- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- e1-325-878/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01067-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.14.5.3.1Sukčiavimas įgyjant nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 4 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) S. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji A. J., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodama, kad pažado neįvykdys, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu iš nenustatyto įrenginio „(duomenys neskelbtini)“ skelbimuose iš paskyros „L. M. L.“ patalpino skelbimą apie už 225 eurus parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 12 Pro Max“. Pagal rastą skelbimą atsiliepus F. Ž., bendraudama per ,, (duomenys neskelbtini)“ programėlę, nurodė, kad yra skilęs parduodamo telefono galinis stiklas, ir pasiūlė jam pirkti kitą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 14 PRO“ už 350 eurus, pažadėjo telefoną išsiųsti F. Ž., kai jis už telefoną perves 350 eurus į L. M. (nustatyta savininkė J. D.) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) 17.02 val. pervedė 185 eurus ir (duomenys neskelbtini) 7.02 val. pervedė 165 eurus į jam nurodytą banko sąskaitą. J. D., nesupratusi nusikalstamos veikos pobūdžio, A. J. prašymu, (duomenys neskelbtini) 17.40 val. (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) išgrynino 180 eurų, (duomenys neskelbtini) 8.47 val. (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) išgrynino 165 eurų ir juos perdavė A. J. A. J. savo pažado neįvykdė, telefono neatsiuntė, tokiu būdu savo naudai įgijo 350 eurų.
Kaltinamoji A. J. kaltę dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo pripažino visiškai, gailėjosi. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog turi „(duomenys neskelbtini)“ paskyras „L. M. L.“ ir „A. J.“. (Duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ grupėje ,, (duomenys neskelbtini)“ įdėjo skelbimą apie parduodamą „iPhone“ telefoną. Jai per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę parašė F. Ž., kuris susidomėjo šiuo telefonu. Jį informavo, jog telefonas yra įskilęs. Jam tai netiko, todėl pasiūlė „iPhone 14 pro Max“ už 350 eurų. Tokio modelio telefoną ji turi. Su F. Ž. sutarė, kad jis pinigus už telefoną perves dalimis per dvi dienas, o telefoną ji išsiųs sekančią dieną iš ryto „(duomenys neskelbtini)“ paštomatu. Buvo užsiblokavusi savo sąskaitą, todėl paprašė pažįstamos J. D., kad į jos sąskaitą būtų pervesti pinigai. J. D. sutiko, davė savo banko sąskaitos numerį, kuris yra (duomenys neskelbtini). F. Ž. (duomenys neskelbtini) 17.02 val. pervedė 185 eurus, (duomenys neskelbtini) 7.02 val. pervedė 165 eurus į J. D. sąskaitą, gavėju nurodydamas kaltinamosios jam nurodytą išgalvotą asmenį – L. M. J. D. gautus pinigus perdavė jai. Į „(duomenys neskelbtini)“ siuntas telefono nenešė ir nesiuntė, o F. Ž. nusiuntė seną turėtą „(duomenys neskelbtini)“ siuntos kodą. Taip pasielgė dėl sunkios materialinės padėties, labai reikėjo pinigų, nes šiuo metu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sunkiai verčiasi. Pinigus išleido savo reikmėms ir (duomenys neskelbtini). Sužinojusi, jog jos ieško policija, grąžino F. Ž. 350 eurų, pervesdama pinigus į jo sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios A. J. visiško prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas S. Ž. (duomenys neskelbtini) pranešė, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) F. Ž. per „(duomenys neskelbtini)“ platformą susidomėjo parduodamu telefonu „iPhone 14 Pro“, už kurį sutarė sumokėti per du pavedimus 350 eurų. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 185 eurus į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dar pervedė 165 eurus iš savo sąskaitos į minėtą banko sąskaitą. Prekė negauta, pinigai negrąžinti, padaryta 350 eurų turtinė žala. Apklaustas parodė, jog (duomenys neskelbtini) F. Ž. „(duomenys neskelbtini)“ grupėje pamatė skelbimą apie parduodamą telefoną ,,iPhone 12 pro max“, kurį buvo įdėjęs asmuo, „(duomenys neskelbtini)“ profilyje pasivadinęs „L. M. L.“. Nurodžius, jog telefono „iPhone 12“ skilęs galinis stiklas, sūnus parašė, jog telefono nenori. Tuomet tas pats asmuo pasiūlė „iPhone 13“, „13 pro“, „Samsung Galaxy“, netikus ir šiems variantams, (duomenys neskelbtini) buvo pasiūlytas telefonas „iPhone 14 pro“. F. už šį telefoną pasiūlė 500 eurų, bet asmuo nurodė, kad norėtų už jį gauti 400 eurų, galiausiai susitarė telefoną įsigyti už 450 eurų. Pinigus sutarė pervesti per 2 kartus. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 185 eurus į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) asmuo parašė, kad sukurtas siuntos lipdukas ir kai F. perves likusią pinigų dalį, tuomet išsiųs prekę. F. iškart iš savo banko sąskaitos į nurodytą banko sąskaitą pervedė 165 eurus, tuomet gavo paštomato siuntos kodą „(duomenys neskelbtini)“, patikrino, bet kodas neveikė. Apie tai parašė pardavėjui, šis nurodė, kad tai nesusipratimas, kad paskambins į ,, (duomenys neskelbtini)“ paklausti. Asmuo informavo, jog tai „(duomenys neskelbtini)“ klaida, ir prekę gaus. Po kelių dienų asmuo F. parašė, kad telefoną atgavo atgal, bet galės atvežti iki K. ir paduoti į rankas už papildomą mokestį. F. nesutikus, asmuo nurodė, jog telefoną gali įdėti į autobusą, kad atvežtų į K. autobusų stotį. F. sutiko, bet siuntos numerio negavo, bandant susisiekti su asmeniu, su kuriuo bendravo dėl telefono, jis F. užblokavo.
Nukentėjusysis F. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą apie asmens, pasivadinusio „L. M. L.“, parduodamą „iPhone 12PRO MAX“. Šį asmenį pridėjo į savo „(duomenys neskelbtini)“ draugus, susirašinėjo „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje. „L. M. L.“ parašius, jog telefonas yra skilęs, pasakė, kad netinka. Tuomet ji siūlė kitus modelius, tarp jų ir „IPhone 14Pro“, siuntė šio telefono nuotraukas. Šis telefono modelis jį sudomino, pasiūlė už šį telefoną 480 eurų, ji pasakė, kad norėtų gauti apie 400 eurų. Kartu nusprendė, kad telefono kaina bus 450 eurų. Sutarė, kad prieš išsiunčiant telefoną, perves dalį pinigų, o kitą dalį perves, kai telefoną išsiųs. Sutarė, kad telefoną siųs per „(duomenys neskelbtini)“ paštomatą. Sekančią dieną iš savo banko sąskaitos į nurodytą banko sąskaitą, nurodydamas gavėją L. M., pervedė 185 eurų. Pardavėja pasakė, kad išsiųs telefoną į (duomenys neskelbtini) per „(duomenys neskelbtini)“. Kitą dieną po pirmojo pavedimo pervedė dar 165 eurų į tą pačią pardavėjos nurodytą sąskaitą. Pardavėja atsiuntė ekrano nuotrauką su „(duomenys neskelbtini)“ siuntos kodu. Dieną prieš, pardavėja atsiuntė kvito jam skirtos „(duomenys neskelbtini)“ siuntos nuotrauką. Patikrinus siuntos numerį, rašė, jog siunta išimta (duomenys neskelbtini) mėnesį. Pardavėja paaiškino, jog dėl šio nesusipratimo susisiekė su „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė, jog viskas gerai, gaus kodą žinute. Po dienos ar kelių negavus siuntos ir susisiekus su pardavėja, ji nurodė, jog siunta su telefonu grįžo jai atgal, todėl kreipsis į „(duomenys neskelbtini)“. Pardavėja pasiūlė už papildomą mokestį atvežti telefoną į K. Nesutikus pardavėja pasiūlė įdėti siuntą į autobusą. Vėliau nurodė, kad siuntą įdėjo, bet tai buvo tik jos parašyti žodžiai, jokio patvirtinimo neatsiuntė. Po dviejų dienų nieko negavus, vėl parašė pardavėjai, bet pardavėja jį (duomenys neskelbtini) užblokavo. Telefono ir pinigų iki (duomenys neskelbtini) negavo. (Duomenys neskelbtini) jo (duomenys neskelbtini) pardavėja atsiuntė pavirtinimą, kad grąžins pinigus per „(duomenys neskelbtini)“ terminalą.
(Duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) E. T. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, be informacijos, kuri nurodyta pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, dar nurodė, jog tyrimo metu nustatyta, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. D., nurodyti šios moters anketiniai ir kontaktiniai duomenys. Su J. D. bandant susisiekti telefonu, ji neatsiliepė. Analogiški duomenys apie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkę nurodyti ir „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos skyriaus pažymoje suinteresuotiems asmenimis.
F. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) į sąskaitą „l. m. (duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 185 eurai pavedimo paaiškinimas „telefonas“. Iš tos pačios sąskaitos į sąskaitą „l. m. (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 165 eurai, pavedimo paaiškinimas „Uz telefoną“.
Iš S. Ž. elektroninio pašto išrašo ir pridedamos „(duomenys neskelbtini)“ terminalo kvito fotonuotraukos matyti, jog A. J., kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė F. Ž. 350 eurų į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodyta „skola“.
AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos skyriaus pateiktoje pažymoje nurodyta, jog banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta J. D. vardu. Analogiški duomenys apie sąskaitos priklausomybę pateikiami ir iš (duomenys neskelbtini) duomenų bazės.
J. D. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos skyriaus ir (duomenys neskelbtini) I. Y. tarnybiniame pranešime dėl banko sąskaitos analizės nurodyta informacija patvirtina, jog F. Ž. (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 185 eurus, nurodydamas „telefonas“, o (duomenys neskelbtini) pervedė 165 eurus, nurodydamas „Uz telefona“. Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išgryninta 180 eurų, (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) išgryninta 165 eurų. (Duomenys neskelbtini) šašlykinėje (duomenys neskelbtini) atsiskaityta už 8,80 Eur. (Duomenys neskelbtini) iš J. D. sąskaitos pervesta 1,91 Eur į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri taip pat priklauso J. D.
(Duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas operacijų išrašas bei užfiksuotos bankomato nuotraukos, kai (duomenys neskelbtini) šios įmonės administruojamame bankomate „(duomenys neskelbtini)“ klientas (Kort. Nr.: (duomenys neskelbtini)) atliko lėšų išgryninimo operaciją terminale (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir pateiktas faktinis operacijų išrašas su tiksliais laikais bei išlikusios (dėl senaties termino) užfiksuotos bankomato nuotraukos, kai nuo (duomenys neskelbtini) iki nuo (duomenys neskelbtini) šios įmonės administruojamuose bankomatuose „(duomenys neskelbtini)“ klientas (Kort. Nr.: (duomenys neskelbtini)) atlikinėjo finansines operacijas terminaluose, patvirtina, jog be kitų operacijų buvo atliktos šios: (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 180 eurų; (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) išgryninta 165 eurai.
Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog J. D. pateikė savo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Daiktų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog apžiūrėjus J. D. pateiktą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje pridėta viena socialinio tinklo paskyra „J. L.“. Socialinio tinklo susirašinėjimo programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ matyti susirašinėjimas su profiliu „A. J.“. (Duomenys neskelbtini) profilis „A. J.“ teiraujasi, ar gauti pinigai, J. L. atrašo, kad „jis pervedė 180“, susitariama dėl pinigų nuėmimo perdavimo asmeniui, rašančiam iš profilio „A. J.“. (Duomenys neskelbtini) „A. J.“ teiraujasi, ar pervedė pinigus. „J. L.“ nurodo, jog ,,165 man rodo“. Programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimo su profiliu „L. M. L.“, nėra, sistema informuoja, kad su tokiu asmeniu profilis nėra „draugai“. Telefone iš numerio (duomenys neskelbtini) rasta viena žinutė „cia a. ar gavot pinigus galit gal nuimti“.
Iš F. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), išrašo ir S. Ž. elektroninio pašto išrašo, kuriuo pateikiama banko pavedimų ekrano foto (kur matosi atliktų pavedimų laikas valandomis), matyti, jog (duomenys neskelbtini) atliktas 185 eurų mokėjimas „l. m.“, (duomenys neskelbtini) atliktas 165 eurų mokėjimas „l. m.“.
J. D. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji (jos atžvilgiu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) S. L. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas), parodė, jog su ja (duomenys neskelbtini) pabaigoje per „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ programą iš savo paskyros „A. J.“ susisiekė pažįstama A. J., parašė, jog jos banko kortelė užblokuota ir kad turi kažkas jai pravesti pinigų. A. ir anksčiau yra prašiusi tokios paslaugos, kad galėtų jos draugas pervesti (duomenys neskelbtini) pinigus, todėl ja pasitikėjo, nieko blogo neįtarė, leido pasinaudoti savo banko sąskaita, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Į ją (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 185 Eur, o (duomenys neskelbtini) pervesta dar 165 Eur. Kai buvo pervesti pinigai, maždaug valandos bėgyje nuėjo į bankomatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (galimai techninė klaida, kadangi iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog bankomatai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kur šiuos pinigus išgrynino ir iš karto – tomis pačiomis dienomis, prie A. namų jai perdavė į rankas. Pinigai buvo pervesti iš F. Ž. sąskaitos, šio asmens nepažįsta, galvojo, jog tai A. pažįstamas. Kas buvo nurodyta mokėjimo paskirtyje, neatkreipė dėmesio. Su A. bendravo per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę iš jos vardo ir pavardės paskyros. L. M. girdima pirmą kartą, „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje neturi drauguose L. M. L. (Duomenys neskelbtini) pabaigoje paskambino iš (duomenys neskelbtini) policijos, pasakė, kad kažkas parašė pareiškimą dėl pinigų. Paskambino A. ir paklausė, ar ji pažįsta Ž., kurį minėjo pareigūnai. A. atsakė, kad tokio asmens nežino. (Duomenys neskelbtini) gavusi šaukimą į apklausą, vėl susisiekė su A., kuri jai paaiškino, kad pardavinėjo telefoną ir pirkėjas į jos (J. D.) sąskaitą pervedė už telefoną pinigus, bet telefonas grįžo jai atgal ir pirkėjui neišsisiuntė. Kiek žinoma, A. (duomenys neskelbtini) pervedė per „(duomenys neskelbtini)“ terminalą pirkėjui pinigus – atsiuntė jai 350 eurų pirkėjui padaryto pavedimo nuotrauką.
(Duomenys neskelbtini) I. Y. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodė, jog, patikrinus (duomenys neskelbtini) sistemoje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) buvo skambinta į (duomenys neskelbtini), pranešėja – moteris (neprisistatė) nurodė, kad triukšmauja kaimynas (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) buto. Patikrinus (duomenys neskelbtini) sistemoje, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 108 straipsnio 1 dalį. Nusižengimo fabuloje nurodyta ,,Norėdama išsinuomoti atostogų namelį kaip avansą į nuomotojos L. M. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso A. J., pervedė 65 eurus, tačiau paslauga nesuteikta, pinigai negrąžinti. Padaryta 65 eurų turtinė žala ir įvykdytas sukčiavimas, kai pagrobto ar įgyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“. Patikrinus duomenų bazes, nustatyta, kad A. J. – tai A. J..
Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino.
Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas yra, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 eurų), bet neviršija 10 MGL dydžio (500 eurų) sumos.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji A. J., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodama, kad pažado neįvykdys, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu iš nenustatyto įrenginio ,, (duomenys neskelbtini)“ skelbimuose iš paskyros „L. M. L.“ patalpino skelbimą apie už 225 Eur parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 12 Pro Max“. Pagal rastą skelbimą atsiliepus F. Ž., bendraudama per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, nurodė, kad yra skilęs parduodamo telefono galinis stiklas, ir pasiūlė jam pirkti kitą mobiliojo ryšio telefoną ,,iPhone 14 PRO“ už 350 eurų. Pažadėjo telefoną išsiųsti F. Ž., kai jis perves už telefoną 350 eurų į L. M. (nustatyta savininkė J. D.) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) pervedė 185 eurus ir (duomenys neskelbtini) pervedė 165 eurus į jam nurodytą banko sąskaitą. J. D., nesupratusi nusikalstamos veikos pobūdžio, A. J. prašymu, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) išgrynino 180 eurų, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bankomate (duomenys neskelbtini) išgrynino 165 eurus ir juos perdavė A. J.. A. J. savo pažado neįvykdė, telefono neatsiuntė, tokiu būdu savo naudai įgijo 350 eurų.
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė sąmoningai, būdama suaugusi ir psichiškai sveika, tai yra suprasdama, jog elgiasi neteisėtai, ir norėdama taip elgtis, todėl akivaizdu, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Baudžiamasis nusižengimas baigtas, apgaule įgijus svetimą turtą – pinigus ir turint galimybę tuo turtu naudotis pagal savo valią. Atsižvelgiant į apgaule užvaldyto svetimo turto vertę, konstatuotina, kad kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.
Pranešime, kurį pasirašė kaltinamoji A. J., jai buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos trukme.
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamoji A. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, be to ji savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, ir tai lengvina jos atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji (duomenys neskelbtini), tačiau per 5 metus ((duomenys neskelbtini) duomenimis) administracine tvarka nubausta 3 kartus, baudas sumokėjusi. A. J. atžvilgiu per (duomenys neskelbtini). pradėtos 4 administracinės teisenos už analogiško pobūdžio, už kurią teisiama ir šioje baudžiamojoje byloje, veiką – administracinius nusižengimus, numatytus ANK 108 straipsnio 1 dalyje, tačiau sprendimai šiose administracinių nusižengimų bylose nėra priimti. Išrašas iš (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog A. J. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) augina (duomenys neskelbtini); Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad kaltinamoji būtų įrašyta į psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą, byloje (duomenys neskelbtini), todėl abejonių dėl jos pakaltinamumo nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitus ją charakterizuojančius duomenis, tai, kad ji (duomenys neskelbtini), daroma išvada, jog bausmės tikslas – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – bus pasiektas, paskyrus A. J. straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę ir prokurorės prašomą įpareigojimą. Laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, skiriama mažesnė nei jos dydžio vidurkis. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju sprendžiama, jog nėra tikslinga taikyti šiai kaltinamajai intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visas kaltinamąją A. J. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jai skiriamą laisvės apribojimo bausmę, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, jai skiriamas įpareigojimas – per 5 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kaltę dėl baudžiamojo nusižengimo pripažino, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kompaktinis diskas su (duomenys neskelbtini) F. Ž. apklausos įrašu paliekamas saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti ją laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant ją per penkis mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. J. laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant ją per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Kompaktinį diską su (duomenys neskelbtini) F. Ž. apklausos įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismui per Alytaus rūmus prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajai padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Išaiškinti kaltinamajai tai, jog, jeigu nuteistoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajai A. J.