Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės B. T. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/01416. Nurodo, jog dėl savo teisių gynimo kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Vadovaudamasis CPK 510 str. prašo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, iki bus priimtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 str. 2 d. Teismas nurodė, kad pareiškėjas A. D. kreipęsis į teismą nepateikė įrodymų, kad jis pirmiausia kreipėsi su skundu į antstolę B. T. dėl jos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/01416, todėl vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 3 p. pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas išaiškino, kad su skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėjas turi teisę tiesiogiai kreiptis į antstolę B. T..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Prašo sustabdyti vykdymo veiksmus, iki bus priimtas sprendimas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Nurodo, kad su skundu į antstolę B. T. yra kreipęsis, ką patvirtina prie atskirojo skundo pridedamas pašto siuntų registro išrašas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo – taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu prideda naujus įrodymus – pašto siuntų registro išrašą (b. l. 11–12). Nurodo, jog Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos siuntų, perduotų Pasiuntinių pašto skyriui, registro išrašas patvirtina, jog skundas buvo išsiųstas antstolei B. T., taip pat jog 2016-09-13 buvo išsiųstas skundas į Europos Žmogaus Teisių Teismą. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nustatyta, kad skundas pirmosios instancijos teismui išsiųstas 2016-09-15, pašto registro išrašas baigtas pildyti ir galutinai suformuotas taip pat tik 2016-09-15, priėmus ir pašto siuntų tarnybai perdavus visas pašto siuntas, todėl darytina išvada, jog šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir jų pirmosios instancijos teismui pareiškėjas negalėjo pateikti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui aplinkybes bei susipažinęs su šiais įrodymais vertina, jog jų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie pridedami prie bylos ir vertinami kartu su kitais įrodymais. Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog pareiškėjas neskundžia konkretaus antstolės veiksmo, t. y. patvarkymo ar kito antstolės procesinio dokumento, su kuriuo nesutinka. Pareiškėjas nurodo, jog gindamas savo teises pasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo, tačiau su teismų priimtais sprendimais nesutinka, todėl kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Kaip būtinybę stabdyti vykdymo veiksmus nurodo minėtą aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma išspręsti klausimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, atsisakė priimti nurodydamas, jog pareiškėjas prašydamas stabdyti vykdymo veiksmus, vadovaudamasis CPK 510 str., nesikreipė į išieškojimą vykdančią antstolę dėl jos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/01416.CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, asmuo, siekdamas, kad CPK 510 str. nustatyta tvarka būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas, turi pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymus, kad antstoliui pateikė skundą dėl antstolio konkrečių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo arba dėl jo neveikimo. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą nurodė, jog tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Su šiuo teismo motyvu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Pažymėtina, jog šių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Iš pašto siuntų registro išrašo, pateikto kartu su atskiruoju skundu, matyti, kad antstolei B. T. yra išsiųsta siunta Nr. 2.35.-3997, tačiau skundo kopijos, kuri buvo išsiųsta antstolei, pareiškėjas nepateikia. Atskirajame skunde A. D. nurodo, jog tapataus skundo kopiją tą pačią dieną išsiuntė ir antstolei, bet, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, jis turėjo pateikti ne tapatų skundą, o skundą, kuriame skundžia konkretų antstolės veiksmą ar neveikimą. CPK 137 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ši įstatymo nuostata sistemiškai taikoma kartu su CPK 510 str. 2 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.Iš pareiškėjo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, ir atskirojo skundo nustatyta, jog pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su prašymu sustabdyti vykdymo veiksmus, iki bus išnagrinėta byla Europos Žmogaus Teisių Teisme. Pažymėtina, jog CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta, kad teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Ši vykdymo veiksmų sustabdymo galimybė yra taikoma tada, kai yra šios sąlygos: 1) yra pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, su kuriais asmuo nesutinka, ir teismas įvertina, jog skundas preliminariai galėtų būti patenkintas, o nesustabdžius vykdymo veiksmų, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar tampų negalimas, 2) jei nacionaliniame teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurios nagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su vykdomojoje byloje atliekamu išieškojimu, ir teismas įvertina, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar tampų negalimas. Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodo ir iš esmės neskundžia jokio konkretaus antstolės veiksmo, kuris būtų nagrinėjamas teisme ir dėl kuriuo nagrinėjimo būtų iškilusi būtinybė stabdyti vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.). Pareiškėjas taip pat nenurodo, jog nacionaliniame teisme yra nagrinėjama kokia nors civilinė byla, kurioje priimtas sprendimas turės tiesioginės įtakos vykdomam išieškojimui. Priešingai, pareiškėjas nurodo, kad jo byla buvo nagrinėta jau visose Lietuvos Respublikos teismų instancijose ir jis kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas negali pakeisti ir panaikinti nacionalinių teismų priimtų sprendimų, jis tik sprendžia klausimą dėl galimos žalos atlyginimo priteisimo, jeigu nustato asmens teisių pažeidimus pagal Konvenciją. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.