Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. K. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 12 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. kaltinamas tuo, kad 2019 m. lapkričio 6 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prie miško, veikdamas kartu su J. A., panaudodami fizinį smurtą – ištempę R. G. iš automobilio, spyrę kojomis nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, smaugdami batų raišteliu, ir daiktu, panašiu į ginklą, sudavę nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, taip atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš R. G. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Huavei“, 860 eurų vertės, klausos aparatą, 600 eurų vertės, raktų ryšulį, 40 eurų vertės, piniginę, 30 eurų vertės, su joje buvusiais asmens dokumentais: asmens tapatybės kortele ir elektroninės bankininkystės kortele ir 60 eurų grynųjų pinigų, po to abu pasišalino, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. G. padarė 1590 eurų turtinę žalą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

2019 m. gruodžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam R. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2020 m. kovo 12 d.

2020 m. kovo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi įtariamajam R. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta iki 2020 m. gegužės 12 d.

2020 m. gegužės 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi kaltinamajam R. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta iki 2020 m. liepos 12 d.

Skunde nurodyta, jog su skundžiama nutartimi R. K. nesutinka ir mano, kad nutartyje nepagrįstai motyvuojama, kad jis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti ar slėptis nuo teismo, kad būdamas laisvėje gali trukdyti procesui, daryti naujas nusikalstamas veikas. Skunde pažymėta, jog ikiteisminis tyrimas byloje baigtas, o kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje yra apklausti visi proceso dalyviai, surinkti duomenys ir įrodymai, pagrindžiantys R. K. kaltę, taip pat atlikti kiti būtini proceso veiksmai, todėl nėra pagrindo taikyti kardomąją priemonę – suėmimą dėl tariamai galimo mėginimo išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais.

Pažymi, kad, jei teismas skirtų švelnesnę kardomąją priemonę, R. K. gyventų pas savo mamą, kadangi jų tarpusavio ryšiai stiprūs. Be to, slėptis nuo teismo R. K. neketina, nes teismui būtų žinomas jo gyvenamasis adresas. Nors iki suėmimo R. K., nedirbo, būdamas laisvėje dirbtų ir atlygintų padarytą žalą.

Skunde nurodyta, jog R. K. draugė R. K. serga onkologine liga, todėl jai yra sunku finansiškai, vienai reikia išlaikyti dukras, todėl teismui paskyrus ar pakeitus R. K. švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas jis galėtų padėti savo draugei.

Skunde pažymėta, jog R. K. nevengia atsakomybės, o inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas negali būti laikomas daliniu ar pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimui.

Nurodo, jog 2 mėnesių suėmimo terminas, kai byla jau yra atiduota į teismą, yra per ilgas, ir įvertinus R. K. duotus parodymus, pagrįstai galima manyti, kad baudžiamojo proceso BK 119 straipsnyje nurodytų tikslų galima pasiekti skyrus R. K. švelnesnę kardomąją priemonę.

Apygardos teismo posėdyje kaltinamojo R. K. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateikta skundui nagrinėti, daroma išvada, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys faktiniai duomenys – nukentėjusiojo R. G. parodymai, specialisto išvadoje užfiksuota informacija, parodymo atpažinti asmenį pagal jo fotonuotrauką protokole užfiksuoti duomenys, vaizdo medžiagoje užfiksuoti duomenys, liudytojo R. V. parodymai – leidžia pagrįstai manyti, jog R. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, suėmimas kaltinamajam R. K. buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje numatytu pagrindu, t. y. manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4 dalyje numatytu pagrindu, t. y. manant, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, R. K. yra kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Šis nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už jų padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta griežta tik laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Taigi, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, kaltinamasis, suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Be to, pažymėtina, kad apylinkės teismas, skundžiama nutartimi R. K. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas aplinkybes. Baudžiamojoje byloje esanti R. K. charakterizuojanti medžiaga rodo, kad jis anksčiau daug kartų teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio veikas (4 t., b. l. 5–23), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 61-69), R. K., prieš suėmimą nedirbo, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, todėl darytina išvada, kad R. K. nėra susaistytas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalies nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Pagrįstą teismo manymą, kad R. K. darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, pagrindžia tai, kad jis įtariamas apysunkio nusikaltimo padarymu, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų kategoriją. Pažymėtina ir tai, kad R. K. anksčiau daug kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei ir turtiniams interesams (BK 178 str., 180 str., 182 str.), teistumas neišnykęs, laisvės atėmimo bausmę atlikęs 2019 m. gegužės 24 d. Šioje byloje jis ir vėl kaltinamas naujos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos nuosavybei padarymu, kuri įvykdyta praėjus trumpam laiko tarpui po paleidimo iš įkalinimo vietos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog kaltinamasis kur nors dirbtų, jis darbo biržoje neregistruotas, nėra duomenų apie tai, kad R. K. turėtų kitą legalų pragyvenimo šaltinį, todėl yra pagrindas manyti, jog nusikaltimų darymas yra R. K. pragyvenimo šaltinis. Šios aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas.

Aukštesniojo teismo nuomone, kaltinamojo R. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (nėra tvirtais socialiniais ryšiais susietas su gyvenamąja aplinka, anksčiau ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus), inkriminuojamo nusikaltimo pavojingumas, pobūdis (įtariamas apysunkio nusikaltimo padarymu) leidžia spręsti, jog nėra pagrindo R. K. skirti kitos, švelnesnės kardomosios priemonės ir (ar) jų komplekso (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad BPK 119 straipsnio numatyti tikslai švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nėra per griežta, yra adekvati R. K. asmenybei bei galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jos terminas parinktas teisingai, nepažeidžiant proporcingumo principų bei kitų BPK reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.