- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-22
- Bylos Nr.
- 2-1687-359/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- A. M., E. D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių, Kauno apskrities VMI, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriui
- Advokatai
- Laimutė Leonavičienė
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui A. M., pareiškėjos E. D. B. atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus atstovei Rasai Bužavienei, nedalyvaujant pareiškėjai E. D. B. ir suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir E. D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriui ir Kauno apskrities VMI dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. M. ir E. D. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2005-12-08 miręs jų tėvas I. M. priėmė palikimą po 2005-10-21 mirusios savo sutuoktinės ir jų motinos A. M. mirties. Šį juridinį faktą pareiškėjai prašo nustatyti tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjai A. M. priklausantį turtą.
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: pareiškėjų tėvai I. M. ir A. M. susituokė 1954-10-16, santuokoje jiems gimė vaikai – sūnus A. M. ir dukra E. D. B. (pareiškėjai). 2005-10-21 mirė pareiškėjų motina A. M., o 2005-12-08 – pareiškėjų tėvas I. M.. Palikėjai iki mirties gyveno ir buvo deklaravę savo gyvenamąsias vietas adresu (duomenys neskelbtini). Po mirusio 2005-12-08 I. M. pareiškėjai kreipėsi į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir palikimą priėmė, tuo pagrindu Kaišiadorių r. sav. 1ame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla ir išduotas liudijimas, tačiau po 2005-10-21 mirusios A. M. mirties į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą niekas iš galimų įstatyminių paveldėtojų nesikreipė, todėl paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. Po A. M. mirties liko nepaveldėtas turtas – jai iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklausanti ½ dalis turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, būtent jų tėvas I. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. M. mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti – ir toliau gyveno jam ir jo mirusiai sutuoktinei priklausiusiame name, kuriame su savo sutuoktine gyveno iki jos mirties ir iki savo mirties ir kuris registruotas jo vardu, rūpinosi juo, disponavo, mokėjo mokesčius, tokiu būdu pradėjo valdyti visą likusį savo ir savo žmonos turtą. Paveldėjimas po A. M. mirties nebuvo pradėtas, nes I. M. pergyveno mirusiąją tik keliais mėnesiais, be to, bendras tėvų turtas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tėvo I. M. vardu, todėl pareiškėjai priėmė palikimą po jo mirties, manė, kad paveldėjo visą turtą ir atskirai kreiptis pas notarą nėra būtina. Kitų pretendentų į jų motinos palikimą nėra. Prašomo fakto nustatymas sukels pareiškėjams teisines pasekmes, kadangi jie turės teisę paveldėti savo motinai A. M. priklausantį turtą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. M. ir pareiškėjos E. D. B. atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė palaikė savo pareiškime nurodytas aplinkybes visa apimtimi ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus atstovė Rasa Bužavienė pareiškimui ir jame prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui neprieštaravo.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. nurodė, kad nuo pat gimimo 1974 m. iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini) ir pažinojo mirusius I. M. ir A. M., jis gyvena apie 200 metrų nuo jų. Paklaustas atsakė, kad pirmiausia mirė A., netrukus mirė ir I.. I. po mirusios A. mirties liko gyventi tame pačiame name, tvarkė namus, prižiūrėjo juos, laikė ir prižiūrėjo gyvulius.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, jeigu pareiškėjai įrodys paveldimo turto valdymą per įstatymo nustatytą terminą po palikimo atsiradimo (b.l. 37-40).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Proceso dalyvių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad A. M. buvo 2005-12-08 mirusios I. M. sutuoktinė ir pareiškėjų A. M. ir E. D. B. motina (b.l. 17-19, 24, 26). A. M. mirė 2005-10-21 (b.l. 25). Po A. M. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, kadangi A. M. testamento nebuvo sudariusi. Šiuo metu yra likusi nepaveldėta A. M. priklausiusi nekilnojamojo turto dalis – ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kitais pastatais registruotas I. M. vardu (b.l. 9-16). Tiek mirusysis I. M., tiek ir pareiškėjai į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nustatytu terminu nesikreipė, todėl paveldėjimo byla po A. M. mirties nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam išduotas (b.l. 20). Tuo tarpu po 2005-12-08 mirusio I. M. mirties į notarą pareiškėjai A. M. ir E. D. B. kreipėsi ir jiems buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 2005-12-08 mirusio I. M. palikimą (b.l. 21)
Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijos 2015-08-07 pažymų apie asmenų paskutines deklaruotas gyvenamąsias vietas (b.l. 22-23) matyti, kad tiek I. M., mirusio 2005-12-08, tiek A. M., mirusios 2005-10-21, deklaruota gyvenamoji vieta iki mirties buvo adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjų A. M. ir E. D. B. pareiškime bei teismo posėdžio metu pareiškėjo A. M. ir pareiškėjos E. D. B. atstovės patvirtintas aplinkybes, kad I. M. po savo sutuoktinės A. M. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, rūpinosi bei tvarkė paliktą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, jame ir toliau gyveno, patvirtina ir liudytojo V. M. parodymai.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad A. M. sutuoktinis I. M. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes turtu (žemės sklypu ir gyvenamuoju namu bei kitais pastatais, kur iki mirties gyveno) naudojosi ir juos prižiūrėjo, rūpinosi jais, mokėjo mokesčius, t.y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė dėl nežinojimo, įstatymo nesupratimo ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. A. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų tėvas I. M., miręs 2005-12-08, 2005-10-21 mirusios A. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas
nusprendžia:
A. M. ir E. D. B. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2005-12-08 miręs I. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2005-10-21 palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.