Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-02-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.2.-145-986/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-24
Bylos Nr.
A2.2.-145-986/2016
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00105-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Pažeidėjas
V. V.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.2.-145-986/2016
Proceso Nr. 4-22-3-00105-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.3.; 2.14.3. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 24 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 50⁶ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartimi pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl V. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 1 d. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) pareiškimą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vadovas V. V. pažeidė jos, kaip kreditorės teises, pažeisdamas kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, taip nesilaikydamas Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą neprisipažino, tačiau atliktų mokėjimų kitiems kreditoriams neginčijo. Nurodė, kad įmonei dėl verslo ypatumų trūksta pinigų- įmonės veikla susijusi su naftos pramone, kuri šiuo metu patiria krizę. Mokesčius valstybei, nors ir ne visus, įmonė moka. Visi įmonės 2015 m. lapkričio mėn. atlikti mokėjimai buvo skirti įmonės darbuotojams, pvz. jam 450 Eur suma išmokėta už benziną, mašinos remontą, kitas darbuotojas turėjo kanceliarinių išmokų, taigi šias sumas išmokėti darbuotojams buvo būtina. Mokėjimai pagal vykdomuosius dokumentus tuo metu nebuvo vykdomi. Jeigu formaliai laikytis nustatyto mokėjimų eiliškumo, įmonei reiktų bankrutuoti. Skola (duomenys neskelbtini) susidarė nuo 2014 m. sausio mėn., mokesčių inspekcijai mokėjimai yra pradelsti tik 6 mėnesius. Šią bylą vertina kaip įspėjimą, kad įmonė didesnį dėmesį turi kreipti atsiskaitymui į valstybės biudžetą. Visi mokėjimai padaryti gerbiant įmonės darbuotojus, jos kreditorius, su valstybe bus pilnai atsiskaityta.

Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas posėdyje nedalyvavo, 2016-02-18 teisme gautas prašymas (b. l. 171- 172) bylą nagrinėti VMI prie LR FM atstovui nedalyvaujant. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas palaiko savo poziciją, išdėstytą pareiškime.

Iš VMI prie LR FM pareiškimo (b. l. 1- 4) matyti, kad (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), bendrovės deklaruota pagrindinė veikla– centrinio šildymo radiatorių ir katilų gamyba, kitų metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų gamyba, konstrukcinių metalo gaminių gamyba. Bendrovės vadovas yra V. V. (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka 2015-12-29 sudarė 54662,90 Eur, iš kurių 8771,96 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 428,57 Eur šio mokesčio delspinigių, 3282,72 Eur pelno mokesčio ir 435,36 Eur šio mokesčio delspinigių, 39699,68 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 2044,61 Eur šio mokesčio delspinigių. Bendrovė 2015-11-25 turėdama 57481,81 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, per 2015 lapkričio mėn. įvairiems kreditoriams atliko mokėjimus iš kasos: 50 Eur V. V., 60 Eur L. K., 50 Eur V. Ž., 450 Eur V. V., sumokėjo 120,56 Eur atlyginimams, taip pat 2015-11-25 sumokėjo 1976,43 Eur (duomenys neskelbtini). Patikrinus piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-11-30 pagal bendrovės pateiktus dokumentus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) vadovas V. V., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI prie FM, pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ str. 1 d. straipsnio nuostatas.

Iš mokesčių mokėtojo- juridinio vieneto aktualių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) vadovas yra V. V., įmonė registruota Kėdainių r. sav. (b. l. 5- 8).

Iš 2015-11-25 (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balanso ir prievolių išrašo matyti, kad įmonės mokestinė nepriemoka 2015-11-25 sudarė 57481,81 Eur (b. l. 9), o 2016-01-25 (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balanso ir prievolių išraše nurodoma 54662,91 Eur suma (b. l. 10).

Iš (duomenys neskelbtini) įplaukų į VMI prie LR FM išrašo (b. l. 11-14) matyti, kad 2015-06-01 – 2015-11-30 laikotarpiu bendrovė sumokėjo 20086,49 Eur į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

2015-12-02 VMI prie LR FM gautas (duomenys neskelbtini) prašymas išdėstyti 56324,23 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis per dvylika mėnesių. Bendrovė nurodė, kad pirmiausia atsiskaito su darbuotojais ir avansu apmoka už žaliavas, kurios reikalingos didėjant užsakymams, šiuo metu įmonėje dirba 51 darbuotojas (b. l. 15).

2015-12-29 VMI prie LR FM nusprendė bendrovės prašymo netenkinti ir mokestinės priemokos neišdėstyti (b. l. 18- 19) ir pateikė išvadą dėl (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo (b. l. 20- 23). Savo sprendimą grindė tuo, kad bendrovė vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, taip pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; su bendrove mokestinės paskolos sutartys buvo sudarytos 2012 m., 2013 m., tačiau ji tuo nepasinaudojo ir savo finansinės būklės nestabilizavo, bei dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo kreipėsi 2015 m.; su bendrove 2015-06-15 sudaryta mokestinės paskolos sutartis nebuvo vykdoma, sutarties įmokos nė karto nemokėtos, išskyrus 8440,15 Eur, įskaitytus iš mokesčio permokos 2015-09-24. Įmonėje 2015-12-29 dirbo 41 darbuotojas.

Iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (b. l. 24-116) matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-11-30 (duomenys neskelbtini) VMI prie LR FM 2015-07-14 pervedė 5806,00 Eur, 2015-07-23 – 971,86 Eur, 2015-07-28 – 139,00 Eur, 2015-08-03 – 263,23 Eur ir 942,98 Eur, 2015-08-04 – 212,98 Eur ir 103,59 Eur, 2015-08-05 – 258,50 Eur, 2015-08-21 – 7,21 Eur, 2015-08-25 – 903,20 Eur, 2015-10-21 – 1158,00 Eur, 2015-11-04 – 586,91 Eur, 2015-11-06 – 963,26 Eur, 2015-11-09 – 483,43 Eur, 2015-11-10 – 272,68 Eur, 2015-11-11 – 2396,00 Eur, 2015-11-12 – 1888,09 Eur, 2015-11-30 – 65,36 Eur.

Iš Swedbank, AB, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (b. l. 125-143) matyti, kad laikotarpiu 2015-01-01 – 2015-11-30 (duomenys neskelbtini) debeto apyvartą sudarė 111592,03 Eur, kredito apyvarta buvo 111584,29 Eur; 2015-06-01-2015-12-01 įplaukos iš kitų mokėtojų ((duomenys neskelbtini)) sudarė 17363,30 Eur; iš šios sąskaitos pavedimai VMI prie LR FM nebuvo atlikti.

Pagal AB „Citadele“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą (b. l. 144-157), (duomenys neskelbtini) 2015-01-01 – 2015-12-01 laikotarpio išlaidos ir pajamos buvo 430996,45 Eur, lėšų apyvartą sudarė piniginių lėšų judėjimas tarp bendrovės sąskaitų, paskolos ir su ja susijusių mokesčių pervedimai; iš šios sąskaitos pavedimai VMI prie LR FM nebuvo atlikti.

Pagal Nordea banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą (b. l. 158-161) 2015-06-01– 2015-12-01 laikotarpiu įplaukos iš kitų mokėtojų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sudarė 60343,73 Eur. Pagal (duomenys neskelbtini) įplaukų į VMI prie LR FM išrašo kopiją (b. l. 11-14) iš šios sąskaitos atlikti du pavedimai VMI prie LR FM – 2329,24 Eur (2015-11-16 pavedimas) ir 334,97 Eur (2015-11-26 pavedimas).

Iš (duomenys neskelbtini) kasos 2015-01-01-2015-11-30 išrašo (b. l. 117-124) matyti, kad įmonės paskutinis 1976,43 Eur mokėjimas atliktas 2015-11-25 (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio mėnesį taip pat atlikti šie mokėjimai: 2015-11-05 V. V. (50,00 Eur), 2015-11-11 L. K. (60,00 Eur), 2015-11-23 V. Ž. (50,00 Eur), V. V. (450,00 Eur).

