima nustatyti bendrovės veiklą už 2014 m., nes bendrovės 2014 m. pajamų gavimą patvirtinančių dokumentų - pardavimo PVM sąskaitų faktūrų duomenys yra užfiksuoti pardavimo apskaitos registre ir deklaruoti VMI pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2014 m. Tačiau kadangi tyrimo metu nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai už 2014 metus, o specialistė negalėjo nustatyti, ar apskaitos registrai nepateikti dėl jų netvarkymo ar dėl jų neišsaugojimo, padaryta (priešinga) išvada. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. netvarkė ilgalaikio turto apskaitos registro, bendrovės skolų ir įsipareigojimų apskaitos registro, kuriame turėtų būti vedama analitinė skolų apskaita pagal kiekvieną tiekėją ir pirkėją, apskaitos duomenų nesurašė į suvestinį apskaitos registrą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame duomenys sisteminami ir kaupiami finansinės atskaitomybės sudarymui, ji nevykdė LR buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies, pagal kurią ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Dėl ilgalaikio turto apskaitos registro, skolų apskaitos registro ir suvestinio apskaitos registro „(duomenys neskelbtini)“ netvarkymo, nevykdant LR buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo ilgalaikio turto apskaitos registro, skolų ir įsipareigojimų apskaitos registro bei suvestinio apskaitos registro „(duomenys neskelbtini)“ už 2014 m., tai bendrovė nevykdė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių. Dėl ilgalaikio turto apskaitos registro, skolų ir įsipareigojimų apskaitos registro bei suvestinio apskaitos registro „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojimo, nevykdant LR buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1-2 dalių, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. (žr. 2017 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)).
Klausimas: Ar, neturint apskaitos registruose užfiksuotų turto bei skolų likučių 2014 m. sausio 1 d, pateikus apskaitos dokumentus už 2013 m., pagal pirminius apskaitos dokumentus galima nustatyti įmonės veiklą už 2014 m.?
Specialistės atsakymas: Neturint apskaitos registruose užfiksuotų turto bei skolų likučių 2014 m. sausio 1 d., pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus už 2014 m. negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. Pagal pateiktus įmonės ataskaitinio laikotarpio pirminius apskaitos dokumentus galima nustatyti tik įmonės veiklą, nes turto ir skolų likučiai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje neturi įtakos nustatant įmonės veiklą, susijusią su pajamų uždirbimu.
Klausimas: Kokie teisės aktai pažeisti į bendrovės apskaitą neįtraukus 556,80 Lt (161,26 €) valiutos keitimo išlaidų ir kokias tai sukėlė pasekmes?
Specialistės atsakymas: Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 1 d. kvito Nr. (duomenys neskelbtini) suma - 58 000 € (200 262,40 Lt) - įrašyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens R. A. 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą kaip avansų panaudojimą pagrindžiantis dokumentas. Tačiau avanso apyskaitoje pagal šį kvitą patirtų išlaidų suma turėjo būti užfiksuota [mažesnė], t. y. 200 262,40 Lt (58 000 €). Pagal R. A. 2014 m. gruodžio 31 d avanso apyskaitoje nurodytą balansinių sąskaitų korespondenciją avanso apyskaitoje įrašyta patirtų išlaidų suma 200 819,20 Lt (58161,26 €) bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuota kaip avanso panaudojimas išankstiniam apmokėjimui ir į balansą sudarytą 2014 m. gruodžio 31 d įtraukta kaip trumpalaikis turtas (išankstinis apmokėjimas). Jeigu 556,80 Lt (161,26 €) skirtumas tarp 2014 m. gruodžio 1 d. kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 58 000 € (200 262,40 Lt) sumos ir R. A. 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitoje užfiksuotos 200 819,20 Lt (58 161,26 €) išankstinio apmokėjimo sumos yra valiutos keitimo išlaidos, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįsdama 556,80 Lt (161,26 €) valiutos keitimo išlaidų apskaitos dokumentu - valiutos pirkimo kvitu ir neįrašydama į 2014 m. buhalterinę apskaitą, nevykdė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, nurodančios, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir 6 straipsnio 2 dalies, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Jeigu 556,80 Lt (161,26 €) suma yra valiutos keitimo išlaidos, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama šias išlaidas pagrindžiančio dokumento, bendrovės 2014 m. apskaitoje ir finansinėse ataskaitose (2014 m. gruodžio 31 d. balanse) 556,80 Lt (161,26 €) padidino išankstinio apmokėjimo sumą ir 556,80 Lt (161,26 €) sumažino sąnaudas. Jeigu 556,80 Lt (161,26 €) suma yra valiutos keitimo išlaidos, tai dėl nepagrįstų apskaitos dokumentu - valiutos pirkimo kvitu ir neįrašytų į bendrovės 2014 m. buhalterinę apskaitą valiutos keitimo išlaidų 556,80 Lt (161,26 €), negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už 2014 m.
Klausimas: Ar be ilgalaikio turto apskaitos registro, skolų ir įsipareigojimų apskaitos registro, suvestinio apskaitos registro „(duomenys neskelbtini)“, remiantis tik pirminiais apskaitos dokumentais, galima sudaryti 2013 m. ir 2014 m. bendrovės balansą?
Specialistės atsakymas: Pirminių apskaitos dokumentų duomenys registruojami apskaitos registruose. Ilgalaikio turto apskaitos registruose fiksuojamas ilgalaikio materialaus turto įsigijimas, nusidėvėjimas, perleidimas ir nurašymas pagal atskirus turto vienetus, skolų ir įsipareigojimų apskaitos registruose vedama analitinė skolų apskaita pagal kiekvieną tiekėją, pirkėją ar kitą skolininką, nurodant skolos likutį ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Šių apskaitos registrų suvestiniai duomenys surašomi į apskaitos registrą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame apskaitos duomenys sisteminami ir kaupiami pagal balansines sąskaitas finansinės atskaitomybės sudarymui. Pagal apskaitos registre „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotus balansinių sąskaitų likučius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaromas balansas, jame nurodant visą bendrovės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 1 d. VĮ „Registrų centras“ pateikė balansą už 2014 m., kuriame nurodyti ir praėjusių metų duomenys 2013 m. gruodžio 31 d. Apskaitos duomenų nesurašius į suvestinį apskaitos registrą „(duomenys neskelbtini)“ ar kitą balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraštį ir nenustačius balansinių sąskaitų likučių ataskaitinio laikotarpio pradžioje (2013 m. gruodžio 31 d.) ir pabaigoje (2014 m. gruodžio 31 d.), remiantis tik pirminiais apskaitos dokumentais negalima sudaryti bendrovės balanso už 2013 ir 2014 m.
FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė J. D. 2018 m. rugsėjo 13 d. paaiškinimų protokole (6 t., b. l. 117-118) atsakė į užduotus klausimus.
Klausimas: Jei UAB „(duomenys neskelbtini)” atsakingi asmenys neišsaugojo ir tyrimui bei bankroto administratoriui nepateikė pirminių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tai ar nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo organizuojama ir tvarkoma nepažeidžiant LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų ? Jei pažeidžiant ir jei dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros - tai kurie konkrečiai, kada ir kieno padaryti pažeidimai tai įtakojo ir kas už tai atsakingas?
Specialistės atsakymas: Nepateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų už 2013 m., negalima nustatyti bendrovės gautų pajamų, parduotų prekių savikainos, patirtų veiklos sąnaudų, ilgalaikio ir trumpalaikio turto, skolų bei įsipareigojimų.
Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo prekių bei paslaugų pirkimo ir pardavimo apskaitos dokumentų, trumpalaikio ir ilgalaikio turto apskaitos dokumentų, kasos operacijų įforminimo dokumentų ir banko sąskaitų išrašų, avanso apyskaitų, pinigų sumokėjimą atsiskaitant su ūkio subjektais pagrindžiančių dokumentų nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tai ji nevykdė LR buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1679 redakcija), pagal kurią apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir 19 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.), pagal kurią, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintoje „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje“ nustatytas ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo terminas yra 10 m.
Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo prekių ir paslaugų pirkimo bei pardavimo apskaitos dokumentų, trumpalaikio ir ilgalaikio turto apskaitos dokumentų, kasos operacijų įforminimo dokumentų ir banko sąskaitų išrašų, avanso apyskaitų bei pinigų sumokėjimą atsiskaitant su ūkio subjektas pagrindžiančių dokumentų, tai dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo, nevykdant LR buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1-2 dalies, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Nustatyti konkretų asmenį, atsakingą už apskaitos dokumentų neišsaugojimą ir buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nevykdymą, nėra specialisto kompetencija.
Daiktų apžiūros 2018 m. spalio 17 d. protokolu (7 t., b. l. 46-48), parengtame dalyvaujant specialistei J. D., buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai: pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitos faktūros, kurių duomenys užfiksuoti pirkimų bei pardavimų apskaitos registruose; kasos operacijų įforminimo dokumentai ir kasos knyga; „(duomenys neskelbtini)“ banke A/S esančios sąskaitos išrašai, kurių duomenys už kiekvieną mėnesį įrašyti suvestinėje (balansinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Pinigai (duomenys neskelbtini) banke“); avansų apyskaitos; ilgalaikio turto apskaitos kortelės, kuriose užfiksuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000-2001 m. įsigyti kasos aparatai, nurodant galutinę jų nusidėvėjimo datą 2006 m.; buhalterinės pažymos ir sunaudotų medžiagų nurašymo aktai. Apžiūrai nepateiktas papildomai pareikalautas suvestinis apskaitos registras „(duomenys neskelbtini)“ ir skolų bei įsipareigojimų apskaitos registras už 2013 m. Apžiūros metu specialistė J. D. padarė išvadą, kad kadangi apžiūrai nepateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestinis apskaitos registras „(duomenys neskelbtini)“ ir skolų bei įsipareigojimų apskaitos registras už 2013 m., specialistė negalėjo nustatyti, ar šie apskaitos registrai nepateikti dėl jų netvarkymo ar dėl neišsaugojimo. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. netvarkė bendrovės skolų ir įsipareigojimų apskaitos registro, kuriame turėtų būti vedama analitinė skolų apskaita pagal kiekvieną tiekėją ir pirkėją, apskaitos duomenų nesurašė į suvestinį apskaitos registrą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame duomenys sisteminami ir kaupiami finansinės atskaitomybės sudarymui, tai ji nevykdė LR buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr.IX-574 16 straipsnio 1 dalies, pagal kurią ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Dėl skolų ir įsipareigojimų apskaitos registro ir suvestinio apskaitos registro „(duomenys neskelbtini)“ netvarkymo, nevykdant LR buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 m. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo skolų ir įsipareigojimų apskaitos registro bei suvestinio apskaitos registro „(duomenys neskelbtini)“ už 2013 m., tai ji nevykdė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1-2 dalių. Dėl skolų ir įsipareigojimų apskaitos registro bei suvestinio apskaitos registro „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojimo, nevykdant LR buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1-2 dalių, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 m. Neturint apskaitos registruose užfiksuotų turto bei skolų likučių 2013 m. sausio 1 d., pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 m. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė VĮ Registrų centrui finansines ataskaitas už 2013 m., tačiau nepateikus suvestinio apskaitos registro „(duomenys neskelbtini)“, negalima patikrinti finansinėse ataskaitose įrašytų duomenų teisingumo.
Teisiamajame teismo posėdyje specialistė J. D. nurodė, kad tiriamas laikotarpis buvo nuo 2014 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Buvo keliami klausimai dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir sandorio su Latvijos įmone, ar įmonė turėjo pinigų atsiskaityti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai pateikti tik už 2014 m. Dokumentų už 2015 m. nebuvo, įmonė nebevykdė veiklos. Peržiūrėjus dokumentus, specialistei trūko apskaitos registro, „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pateikiami suvestiniai duomenys už metus, nebuvo skolų registro. Specialistė prašė pateikti (trūkstamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus) bankroto administratorės. Bankroto administratorė atsakė, kad ji daugiau dokumentų neturi, tik tie, kuriuos jau pateikė. Praėjusiais metais specialistei buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai už 2013 m., surašytas daiktų apžiūros protokolas. Už 2014 m. nepateiktas suvestinis registras „(duomenys neskelbtini)“, skolų ir įsipareigojimų apskaitos registras. Ir tyrėjas prašė pateikti trūkstamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrus, bet jie nepateikti. Buhalterinę apskaitą turi tvarkyti įmonės buhalteris. Buhalteris žino, kad yra analitinė ir sintetinė apskaitos. „(duomenys neskelbtini)“ vedami suvestiniai duomenys pagal sintetines turto ir įsipareigojimų sąskaitas. Kaupiami duomenys apie likutį laikotarpio pradžioje, apyvartą per metus. „(duomenys neskelbtini)“ reiškia, kad tai yra suvestinis apskaitos registras. Tokia sąvoka įstatymuose nereglamentuota. „(duomenys neskelbtini)“ gali būti pavadinta apyvartinių sąskaitų žiniaraščiu. Jei apskaita kompiuterizuota, ji gali vadintis kitaip. Reikia žiūrėti ne į pavadinimą, o į esmę, t. y. kaip (pagal kokį principą) yra kaupiami buhalteriniai duomenys. Įmonė turi vesti apskaitos registrus. Savarankiškai nusistato, kokius apskaitos registrus ves. Specialistei nepateiktas suvestinis apskaitos registras, pagal kurį būtų galima nustatyti, koks likutis buvo metų pradžioje, kokia apyvarta (debetas, kreditas), koks likutis metų pabaigoje. Tik turint šiuos duomenis galima sudaryti balansą, nes apskaitos registre duomenys grupuojami. Sąskaitos – pirminiai dokumentai. Iš sąskaitų krūvos neužpildysi balanso. Suvestiniai duomenys keliami į „(duomenys neskelbtini)“ arba kitą suvestinį apskaitos registrą. Nebuvo registrų, iš kurių būtų galima patikrinti, kaip balanse surašyti duomenys. Specialistė žiūrėjo 2013-2014 m. buhalterinius apskaitos dokumentus. Situacija analogiška: nėra pagrindinių registrų. Specialistės išvadoje parašyta, kokie apskaitos registrai pateikti: pardavimų registrai, gaunamų sąskaitų registras, banko išrašų registras, kasos registras. Iš to negalima žinoti, kaip pirkėjas atsiskaito su įmone. Nėra skolų ir įsipareigojimų registro, turto registro. Iš turimų (pirminių) duomenų galima padaryti (apskaitos) registrą. Duodama paaiškinimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo vedama kompiuteriu. Nors ji sako, kad įmonė neturėjo turto, balanse toks turtas įrašytas, pvz., kuras, atsargos, išankstiniai apmokėjimai, pirkėjų įsiskolinimas, gautinos sumos. Pagal pateiktus pardavimų apskaitos registrus specialistė galėjo nustatyti tik įmonės pardavimų pajamas. Pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. ilgalaikio turto apskaitos kortelės, pardavimai, pirkimai, kasa ir bankų išrašai. Suvestiniai registrai – analitinė ir suvestinė apskaita. Analitinėje apskaitoje duomenys vedami pagal kiekvieną tiekėją, mašiną, suvestinėje – visų tiekėjų, visų pirkėjų, viso turto. Iš pateiktų dokumentų specialistė negalėjo nustatyti, kiek įmonė yra skolinga. Buhalterinė apskaita vedama už kalendorinius metus. Pradedant naujus metus, iš praėjusių metų perkeliami likučiai. Yra apskaitos tęstinumas. 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys atsispindės 2013 m. balanse. Specialistė reikalavo dokumentų už 2013 m. Suvedus turimus duomenis, negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už 2013 m., nes nėra apskaitos registrų, kuriuose būtų nurodyti praėjusių metų likučiai. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį būtinai turi būti buhalterinės apskaitos duomenys apie įmonės turtą ir įsipareigojimus. Negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už 2013 m., nes nėra skolų registro, neaišku, kam, kiek įmonė skolinga. Tvarkant buhalterinę apskaitą naudojamas dvejybinis įrašas. Rašomas vienos sąskaitos debetas (skolos), kitos – kreditas (turtas). Taip matosi pinigų judėjimas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamos apskaitos nesimatė debito ir kredito. Įmonės balansas teikiamas kiekvienų metų gruodžio 31 d. duomenimis. Jeigu balansas sudarytas 2014 m. gruodžio 31 d., tai praėjęs laikotarpis bus 2013 m. gruodžio 31 d. Be suvestinio registro negalima sudaryti balanso. Turi būti suvesti buhalterinių sąskaitų likučiai. Latvijos įmonei sumokėti pinigai balanse įtraukti kaip išankstinis apmokėjimas prie trumpalaikio turto. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vestus registrus tie duomenys nebuvo sisteminami. Specialistei pateikti tiek pardavimo, tiek pirkimo registrai, t. y. suregistruotos pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitos faktūros. Specialistė patikrino šiuos duomenis su deklaracijomis VMI, duomenys sutapo. Tačiau pardavimo ir pirkimo registruose nesimato atsiskaitymo, tik sumos, kiek reikia sumokėti, paskaičiuotas PVM, matosi pinigų judėjimas kasoje. Nustatydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą, specialistė rėmėsi VMI raštu apie mokestinę nepriemoką. VMI rašte nurodyta, kiek įmonė skolinga, kada susidarė nepriemokos, pagal kokius mokesčius. Ginčas dėl mokestinių nepriemokų buvo mokestinių patikrinimų metu. Pagal pateiktas lenteles nustatė skolas valstybės biudžetui. Kadangi tos skolos tęsiasi nuo 2008 m., savaime aišku, kad skolos pradelstos. Specialistė nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki 2013 m. gruodžio 31 d. Nustatydama įmonės nemokumą, specialistė nevertino ginčijamų pradelstų skolų. Byla Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme baigėsi tik 2015 m. Skaičiuodama nemokumą, lygino pradelstas skolas su įmonės turtu. Įstatymas nereikalauja, kad įmonė apskaitytų pradelstas skolas. Teismas patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 5 000 €. Avansas Latvijos įmonei įrašytas į (2014 m.) gruodžio mėnesio atskaitingo asmens avanso apyskaitą. Kvitas patvirtina pinigų sumokėjimą. Tačiau į avansinę apyskaitą įrašyta didesnė suma, negu nurodyta avanso suma. Valiutos keitimo išlaidų nepatvirtina dokumentai, kaip reikalauja LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis. Valiutos keitimo išlaidos turėjo būti įrašytos į sąnaudas. Kadangi tai nebuvo padaryta, dėl to tik iš dalies galima nustatyti įmonės turtą ir įsipareigojimus. Pagal dokumentus įmonė gaudavo pajamų už keleivių vežimą. Sudėjus lėšas kasoje, banke, pas atskaitingą asmenį įmonė neturėjo lėšų sumokėti Latvijos įmonei 58 000 € avansą. Trūko nedaug. Paskutinė sąskaita už pervežimo paslaugas išrašyta 2014 m. gruodžio 31 d. Specialistė nepamena, kada iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleisti darbuotojai. 2018 m. gruodžio 23 d. išvadoje yra klausimas apie nemokumo momento nustatymą. Specialistė negalėjo nustatyti nemokumo (2014 m.) gruodžio 1 d., nes finansinė atskaitomybė nesudaryta 2014 m. gruodžio 1 d. Finansinė atskaitomybė sudaroma metų pabaigoje (gruodžio 31 d.). Specialistės klausė, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną ir pinigų sumokėjimo dieną. Tokiai datai specialistė negalėjo nustatyti (ne)mokumo, nes nėra registrų konkrečiai datai, iš kurių matytųsi likučiai. Todėl specialistė nustatinėjo (ne)mokumą 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Sandorio su Latvijos įmone sudarymas neturėjo įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumui, nes įmonė jau anksčiau buvo nemoki. Specialistės 2017 m. rugpjūčio 18 d. išvadoje tiriamasis laikotarpis apima nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tai - pirminė išvada. Vėliau ji apžiūrėjo buhalterinius dokumentus už 2013 m. ir pateikė kitą išvadą. Nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrų už 2013 m. ir 2014 m. Jei buhalteriui būtų pateikti buhalterinių sąskaitų turto ir įsipareigojimų likučiai už 2013 m. metų pradžioje, jis galėtų padaryti suvestinius apskaitos registrus ir balansą.
Dėl skolininko nesąžiningumo (BK 208 str. 2 d.)
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 208 straipsnio 2 dalį numatyta asmeniui, kuris dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams.
Šio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo, pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, kuris jį perleidžia vienam ar keletui kreditorių, taip padarydamas turtinę žalą likusiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2013).
Nagrinėjamu laikotarpiu kaltinamoji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir turėjo įgaliojimus veikti įmonės vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, taigi yra tinkamas subjektas.
Nusikalstamo skolininko nesąžiningumo objektyviosios pusės požymiai pasireiškia dviejų aplinkybių sutaptimi - sunkia įmonės ekonomine padėtimi arba nemokumu, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, ir neturėjimu galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Sunki įmonės ekonominė padėtis baudžiamosios teisės teorijoje aiškinama kaip padėtis, kai įmonė dar nepraranda mokumo, tačiau ekonominiai jos veiklos rodikliai rodo, kad bankrotas neišvengiamas arba labai tikėtinas. LR įmonių bankroto 2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-216 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 2 dalyje, objektyvieji požymiai – turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, paslėpimas; iššvaistymas; perleidimas tretiesiems asmenimis pervedimas į užsienį arba pardavimu nepateisinamai pigiai. Turto išvaistymas minėto straipsnio prasme yra tokie aktyvūs kaltininko veiksmai, kai kaltininkas savo įmonės turtą panaudoja savo ar kitų asmenų interesais ir naudai, už tai kaltininko įmonė negauna jokio ekonomiškai lygiaverčio ekvivalento ir dėl to sumažėja skolininko įmonės turto abstrakti vertė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, 2014 m. lapkričio 12 d. su Latvijos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sudarė preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl trijų autobusų „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo išsimokėtinai už 289 500 €. Kaltinamoji nurodė, kad liudytojas A. Š. aiškino, jog jis atstovauja SIA „(duomenys neskelbtini)“, pateikė tos (Latvijos) įmonės registravimo kodą ir dokumentus. Kaltinamoji įsivaizdavo, kad liudytojas A. Š. turi (Latvijos) įmonę arba veikia kaip privatus asmuo.
Pasak kaltinamosios, ji 2014 m. lapkričio 12 d. preliminaria pirkimo – pardavimo sutartimi stengėsi atgaivinti ūkinę komercinę veiklą - su įsigytais autobusais ketino teikti keleivių pervežimo tarptautiniais maršrutais paslaugas. Už perkamus tris autobusus kaltinamoji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, 2014 m. gruodžio 1 d. sumokėjo SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. Š. 58 000 € avansą, po to 2 m. dar būtų turėjusi mokėti po 9 645,84 €/mėn. Sumokėjus avansą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ biudžete pinigų neliko, trūko apyvartinių lėšų. Pinigų sumokėti pirmą įnašą kaltinamoji būtų skolinusis kaip fizinis asmuo iš „savo žmogaus“ B. S.. Tačiau B. S. atsisakė skolinti, o 2019 m. sausio 3, 4 ar 5 d. mirė.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nekalbėjo apie B. S., nes jos esą niekas apie tai neklausė. Tai netiesa. Iš kaltinamosios (tuo metu įtariamosios) apklausos nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai detaliai klausinėjo kaltinamosios (tuo metu įtariamosios) apie jos galimybes gauti lėšų pirmam įnašui, įskaitant, kas būtų buvęs finansuotojas, rėmėjas, paskolos davėjas. Kadangi kaltinamoji (įtariamoji) nekalbėjo apie B. S., ši moteris iki mirties nebuvo apklausta.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2015 m. sausio 31 d. nesumokėjo pirmos įmokos ir, remiantis 2014 m. lapkričio 12 d. preliminarios sutarties 7 punktu, prarado teisę gauti tris autobusus ir teisę atgauti avansą. Nepavyko nustatyti, kaip (kieno iniciatyva) ir kodėl į 2014 m. lapkričio 12 d preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį buvo įtrauktas 7 punktas, pagal kurį, pirkėjui sutarties neįvykdžius ir nenupirkus autobusų, sumokėtas avansas negrąžinamas.
Kaltinamoji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, žinojo arba turėjo žinoti, kad pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balansą jos vadovaujama įmonė yra nemoki, nes skolos, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčijo (t. y. 84 102,97 € skolų ir 15 635,35 € delspinigių), beveik 4 keturis viršijo į 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą įrašyto turto vertę (185 570 Lt ÷ 2 arba 26 872 €).
Kaip minėta, keleivių vežimas tarptautiniais maršrutais autobusais už atlygį yra vykdomas tik turint valstybės narės, kurioje vežėjas įsisteigęs, išduotą Bendrijos licenciją, o kiekviena transporto priemonė – licencijos kopiją.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo Bendrijos licenciją, suteikiančią teisę vežti keleivius autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini). Licencija galiojo nuo 2005 m. gegužės 6 d. iki 2010 m. gegužės 6 d. Šią licenciją atitinkančių licencijos kopijų nebuvo išduota.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo Bendrijos licenciją, suteikiančią teisę vežti keleivius autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini). Licencija Nr. (duomenys neskelbtini)galiojo nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. Licencija Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo penkias kopijas, dvi iš kopijų baigė galioti iki 2014 m. lapkričio 8 d., trys panaikintos, klientui atsisakius, vėliausiai 2014 m. gruodžio 12 d. panaikinta licencija Nr. (duomenys neskelbtini)kopija, susieta su automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos transporto saugos administracijos 2018 m. liepos 20 d. rašte dėl keleivių vežimo veiklos licencijavimo nurodė, kad licencija vežti keleivius gali būti išduota tik ūkio subjektui, kuris atitinka visus licencijavimo reikalavimus: turi faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje, yra nepriekaištingos reputacijos, tinkamos finansinės būklės, turi reikalaujamą profesinę kompetenciją.
Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėliausiai nuo 2013 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, jai grėsė bankrotas, todėl ji, kaip netinkamos finansinės būklės vežėjas, nebūtų galėjusi gauti Bendrijos licencijos, suteikiančios teisę vežti keleivius autobusais tarptautiniais maršrutais, ir/ar licencijos konkrečiam naujai įsigytam autobusui kopijos ir teikti keleivių pervežimo už atlygį paslaugų.
CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja atsiskaitymų eiliškumą tais atvejais, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pirma eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile - pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile - pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile - pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile - kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos.
FNTT prie LR VRM Valdymo organizavimo skyrius 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir VMI prie LR FM rašte Nr. (duomenys neskelbtini) paneigė liudytojo A. Š. teiginius, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai deklaruota veikla buvo automobilių prekyba ir tarpininkavimas ir kad liudytojas A. Š. buvo susijęs su Latvijos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ darbiniais ar civiliniais teisiniais santykiais, kad autobusų pardavėjo (tarpininko) Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovu vadinamas liudytojas A. Š., iš autobusų pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2014 m. gruodžio 1 d. gavęs 58 000 € avansą, būtų įnešęs jį į autobusų pardavėjo (tarpininko) Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar banko sąskaitą, kad tie pinigai būtų buvę apskaityti Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, kad tie pinigai būtų buvę sumokėti (pervesti) autobusų pardavėjui iš Lenkijos ir t. t.
Iškėlus bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administracija netenka įgaliojimų, o bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai perduodami bankroto administratoriui (LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1-2 p.). Teismas pripažįsta, kad kaltinamoji 2014 m. lapkričio 12 d. sudarė akivaizdžiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolingą sandorį (be kita ko, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo), 2014 m. gruodžio 1 d. sumokėdama liudytojui A. Š. 58 000 €avansą, iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kuris galėjo būti pateiktas padengti skolas, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams.
Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 str. 1 d.)
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnį už aplaidų apskaitos tvarkymą numatyta už kelis alternatyvius veiksmus, sukeliančius analogiškas pasekmes, t. y. teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą arba teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos aplaidų tvarkymą, arba įstatymų nustatytą laiką buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Pasak kaltinamosios, sugedo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteris su „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine programa. Aplinkybių, kurioms esant kompiuteris sugedo, ji neprisiminė ir nenurodė. Kaltinamoji kompiuterio netaisė ir išmetė. Iš kompiuterio nebepavyko ištraukti duomenų.
Specialistė J. D. 2017 m. rugpjūčio 18 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir daiktų apžiūros 2018 m. spalio 17 d. protokole teigė, kad dėl [...] skolų ir įsipareigojimų apskaitos registro [...] neišsaugojimo, kaip to reikalauja LR buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1-2 dalys, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Nors apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius (LR buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 2 d.), bet LR buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis įpareigoja ūkio subjektus tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Iš to teismas daro išvadą, kad ūkio subjektas turi rengti, tvarkyti ir saugoti tokius apskaitos registrus, susijusius su atitinkamais ūkiniais įvykiais ar ūkinėmis operacijomis, kurie keičia ūkio subjekto turto ir (ar) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą (LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 17-18 d.). Kitaip tariant, jeigu ūkio subjektas turi skolų ir kitų įsipareigojimų, jis turi vesti apskaitos registrą, kuriame atsispindėtų jo skolos ir kiti įsipareigojimai, nepriklausomai nuo apskaitos registro pavadinimo.
Antra vertus, teismas sutinka su kaltinamosios gynėjo argumentais, kad teisės aktai neįpareigoja ūkio subjektų rengti, tvarkyti ir saugoti suvestinio apskaitos registro (vadinamo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ar panašiai). Todėl iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamoji neišsaugojo 2013 m. ir 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansinių sąskaitų suvestinių apskaitos registrų „(duomenys neskelbtini)“.
Kaltinamoji iš esmės neneigė, kad neišsaugojo valiutos keitimo išlaidas patvirtinančio dokumento, kad valiutos keitimo išlaidų neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, kad 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitoje valiutos keitimo išlaidos turėjo būti įformintos ne kaip dalis Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ sumokėto avanso, o kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudos, kad tokiu būdu ji sumažino įmonės nepanaudotų avansų likutį 2014 m. gruodžio 31 d., kad 2014 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitoje užfiksuota atsiskaitymui su Latvijos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ panaudota pinigų suma neatspindi tikros įvykusios pinigų sumokėjimo operacijos piniginės išraiškos, t. y. iškraipė buhalterinės apskaitos duomenis, ir kad dėl to negalima iš dalies nustatyti, kur, kam, kaip, kada buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausę 556,80 Lt (161,26 €).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iki 2014 m. rugsėjo 15 d. tvarkė darbuotojas D. A., jį atleidus - kaltinamoji. Kaltinamoji neturi finansinio išsilavinimo, tačiau būdama sąmoninga, eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas bei turėdama darbinės patirties, žinojo arba turėjo žinoti, kad negalėdama ir nemokėdama tinkamai tvarkyti buhalterinės apskaitos, privalo nusamdyti ar įdarbinti kitą tai sugebantį daryti asmenį, bet to nepadarė, nerūpestingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.
Nustatyta, kad kaltinamoji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 m. ir 2014 m.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamoji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), ir vieną neatsargią veiką (BK 11 str. 2 d.). Nusikalstamų veikų sudėtys materialios, veikos baigtos. Kaltinamoji netoli pensinio amžiaus (6 t., b. l. 119), nuo 1996 m. vasario 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, šiuo metu bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje prie LR SADM (6 t., b. l. 172). Nusikalto būdama neteista ir/ar nebausta administracine tvarka (6 t., b. l. 136, 138-140). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių (BK 59-60 str.) nenustatyta.
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Viešieji darbai skiriami tik tada, jeigu kaltinamasis sutinka. Kaltinamoji nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis net nesvarstoma. Kaltinamoji bedarbė, greitai bus senatvės pensininkė (iš jos priteistinas turtinės žalos atlyginimas), todėl skirti baudą būtų mažai efektyvu. Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes: priežastis, būdą, turtinės žalos dydį, biografinius duomenis apie kaltinamąją, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikalstamą veiką pagal BK 208 straipsnio 2 dalį galėtų būti griežtesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas, jos dydį parenkant didesnį už minimalų; adekvati bausmė už nusikalstamą veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant kaltinamąją dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie LR SADM (BK 48 str. 4 d. 1 ir 4 p.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinamos tarpusavyje apėmimo būdu ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta bausmė.
Sprendžiant, ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).
Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, yra solidaus amžiaus. Teismas parodo jai atsargų pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda, įpareigodamas ją per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie LR SADM (BK 75 str. 2 d., 5 d. 5-6 p.).
Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (6 t., b. l. 154-156) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 23 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamosios 58 000 € turtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 181-182). Civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:
1) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, pateikti dokumentų pateikimo 2017 m. kovo 7 d. protokolu: segtuvas Pirkimai (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), du segtuvai Pardavimai 2014 m. sausio – vasario mėnesiai ir nuo 2014 m. kovo 1 d. iki gruodžio 31 d.), du segtuvai Kasa (2014 m. sausio – rugpjūčio mėnesiai ir nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvas Bankas (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvas Atlyginimo žiniaraščiai (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvas Avansų apyskaitos (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvas Buhalterinės pažymos – sunaudotų medžiagų nurašymo aktai (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvas Prašymai VMI, taip pat 2014 m. balansas, pirkimo – pardavimo sutartis, mokėjimo kvitas, pateiktų dokumentų sąrašas, saugomus FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, grąžinami BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);
2) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, pateikti dokumentų pateikimo 2018 m. rugsėjo 26 d. protokolu: segtuvas „Ilgalaikio turto apskaitos kortelės“ 2013 m., du segtuvai „Pardavimai“ 2013 m., segtuvas „Pirkimai“ 2013 m., segtuvas „Pirkimai“ 2013/12 mėn. „Atlyginimai“ 2013 m., segtuvas „Kasa“ 2013 m., segtuvas „Avansų apyskaitos“ 2013 m., segtuvas „Buhalterinės pažymos ir medžiagų nurašymo aktai“ 2011-2013 m., segtuvas „Bankas“ 2013 m., įmautė „Balansas“ 2013 m., tarptautinio keleivių vežimo licencijos originalas, kelių transporto veiklos licencijos originalas, EB Keleivių vežimo kelių transportu profesinės kompetencijos pažymėjimo kopija (7 t., b. l. 38-39), saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, grąžinami BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);
3) dvi kompiuterio laikmenos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. A. N. (duomenys neskelbtini) AB Lietuvos skyriuje ir AB (duomenys neskelbtini) banke esančių sąskaitų išrašų duomenimis (4 t., b. l. 125, 155), paliekamos saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia
R. A., pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
R. A., pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. A. per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, R. A. skirtas 1 metų laisvės atėmimo bausmę ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5-6 punktais, 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metus, įpareigodamas R. A. per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
R. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis.
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 23 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš R. A. 58 000 € turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:
1) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, pateiktus dokumentų pateikimo 2017 m. kovo 7 d. protokolu: segtuvą Pirkimai (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), du segtuvus Pardavimai 2014 m. sausio – vasario mėnesiai ir nuo 2014 m. kovo 1 d. iki gruodžio 31 d.), du segtuvus Kasa (2014 m. sausio – rugpjūčio mėnesiai ir nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvą Bankas (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvą Atlyginimo žiniaraščiai (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvą Avansų apyskaitos (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvą Buhalterinės pažymos – sunaudotų medžiagų nurašymo aktai (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), segtuvą Prašymai VMI, taip pat 2014 m. balansą, pirkimo – pardavimo sutartį, mokėjimo kvitą, pateiktų dokumentų sąrašą, saugomus FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei;
2) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, pateiktus dokumentų pateikimo 2018 m. rugsėjo 26 d. protokolu: segtuvą „Ilgalaikio turto apskaitos kortelės“ 2013 m., du segtuvus „Pardavimai“ 2013 m., segtuvą „Pirkimai“ 2013 m., segtuvą „Pirkimai“ 2013/12 mėn. „Atlyginimai“ 2013 m., segtuvą „Kasa“ 2013 m., segtuvą „Avansų apyskaitos“ 2013 m., segtuvą „Buhalterinės pažymos ir medžiagų nurašymo aktai“ 2011-2013 m., segtuvą „Bankas“ 2013 m., įmautę „Balansas“ 2013 m., tarptautinio keleivių vežimo licencijos originalą, kelių transporto veiklos licencijos originalą, EB Keleivių vežimo kelių transportu profesinės kompetencijos pažymėjimo kopiją, saugomus FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei;
3) dvi kompiuterio laikmenas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. A. N. (duomenys neskelbtini) AB Lietuvos skyriuje ir AB Šiaulių banke esančių sąskaitų išrašų duomenimis, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.