Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016-04-04 nuosprendžio, kuriuo A. Z. (A. Z.) išteisintas iš kaltinimo pagal BK 281 str. 5 d., nepadarius šios nusikalstamos veikos; nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. išteisintas iš kaltinimo, kad jis vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: 2012 m. lapkričio 8 d. apie 17.15 val. vairuodamas automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Jaunystės gatve Visagine, priešais namą Jaunystės g. 5, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 172 punkto ir 173 punkto reikalavimus, kuriuose numatyta: (172. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. 173. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams), neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio ir partrenkė per gatvę, ne pėsčiųjų perėjoje, ėjusią N. R., ko pasėkoje nukentėjusiajai N. R. buvo padaryti daugybiniai kaulų lūžiai ir sunkaus laipsnio trauminis šokas, dėl ko nukentėjusioji N. R. 2012-11-17 05.40 val. mirė.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Prokuroro prašoma taikyti teisės norma – BPK 326 str. 1 d. 5 p. numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui gali tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Tai reiškia, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-146/2012, 2K-480/2012, 2K-222/2013).

Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Pagal BPK 219 str. 3 p. kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-254/2013). Be to, kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties ir ribų kriterijus, kuris privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą bylos medžiagą būtų svarbios veikos kvalifikavimui ir būtų nenurodytos ar neteisingai nurodytos kaltinamajame akte. Apie kaltinamojo akto neatitikimą BPK 219 str. reikalavimams, t.y. šio procesinio dokumento trūkumus, nenurodė ir jokia proceso šalis teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esamus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas A. Z., pripažino, kad pastarojo kaltė padarius BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką, neįrodyta. Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Priimtas išteisinamasis nuosprendis ir jame aprašytos aplinkybės byloja, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pakankamą dėmesį skyrė surinktų įrodymų vertinimui, išdėstė A. Z. teisinančius bylos duomenis, ir visiškai pagrįstai visų surinktų įrodymų kontekste konstatavo BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties A. Z. veiksmuose nebuvimą. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Be kita ko pastebėtina, kad prokuroras skunde nekritikavo apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo bei nepateikė nesutikimo su tokiu vertinimu argumentuotų, teisiškai reikšmingų motyvų.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teismo nuosprendis būtų teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas suteikė pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, o vien prokuroro nepasitenkinimas tokiu sprendimu nesudaro pagrindo jo naikinimui bei kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 str. reikalavimams konstatavimui.

Prokuroro skunde minimi L. R. kaltės ar nekaltumo klausimai nenagrinėtini ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes jie nėra skundo nagrinėjimo dalykas.

Įvertinusi visus bylos duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ar procesinės teisės normų, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.