ATPK 50⁶ str. 1 d. dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr.63-2243) (toliau -MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas. Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bendrovė, 2015 lapkričio mėn., turėjo 57481,81 mokestinę neprimoką valstybės biudžetui. Tokiu būdu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra (duomenys neskelbtini) kreditorė. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ str. numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėto straipsnio 1 d. 3 p. numatyta, jog skolininkas– fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1 d. 5p. numatyta, jog tik penktąja, t. y. paskutine eile privaloma atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėjo galimybę dengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę sąmoningai teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. (duomenys neskelbtini), 2015-11-25 turėdamas įsiskolinimą valstybės biudžetui 57481,81 Eur (įsiskolinimas VMI), per 2015 m. lapkričio mėnesį atliko įvairiems kreditoriams mokėjimus: 2015-11-05 V. V. 50,00 Eur ir 2015-11-23 450,00 Eur, 2015-11-11 L. K. 60,00 Eur, 2015-11-23 V. Ž. 50,00 Eur, 2015-11-23 120,56 Eur atlyginimams, taip pat 2015-11-25 (duomenys neskelbtini) 1976,43 Eur. Taigi įmonė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises. Duomenų, kurie patvirtintų, jog atlikti mokėjimai turėjo būti tenkinami prioriteto tvarka VMI prie LR FM reikalavimo atžvilgiu, t. y., mokėtos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus, byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokių nepateikė. Taigi, įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad V. V., būdamas bedrovės direktorius, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ str. 1 d. ir taip padarė ATPK 50⁶ str. 1d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Nustatyta, kad tokio pobūdžio pažeidimą V. V. padarė pirmą kartą (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. V. neginčija faktinių aplinkybių, kad 2015 m. lapkričio mėnesį išmokėjo pareiškime nurodytas sumas darbuotojams ir kreditoriui (duomenys neskelbtini), tik nesitiko su teisiniu tokios situacijos kvalifikavimu, nes tokius veiksmus vertino kaip būtinus, skirtus darbuotojų turėtoms išlaidoms padengti ir su kreditoriumi, kuriam įmonė skolinga beveik du metus, atsiskaityti. Teismo vertinimu, mokestinės nepriemokos įmonė visiškai negalėjo sumokėti dėl ilgalaikio pobūdžio problemų- trūkstamų apyvartinių lėšų, vystomo verslo ypatumų, ką taip pat patvirtina VMI išvada dėl (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo - joje nurodoma, kad įmonė nepajėgi iš karto sumokėti visą mokestinę nepriemoką valstybei (b. l. 22), o pastaroji susidarė jau nuo 2013 m. (b. l. 1- 4). Atsižvelgtina į tai, kad per laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2015-11-30 bendrovė į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą visgi sumokėjo 20832,16 Eur (b. l. 1- 4), o mokestinės nepriemokos suma per šį laikotarpį yra ženkliai sumažėjusi ir toliau mažėja (2016-01-25 duomenimis įsiskolinimas buvo 54662,91 Eur, b. l. 10). Taigi darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini), nors ir nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau mokesčiai į valstybės biudžetą buvo mokami ir įsiskolinimas valstybės biudžetui pastoviai mažėja; be to V. V. patvirtino, kad įsiskolinimas VMI ir ateityje bus mažinamas. Taip pat atsižvelgtina ir į sumų, nurodytų pareiškime (išmokos 2015 lapkričio mėn., įmonės darbuotojams ir (duomenys neskelbtini)), t. y. kurios sumokėtos teikiant pirmenybę kitiems kreditoriams, santykį su į biudžeto pajamų surenkamąją lapkričio mėnesį sumokėta suma- pastaroji yra ženkliai didesnė, o mokestinės nepriemokos mokėjimas, lyginant su kitais mėnesiais, buvo ženkliai padidėjęs (b. l. 11- 12). V. V. vadovaujamos (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, galimai susidariusi dėl įmonės vykdomo verslo ypatumų ir susidariusios situacijos naftos pramonėje, tačiau bendrovė, vadovaujama V. V. vykdo ūkinę veiklą, pastoviai gauna pajamas ir šiuo metu turi 35 darbuotojus; be to kaip nustatyta byloje, mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui pagal galimybes mažina. Atsižvelgus į šias aplinkybes teismas mano, kad net ir minimali už V. V. inkriminuojamą pažeidimą numatyta nuobauda, būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Todėl teismo įsitikinimu, yra pagrindas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymui, dėl ko paskyrus mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir ATPK 20 str., 24 str., 30¹str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas

nutaria

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. paskirti jam administracinę nuobaudą- 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Kėdainių poskyrį (Didžioji g. 17, Kėdainiai, aptarnavimo salė, 113 kab.) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas