- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- e2S-470-613/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Kreditorius
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Skolininkas
- L. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškimą dėl žalos atlyginimo ir palūkanų išieškojimo iš skolininko L. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 9 d. įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko L. M. 15 000,00 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų skaičiuojamų už priteistą sumą – 15 000,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. gruodžio 9 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 85 Eur žyminio mokesčio valstybei.
2. 2023 m. kovo 14 d. skolininkas L. M. pateikė prieštaravimus dėl kreditorės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi tenkino skolininko L. M. prašymą – atnaujino terminą prieštaravimams dėl 2022 m. gruodžio 9 d. teismo įsakymo pareikšti. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
3.1 Teismas nustatė, kad skolininkas L. M. prieštaravimus dėl jau įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų priimto 2022 m. gruodžio 9 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-12123-793/2022 pateikė 2023 m. kovo 8 d. kreditoriui – Departamentui, o ne Klaipėdos apylinkės teismui, priėmusiam teismo įsakymą. Prieštaravimai buvo adresuoti būtent Klaipėdos apylinkės teismui.
3.2 Pažymėjo, kad įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai.
3.3 Nurodė, kad skolininkas prieštaravimus pareiškė praėjus dvejiems mėnesiams nuo CPK nustatyto termino pasibaigimo, nurodytos termino praleidimo priežastys kelia abejonių, tačiau nagrinėjamoje byloje atsižvelgė į tai, kad skolininkas prieštaravimuose nurodė išsamias nesutikimo su kreditoriaus pareikštu reikalavimu aplinkybes bei pateikė įrodymus, kuriais jis grindžia šias aplinkybes. Todėl teismas sprendė, kad kelio į gynybą nuo pareikšto reikalavimo užkirtimas skolininkui nagrinėjamoje byloje prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
3.4 Teismas, įvertinęs skolininko nurodytas priežastis, dėl kurių laiku buvo nepareikšti prieštaravimai, taip pat siekdamas kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyros, bei atsižvelgdamas į tai, kad prieštaravimų dėl teismo įsakymo pateikimas yra vienintelis būdas skolininkui išdėstyti savo poziciją dėl kreditorės reikalavimų, taip pat į tai, kad kreditorės reikalavimo suma yra didelė, nurodytas priežastis pripažino svarbiomis (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), todėl skolininko prašymą tenkino ir terminą prieštaravimams pareikšti atnaujino (CPK 78, 439 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kreditorė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skolininko prašymą dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pareikšti bei prieštaravimų priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, taip pat prašo priimti rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas, priėmė skundžiamą nutartį, neatnaujinęs bylos nagrinėjimo proceso, neatsižvelgdamas į kreditoriaus nuomonę bei procesines teises, nesuteikęs galimybės pareikšti nuomonės dėl skolininko prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, tuo pačiu padarydamas aiškius procesinius pažeidimus.
4.2. Teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai ir neteisėtai priėmė nutartį atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir priimti prieštaravimus, negavęs vienos iš bylos šalių prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje, atitinkamai priešingos šalies nuomonės dėl proceso atnaujinimo, ir neišsprendęs bylos proceso atnaujinimo klausimo. Nutartis priimti skolininko prieštaravimus nepagrįstai priimta, esant jau įsiteisėjusiam teismo įsakymui, kuris pateiktas vykdyti antstoliui.
4.3. Pažymi, kad 2022 m. gruodžio 9 d. teismo įsakymas buvo tinkamai įteiktas skolininkui asmeniškai pasirašant 2022 m. gruodžio 14 d., dėl ko jam buvo užtikrinta galimybė laiku pareikšti prieštaravimus ir gintis nuo kreditoriaus reikalavimų. Kreditorė mano, šios aplinkybės net nesuteikė teismui pagrindo pripažinti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnyje nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai ar vienas iš pagrindų.
4.4. Mano, kad skolininkas L. M. nebuvo pakankamai rūpestingas, apdairus ir atidus, priešingai, savo teises įgyvendino pakankamai nerūpestingai ir aplaidžiai. Jis nereagavo į kreditorės jam teiktus siūlymus geranoriškai atlyginti žalą aplinkai, prieštaravimus dėl teismo įsakymo teismui pateikė tik praėjus trims mėnesiams po jo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
6. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
7. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos tyrimo medžiagos kopijas prašydama jas prijungti, nurodė, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo įrodymus teikti nėra privaloma, todėl prašo juos prijungti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais papildomais įrodymais, daro išvadą, jog minėti įrodymai neturi teisinės reikšmės atskirojo skundo nagrinėjimui, kadangi šiuo atveju nėra sprendžiamas priteistinos žalos atlyginimo (ar priimto teismo įsakymo) teisėtumo klausimas, o pateikti duomenys neturi jokio teisinio ryšio su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Esant šioms aplinkybėms, atsisakytina pridėti prie bylos apeliantės papildomai pateiktus įrodymus.
8. Pažymėtina, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiame Kodekse numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis). Priimtoje nutartyje nurodyta, jog ji nėra skundžiama.
9. CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
10. Taigi įstatymas numato galimybę atskiruoju skundu skųsti tik nutartį, kuria atmestas skolininko prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pareikšti. Galimybė kreditoriui skųsti nutartį, kuria skolininko prašymu atnaujinamas terminas prieštaravimams pareikšti, įstatyme tiesiogiai nenumatyta. Bendrosios procesinių terminų atnaujinimą reglamentuojančios CPK normos taip pat numato galimybę atskiruoju skundu skųsti tik teismo nutartį, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 6 dalis). Kad procesinis sprendimas atnaujinti praleistą procesinį terminą negali būti apeliacinio apskundimo dalyku, patvirtina ir faktas, kad šį klausimą teismas gali išspręsti rezoliucija (CPK 78 straipsnio 5 dalis), t. y. nepriimdamas atskiraisiais skundais skundžiamo dokumento – nutarties. Kadangi įstatymas nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria skolininkui atnaujinamas praleistas terminas prieštaravimams pareikšti, ir tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, darytina išvada, kad tokia nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Tai, jog nutartis atnaujinti praleistą procesinį terminą negali būti skundžiama, patvirtina ir teismų praktika (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2006, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-400-661/2019 ir kt.).
11. Kreditorei neturint teisės skųsti priimtos nutarties dėl prieštaravimų priėmimo, jos pateiktas atskirasis skundas negalėjo būti priimamas. Civilinio proceso kodekso 338 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 punkto 3 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio skundo objektas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 dalies trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas, tai, jog atskirasis skundas yra paduotas dėl nutarties, kuri negali būti skundžiama atskiruoju skundu, atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal kreditorės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties.