Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, pareikštą atsakovei R. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai – asmeniškai jai. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė.

2022 m. vasario 2 d. teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo, kuriame atsakovė nurodė, kad pripažįsta ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei bei turto pripažinimo asmenine nuosavybe, jai yra žinomos ir suprantamos ieškinio pripažinimo teisinės pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kadangi atsakovė, pradžioje atsiliepimo į ieškinį nepateikė, vėliau bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad ieškinį pripažįsta, o toks ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis), todėl teismas CPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nusprendė baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Dėl šių priežasčių surašomi sutrumpinti teismo sprendimo motyvai ir teismas sprendime nenurodo argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1994 m. rugsėjo 24 d. ieškovas įregistravo santuoką su atsakove Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra, o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Kiek paaugus vaikams, atsakovė įnyko į alkoholį, išeidavo iš namų ir negrįždavo po kelias dienas ar savaites. Ieškovo prašymai taip nedaryti atsakovės gyvenimo būdo nekeitė. Po atsakovės daugiadienių negrįžimų į namus, sužinodavo, kad ji lankydavosi įvairiuose lūšnose. Kai vaikams buvo 4 ir 6 metai, atsakovė išėjo iš namų ir daugiau į juos niekada negrįžo bei nesidomėjo jo ir vaikų gyvenimu. Pirmaisiais ir antraisiais metais po išėjimo kartais atsakovė, dažniausiai būdami neblaivi, paskambindavo ir pasidomėdavo, kaip auga vaikai. Nuo 2002 m. atsakovė dingo – nei karto neaplankė vaikų, jiems nepaskambino, neteikė jokio materialinio išlaikymo. Vaikus užaugino ieškovas vienas. Šiuo metu nepilnamečių vaikų neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto taip pat neturi. 2021 m. balandžio 12 d. iš savo asmeninių nusipirko lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas jo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ­ CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima ir kt. Taigi, pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką santuokos nutraukimo bylose, yra nurodęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, numatytų Civilinio kodekso III knygoje, pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008) bei tai, kad jis padarė esminių sutuoktinio pareigų pažeidimų. Pažymėtina, kad sutuoktinių pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos, įtvirtintos įstatyme (CK 3.26-3.30 ir kiti str.). Šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog jau dvidešimt metų šalys negyvena šeimyninio gyvenimo, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, todėl laikytina, jog santuoka yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti galimybės nėra. Nustatyta, jog dar šalims kartu gyvenant tarp šalių kildavo konfliktų, kadangi atsakovė turėjo priklausomybę alkoholiui, išeidavo iš namų ir negrįždavo po kelias dienas ar savaites. Kai šalių vaikams buvo 4 ir 6 metai, atsakovė išėjo iš namų ir daugiau į juos niekada negrįžo, nesirūpino šeima, neteikė materialinio išlaikymo vaikams. Pirmaisiais ir antraisiais metais po išėjimo kartais atsakovė, dažniausiai būdami neblaivi, paskambindavo ir pasidomėdavo, kaip auga vaikai, tačiau nuo 2002 m. atsakovė dingo – nei karto neaplankė vaikų, jiems neskambino, neteikė jokio materialinio išlaikymo. Ieškovas vaikus užaugino vienas. Nors atsakovė atsiliepimo į ieškinį neteikė, tačiau teismo posėdyje ieškovo nurodytų aplinkybių neginčijo, jų nepaneigė ir pripažino savo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Tuo tarpu duomenų apie tai, jog ieškovas būtų netinkamai vykdęs savo, kaip sutuoktinio, pareigas nėra. Priešingai ieškovas vienas pats užaugino du mažamečius vaikus, teikė jiems pilnavertį materialinį išlaikymą. Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat nenurodė nei vienos aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo santuokinių pareigų nevykdymą. Priešingai – visiškai pripažino ieškinį, todėl ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas. CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Rašytiniais bylos įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad gyvendami santuokoje ieškovas ir atsakovė nuosavybės teise neįgijo nekilnojamojo turto, šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto: 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Rašytiniais bylos įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo taip pat dėl transporto priemonės pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove kartu negyvena jau dvidešimt metų, ji paliko šeimą, kai vaikai buvo maži ir nuo tada jokių šeimyninių ryšių su ja nepalaikė. 2005 m. ieškovas iš savo asmeninių lėšų įsigijo automobilį „Opel Astra“ savo poreikių tenkinimui. Atsakovė visiškai pripažino ieškinį ir sutiko, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, santuokos metu vieno iš sutuoktinių įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, laikytinas to sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas šalims vienas iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas paliko teismo nuožiūra spręsti dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo. Nesant ginčo tarp šalių, po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokoje įgyta pavardė – „V.“, ieškovui paliktina jo pavardė – „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. birželio 30 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr) TP-21-t-1507-5882, pagrindu šioje byloje ieškovui A. V. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 9–11).

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. sausio 3 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33 Mr) PT-26, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui A. V. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 304,63 Eur advokato užmokestis ir kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Šiuo sprendimu yra tenkinami visi ieškovo pareikšti ieškinio reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškinį pripažino visiškai, todėl savo veiksmais prisidėjo prie greito bylos išnagrinėjimo ir mažesnių bylinėjimosi išlaidų ir į tai, kad atsakovės itin sunki materialinė padėtis, todėl valstybės naudai iš atsakovės priteistina 50 procentų, t. y. 152,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Šioje byloje už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo yra paskaičiuotas 75 Eur (100 Eur x 75 proc.) žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis), už turtinį reikalavimą dėl pripažinimo automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovo nuosavybe, atsakovė žyminio mokesčio mokėti neturi, nes šitas turtas tenka ieškovo naudai, o jis yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, taigi iš atsakovės priteistinas 75 Eur žyminis mokestis valstybei.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos – 7,84 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės pajamas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 268 – 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1994 m. rugsėjo 24 d., Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. V. – palikti pavardę „V.“, atsakovei R. V. – „V.“.

Pripažinti, kad transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Nustatyti, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteisiamas.

Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą penkiasdešimt du eurus trisdešimt du centus (152,32 Eur) už advokato teisinės pagalbos teikimą ieškovui. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos:

uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) septyniasdešimt penkių eurų (75,00 Eur) žyminio mokesčio ir septynių eurų aštuoniasdešimt keturių centų (7,84 Eur) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodytos aukščiau) nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660 (žyminiam mokesčiui), 5662 (už procesinių dokumentų įteikimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.