- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- I-4271-365/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02327-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjo atstovui padėjėjui Povilui Gruodžiui, atsakovės atstovei Giedrei Vainauskienei, išnagrinėjo UAB“LLG valdymas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl atsisakymo pasirašyti mokestinės paskolos sutartį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „LLG valdymas“ (toliau – Bendrovė) su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2012 m. rugpjūčio 14 d. raštą dėl sprendimo ir prašymo Nr. (23.1-08)-RNA-34066, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti papildomas sąlygas Bendrovei ir atsisakyta su Bendrove pasirašyti mokestinės paskolos sutartį, kaip neteisėtą; 2) pripažinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-2787 galiojančiu; 3) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. gegužės 23 d. sprendime Nr. (23.24-08)-327-2787 Bendrovei iškeltą papildomą sąlygą mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinti turto įkeitimu, hipoteka, garantija ar laidavimu kaip neteisėtą;4) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos sudaryti mokestinės paskolos sutartį su Bendrove. Nurodė, kad VMI prie FM 2012 m. gegužės 23 d. sprendime iškelta papildoma sąlyga Bendrovei užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą turto įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija yra neteisėta ir nesąžininga, kadangi: 1) pareiškėjai yra objektyviai ir žinomai neįvykdoma dėl bendrovės neturimo turto ir finansinės padėties; 2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A602-1214/2012 pripažino, kad mokesčių administratoriaus reikalavimas Bendrovei įkeisti turtą ar pateikti laidavimą ar garantiją yra nesąžiningas ir faktiškai neįgyvendinamai. Pareiškėjos teigimu, VMI 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu bendrovei antrą kartą, neatsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą ir išaiškinimus, iškėlė neįgyvendinamą sąlygą su tikslu išvengti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įvykdymo ir mokestinės paskolos sutarties su Bendrove sudarymo. Pažymi, kad mokesčių teisei būdingas imperatyvus (subordinacinis) teisinio reguliavimo metodas ir mokesčių teisės dalykas (teisiniai santykiai, susiję su mokesčių apskaičiavimu, sumokėjimu ir išieškojimu) lemia, jog būdamas viešojo administravimo subjektas, mokesčių administratorius turi vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, iš kurių nagrinėjamos bylos kontekste itin reikšmingas įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, o atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmenų teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti jam įstatymų suteiktos kompetencijos ribų. Valdžios institucijos įgyvendindamos joms suteiktas teises turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 str. 3 dalis), pirmenybę teikdamos asmens teisių apsaugai. To reikalauja Konstitucinis įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires, o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Valdžios institucijos priimami spendimai asmenų atžvilgiu turi būti nešališki, objektyvūs ir teisingi. Ypatingai didelis dėmesys turi būti skiriamas proporcingumo principo įgyvendinimui. Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti proporcingi siekiamam tikslui, nes priešingu atveju būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą suteiktomis teisėmis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, jog viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumas priklauso nuo to, ar šio subjekto pasirinktos teisinės priemonės yra tinkamos ir būtinos teisės akto numatytiems tikslams pasiekti, o tuo atveju, kai reikia pasirinkti vieną iš elgesio būdų, pirmenybė privalo būti teikiama tam, kurį taikant asmeniui būtų sukeliama mažiausiai nuostolių (žr. ESTT 1990 m. lapkričio 13 d. sprendimą byloje Nr. C-331/88). Gero mokesčių administravimo principas draudžia viešojo administravimo subjektui piktnaudžiauti įgaliojimais ir kelti aiškiai neįvykdomas ir neįgyvendinamas sąlygas (impossibilium nulla obligatio est). Nurodė, kad bendrovei VMI prie FM 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu papildomai iškelta sąlyga dėl įkeitimo, hipotekos, laidavimo ar garantijos laikytina neatitinkančia geram viešojo administravimo principui, geram mokesčių administravimo principui, taip pat prieštaraujančia teisėtumo principui, todėl pripažinta neteisėta ir nesąžininga. Pareiškėjo teigimu VMI prie FM 2012 m. rugpjūčio 14 d. raštu nepagrįstai atsisakė panaikinti VMI prie FM 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu papildomai iškeltą sąlyga negaliojančia ir nepagrįstai pripažino 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą netekusiu galios.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime (b. l. 19-23) atsakovė VMI prie FM su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Dėl pareiškėjos motyvo, kad VMI prie FM neteisėtai ir nesąžiningai vengia vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime yra pripažinta, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) reikalaujamos papildomos sąlygos mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinti įkeitimu (hipoteka) arba laidavimu ir garantija, yra perteklinės ir nepagrįstos. Tokių teiginių šiame sprendime nėra. VMI prie FM nuomone, mokesčių administratorius tinkamai vykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A -1214/2012. Priimant 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-2787, kuriuo nuspręsta atidėti ir išdėstyti pareiškėjos 2.115.149,07 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimą, taip pat atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą. Tai patvirtina VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento 2012 m. gegužės 23 d. išvada dėl UAB „LLG valdymas" mokestinės nepriemokos išdėstymo Nr. (23.23-08)-326-25619 (9 priedas), kurioje nurodytos teismo nustatytos aplinkybės. Dėl skundo motyvo, kad VMI prie FM vengia vykdyti įstatymu jai priskirtas funkcijas, veikia ultra viręs, piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais, pažeidžia gero viešojo administravimo, gero mokesčių administravimo principus bei bendrovės teises ir teisėtus interesus, nurodė, jog pareiškėja skunde nenurodo, kokias konkrečiai įstatymu pavestas funkcijas vengia vykdyti mokesčių administratorius, kaip konkrečiai piktnaudžiauja savo įgaliojimais. Papildomų užtikrinimo priemonių taikymas yra susijęs su mokesčių mokėtojo sugebėjimo vykdyti mokestines prievoles bei jo sąžiningumo įvertinimu. Pareiškėja 2012 m. birželio 20 d. raštu kreipėsi į VMI prie FM ir prašė iki 60 dienų pratęsti terminą papildomoms sąlygoms įvykdyti (12 priedas). Vadovaujantis Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 1K-182 redakcija; Žin., 2004, Nr. 82-2965, (toliau - Taisyklės) 27 p., VMI prie FM šį prašymą patenkino ir terminą dėl mokestinės paskolos sudarymo pratęsė iki 60 dienų, t. y. iki 2012 m. liepos 23 d. Pareiškėja per pratęstą terminą sprendime nurodytos papildomos sąlygos neįvykdė ir mokestinės paskolos sutartis nebuvo sudaryta. VMI prie FM 2012 m. liepos 25 d. gavo pareiškėjos raštą, kuriame nurodyta, kad sprendime nurodytos papildomos sąlygos nebus įgyvendintos, todėl VMI prie FM pagrįstai pripažino 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-2787, kuriuo buvo atidėtas ir išdėstytas pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimas, negaliojančiu. Ši informacija pareiškėjai pateikta 2012 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-34066. VMI prie FM, priimdama sprendimus, susijusius su UAB „LLG valdymas" mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimu ir išdėstymu, neviršijo savo kompetencijos, nustatytos VMI prie FM nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (2011 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 1K-249 redakcija), 9.10 p., nepiktnaudžiavo jai suteiktais įgaliojimais, o tinkamai įgyvendino Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnyje numatytą teisę. Šiuo atveju pareiškėjos skunde pateikti teiginiai, jog ginčijamas sprendimas pažeidžia gero viešojo administravimo, gero mokesčių administravimo principus bei bendrovės teises ir teisėtus interesus, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo - panaikinti VMI prie FM 2012 m. gegužės 23 d. sprendime Nr. (23.24-08)-327-2787 bendrovei iškeltą papildomą sąlygą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo turto įkeitimu, hipoteka, garantija ar laidavimu kaip neteisėtą, nes ši sąlyga Bendrovei yra objektyviai ir žinomai neįvykdoma, todėl nesąžininga ir neteisėta, nurodė, kad MAĮ 88 str. 4 d. nustatytas baigtinis atidėtos arba išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo būdų sąrašas. VMI prie FM kad 2012 m. gegužės 23 d. sprendime Nr. (23.24-08)-327-2787, kuriuo nuspręsta atidėti ir išdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimą, nurodyti visi MAĮ 88 straipsnio 4 dalyje numatyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo būdai, t. y. pati pareiškėja galėjo pasirinkti jai priimtiniausią užtikrinimo būdą. Vien tai, kad pareiškėjos teigimu, visi MAĮ 88 str. 4 d. numatyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo būdai bendrovei yra neįvykdomi, nepaneigia mokesčių administratoriaus teisės reikalauti užtikrinti atidėtos ir išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimą. VMI prie FM, įvertinusi pareiškėjos prašomos atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumą, mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo laikotarpį bei kitą turimą informaciją, netaikytų atidėtos ir išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo, nebūtų užtikrintas viešasis interesas surinkti mokesčius, jei pareiškėja dėl kokių nors priežasčių nevykdytų mokestinės paskolos sutarties. Be to, VMI prie FM nuomone, pareiškėja negali prašyti panaikinti VMI prie FM 2012 m. gegužės 23 d. sprendime Nr. (23.24-08)-327-2787 Bendrovei iškeltą papildomą sąlygą mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinti turto įkeitimu, hipoteka, garantija ar laidavimu, nes yra praleidęs terminą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 33 str. 1 d., tokiam skundui pateikti. Pareiškėja, prašydama panaikinti VMI prie FM 2012 m. gegužės 23 d. sprendime Nr. (23.24-08)-327-2787 bendrovei iškeltą papildomą sąlygą mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinti turto įkeitimu, hipoteka, garantija ar laidavimu, skundžia VMI prie FM 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-2787, nors ABTĮ nustatytas terminas pateikti skundą dėl šio sprendimo jau yra pasibaigęs ir pareiškėja neprašo teismo atnaujinti skundo padavimo termino ABTĮ 34 str. nustatyta tvarka.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Nurodyti kredito įstaigas, į kurias jie kreipėsi, pareiškėjos atstovas negalėjo. Piktinosi bankų keliamais reikalavimais, reiškė pretenzijas dėl VMI pateikto priverstinio laiduotojų sąrašo, tačiau negalėjo nurodyti nė vieno subjekto, kuris būtų ne iš VMI pateikto sąrašo ir sutiktų laiduoti ar garantuoti už bendrovės mokestinių prievolių vykdymą. Atsakydamas į teisėjo klausimą, pareiškėjo atstovas paaiškino, kad praėjusių dviejų metų laikotarpiu bendrovė pajamų neturėjo.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais. Nurodė, kad bendrovė nesikreipė pas juos ir net nebandė ieškoti subjektų, kurie sutiktų laiduoti ar garantuoti mokestinių prievolių įvykdymą. Skundžiamas 2012 05 23 d. sprendimas praleidus apskundimo terminą, todėl bylą prašė nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas, dalyje nutrauktinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012-04-12 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-20677, kuriuo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. kovo 14 d. UAB „LLG valdymas“, tikslindama 2010 m. gruodžio 12 d. prašymą, kreipėsi į Vilniaus AVMI (b. l. 24-25) su prašymu atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu (b. l. 30) Vilniaus AVMI nusprendė netenkinti Bendrovės prašymo ir mokestinės nepriemokos neatidėti ir neišdėstyti dėl to, kad bendrovė neturi registruoto ir kito turto mokestinės nepriemokos sumokėjimui užtikrinti. Bendrovė, nesutikdama su Vilniaus AVMI sprendimu, kreipėsi į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A602-1214/2012 bendrovės skundą tenkino ir Vilniaus AVMI 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą , kuriuo skundas buvo atmestas, panaikino. VMI prie FM, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą, 2012 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-20058 (b. l. 42) kreipėsi į pareiškėją su prašymu patikslinti 2011 m. kovo 14 d. prašymą ir nurodyti laikotarpį, kuriam prašo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą bei pateikti pageidaujamą atsiskaitymo pagal mokestinės paskolos sutartį atnaujintą grafiką. Pareiškėja 2012 m. gegužės 14 d. pateikė patikslintą prašymą VMI prie FM dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo (b. l. 43). 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-326-25619 VMI nusprendė atidėti ir išdėstyti bendrovės mokestinę nepriemoką nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2014 m. gegužės 15 d., įmokų mokėjimo pradžią atidedant iki 2013 m. balandžio 15 d.; taip pat buvo numatyta papildoma sąlyga - mokesčių mokėtojas iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo dienos sumokės antstoliui visas vykdomosios bylos išlaidas ir mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrins turto įkeitimu, hipoteka, garantija ar laidavimu. Sprendime buvo išaiškinta, kad sprendimas gali būti skundžiamas LR ABTĮ nustatyta tvarka (b. l. 26-27).
2012 05 24d. VMI raštu informavo pareiškėją, kad jos prašymas tenkintas , pateikė 2012 05 23 d. minėtą sprendimą ir nurodė, kad mokesčių mokėtojas papildomas sąlygas privalo įvykdyti per 30 dienų nuo sprendimo atidėti/išdėstyti mokestinę nepriemoką dienos ( iki 2012 06 23 d.) (b.l.46).
Pareiškėjai sprendimo neskundė.
2012 m. birželio 20 d. UAB „LLG valdymas“ kreipėsi į VMI prie FM su prašymu dėl termino papildomoms sąlygoms įvykdyti pratęsimo iki 60 d. savo prašymą motyvavo tuo, kad dėl didelės nepriemokos sumos bendrovei būtina surinkti papildomus dokumentus dėl mokestinės nepriemokos užtikrinimo. (b. l. 51).
2012 m. liepos 23 d. raštu pareiškėjai pareiškė pretenzijas VMI prie FM dėl priimto 2012 05 23 d. sprendimo, pastarosios sąlygas dėl įpareigojimo sumokėti antstoliui visas vykdomosios bylos išlaidas ir mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinti turto įkeitimu, hipoteka, garantija ar laidavimu. Nurodė, jog paskutinė VMI sąlyga bendrovei yra objektyviai neįvykdoma ir neįmanoma. VMI neva pateikė bendrovei sąrašą laiduotojų ir garantų, pagal kurį garantuoti prievolių vykdymą gali tik kredito įstaigos ( bankai), reikalaujančios prieš tai sumokėti šiai įstaigai mokestinės nepriemokos dydį atitinkančią pinigų sumą. Tokius VMI reikalavimus bendrovė vertino kaip neteisėtus ir nesąžiningus (b.l.52-53).
VMI prie FM 2012 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-34066 pareiškėjui atsakė, kad prašymo netenkina ir neatsisako savo iškeltų sąlygų bendrovei ir 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą pripažįsta negaliojančiu nuo 2012 m. liepos 23 d. ( b. l. 28-29).
Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 str., pagal kurio 1 d. mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. MAĮ 88 str. 2 d. įtvirtinta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Minėto straipsnio 3 d. taip pat nustato, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. MAĮ 88 str. 4 d. taip pat įtvirtina, jog tuo atveju, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra atidedamas ar išdėstomas, iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, įstatyme nustatytas baigtinis atidėtos arba išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo būdų sąrašas.
Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintos Taisyklės, kurių 27 p. nustatyta, kad tai atvejais, kai vietos mokesčių administratoriaus sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą priimtas su sąlyga, kad jos sumokėjimas turi būti užtikrintas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija ir/arba, kad mokesčių mokėtojas iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokės antstoliui visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas arba padengs priverstinės hipotekos (įkeitimo) įregistravimo išlaidas, mokestinės paskolos sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, tačiau mokesčių mokėtojo motyvuotu prašymu šis terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų. Tuo atveju, kai 30 dienų terminas ar pratęstas terminas buvo praleistas, sprendimas, kuriuo patenkinamas mokesčių mokėtojo prašymas, pripažįstamas negaliojančiu. Mokesčių mokėtojas, padengęs antstoliui visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas, turi pateikti vietos mokesčių administratoriui antstolio išduotą pažymą apie tai.
VMI prie FM nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (2011 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 1K-249 redakcija), 9.10 punkte nustatyta, kad Inspekcija, spręsdama jai iškeltus uždavinius, pagal savo kompetenciją nustato mokestinių nepriemokų išieškojimo prioritetus ir procedūras, vykdo nesumokėtų į valstybės biudžetą mokestinių ir kitų įmokų išieškojimą ir kitus su jų administravimu susijusius veiksmus.
Kaip matyti iš minėto teisinio reglamentavimo, sprendimas, ar, priimant sprendimą dėl mokestinės prievolės atidėjimo/išdėstymo, iš asmens reikalauti mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimo, paliktas mokesčių administratoriaus diskrecijai, tačiau, teismo vertinimu, kiekvienu atveju mokesčių administratorius turėtų vertinti tokios papildomos sąlygos nustatymą, atsižvelgdamas į sumokėjimo užtikrinimo paskirtį ir tikslus. Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių tikslas – užkirsti kelią mokesčių mokėtojui išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, siekiant, kad mokesčio mokėtojo finansinė padėtis per visą mokestinio tyrimo ar patikrinimo laikotarpį išliktų tokia, kokia buvo prieš mokestinės nepriemokos atsiradimą. Papildomų užtikrinimo priemonių taikymas yra susijęs su mokesčių mokėtojo sugebėjimo vykdyti mokestines prievoles bei jo sąžiningumo įvertinimu. Taigi sąlygos dėl sumokėjimo užtikrinimo nustatymo pagrindas turėtų būti informacija, kad mokesčių mokėtojas gali nesumokėti savo mokestinės nepriemokos.
Pareiškėjas neskundė VMI 2012 05 23 d. sprendimo , net prašė pratęsti terminą garantui surasti, tačiau negalėjo nurodyti nė vieno subjekto, kuris sutiktų laiduoti ar būti garantu dėl mokestinių prievolių vykdymo. Bendrovė pajamų per praėjusius dvejus metus neturėjo, paaiškinti ko siekia bendrovė, kokią veiklą vykdytų tam , kad galėtų likviduoti 2115149,07 litų įsiskolinimą, jeigu būtų tenkinti jos prašymai, atstovas negalėjo. Todėl teismas daro išvadą, jog mokesčių administratorius, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, pagrįstai suabejojo pareiškėjos sąžiningumu ir pagrįstai nustatė papildomas sąlygas, leisdamas pasirinkti pareiškėjai jai labiausiai tinkamą užtikrinimo priemonę iš tų, kurios numatytos įstatyme.
Pareiškėjai teigė, kad , nustatydama papildomas sąlygas VMI vengia vykdyti LR LVAT sprendimą. Tačiau LR LVAT sprendime (anksčiau minėtas) kalbama apie tai, kad įstatymas numato kelis užtikrinimo būdus, kuriuos VMI galėtų taikyti pareiškėjo atžvilgiu, tačiau nieko nepasisakoma dėl to, kad LVAT būtų įpareigojęs VMI nenumatyti UAB „LLG valdymas“ papildomų sąlygų. Todėl šį pareiškėjo argumentą teismas vertina kaip nepagrįstą ir atmeta.
ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pareiškėja teismo skundu prašo panaikinti VMI prie FM 2012 m. rugpjūčio 14 d. raštą dėl sprendimo ir prašymo Nr. (23.1-08)-RNA-34066, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti papildomas sąlygas Bendrovei ir atsisakyta su Bendrove pasirašyti mokestinės paskolos sutartį, kaip neteisėtą.
Kaip jau buvo minėta, Mokestinės nepriemokos sumokėjimo arba atidėjimo arba išdėstymo taisyklės (27 p.) (toliau –Taisyklės) nustato, kad nustatytu terminu neįvykdžius nustatytų sąlygų, sprendimas, kuriuo patenkintas mokesčių mokėtojo prašymas pripažįstamas negaliojančiu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėją pradžioje tenkino 2012 05 23 d. sprendimu nustatytos papildomos sąlygos; buvo prašoma pratęsti jų realizavimo terminą ir šis prašymas buvo tenkintas. Nustatytu terminu neįvykdžius šių sąlygų ir atsisakius jas vykdyti, VMI pagrįstai pripažino negaliojančiu 2012 05 23 d. sprendimą. Todėl reikalavimas dėl 2012 08 14d. sprendimo panaikinimo netenkinamas.
Pareiškėja teismo taip pat prašė pripažinti VMI prie FM 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-2787 galiojančiu ir panaikinti VMI prie FM 2012 m. gegužės 23 d. sprendime Nr. (23.24-08)-327-2787 bendrovei iškeltą papildomą sąlygą mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinti turto įkeitimu, hipoteka, garantija ar laidavimu kaip neteisėtą.
VMI 2012 05 23 d. priėmė sprendimą tenkinti pareiškėjos prašymą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo/išdėstymo. Šis sprendimas numatė konkrečius vykdymo terminus ir sąlygas, t.y. tai buvo vientisas sprendimas ir jis galėjo būti skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka per 30 dienų.
Kaip jau buvo minėta pareiškėja teismui skundą padavė 2012 m. rugsėjo 10 d. Prašomas panaikinti VMI prie FM sprendimas Nr. (23.24-08)-327-2787 priimtas 2012 m. gegužės 23 d., todėl šis pareiškėjos reikalavimas pateiktas teismui praleidus skundo padavimo teismui terminą, nustatytą ABTĮ 33 str. 1 d.. ABTĮ 34 str. nustatytas praleisto termino atnaujinimo institutas, kuriuo vadovaujantis pareiškėja gali prašyti atnaujinti praleistą terminą dėl ginčijamo sprendimo. Pareiškėja neprašo teismo atnaujinti praleistą terminą, todėl šioje dalyje byla nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 str. 6 p., kuriame nustatyta, kad byla nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.
Pareiškėja taip pat teismo prašo įpareigoti VMI prie FM sudaryti mokestinės paskolos sutartį su Bendrove. Kaip matyti šis skundo reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti VMI prie FM 2012 m. gegužės 23 d. sprendime Nr. (23.24-08)-327-2787 Bendrovei iškeltą papildomą sąlygą mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinti turto įkeitimu, hipoteka, garantija ar laidavimu. Kaip matyti šis reikalavimas yra išvestinis iš ginčijamo VMI prie FM 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-2787, kuriame nustatomos papildomos sąlygos , kurių neįvykdžius mokestinės paskolos sudarymas negalimas. Kadangi teismas kitų reikalavimų netenkina, tai negali būti tenkinamas ir šis reikalavimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str.,88str.1p., 101 str. 6 p., teismas
nusprendė:
Bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2012 05 23 d. sprendimo dalį nutraukti.
Kitoje dalyje atsisakyti tenkinti pareiškėjos reikalavimus kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.