- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- 1A-534-290/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40047-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Giedriaus Endriukaičio ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam A. Š., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos taikant dalinio bausmių sudėjimo principą ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
2016 m. rugpjūčio 6 d. padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje ir paskirta 40 parų arešto bausmė;2016 m. rugpjūčio 23 d. 12 val. padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje ir paskirta 40 parų arešto bausmė; 2016 m. rugpjūčio 23 d. 15 val. 08 min. val. padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje ir paskirta 40 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, subendrintos taikant dalinio bausmių sudėjimo principą ir paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos už baudžiamųjų nusižengimų ir nusikaltimų padarymą, subendrintos taikant bausmių apėmimo principą, ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Pritaikius 64¹ straipsnio nuostatos, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir A. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.
Vadovaujantis 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu, taikant bausmių apėmimo principą, ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose.
Bausmė pradėta skaičiuoti nuo 2017 m. gegužės 5 d.
Nuosprendžiu nurodyta į bausmės laiką pagal BK 66 straipsnį A. Š. įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendžiu taip pat patenkinti civiliniai ieškiniai: iš A. Š. priteista UAB „T“ 124,56 Eur, UAB „P“ 174,50 Eur, UAB „K” 335,14 Eur, UAB „N“ 118,90 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už vagystes, o būtent už tai, kad:2016 m. rugpjūčio 6 d. apie 14.30 val., veikdamas kartu su kitu asmeniu, pagrobė svetimą UAB „N“ turtą iš „(duomenys neskelbtini)” vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini): du kremus pėdoms „S“ atstatomasis 60 ml, bendros 6,94 eurų vertės, kremą pėdoms „SVS“ drėkinamasis 60 ml, 2,77 eurų vertės, priemonę karpų ir pėdų karpų šalinimui „WA“, 9,14 eurų vertės, priemonę karpoms ir pėdoms šalinti „W“, 50 ml, 8,38 eurų vertės, tris prietaisus „W“ odos išaugoms šalinti, 50 ml, bendros 23,76 eurų vertės, tris purškalus „S“ paprastosioms ir pėdų karpoms, 80 ml, bendros 34,67 eurų vertės, dvi priemones „Wa“ karpoms šalinti, bendros 18,30 eurų vertės, du pieštukus „Wa“ karpoms šalinti, 1,5 ml, bendros 14,94 eurų vertės, iš viso 118,90 eurų vertės turtą, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (bylos proceso Nr. 01-1-39765-2016-2).2016 m. rugpjūčio 23 d. apie 12 val., veikdamas kartu su kitu asmeniu, pagrobė svetimą UAB „K“ turtą iš parduotuvės „C“, esančios (duomenys neskelbtini): plaukų kaukę „M“ 236 ml, 28,65 eurų vertės, plaukų priežiūros rinkinį 36,99 eurų vertės, bei du plaukų šampūnus „M“ po 1000 ml, bendros 79,50 eurų vertės, iš viso145,40 eurų vertės turtą, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje;2016 m. rugpjūčio 23 d. apie 15.25 val. pagrobė svetimą UAB „P“ turtą iš parduotuvės „G“, esančios prekybos ir pramogų centre (duomenys neskelbtini): moterišką „Gxx“ striukę, 174,50 eurų vertės, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje;2016 m. rugsėjo 4 d. apie 15 val. 08 min., veikdamas kartu su kitu asmeniu, pagrobė svetimą UAB „K“ turtą iš parduotuvės „C“, esančios (duomenys neskelbtini): plaukų džiovintuvą „B“, 80 eurų vertės, plaukų tiesintuvą „B“ 110 eurų vertės, iš viso 190 eurų vertės turtą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (bylos proceso Nr. 01-1-40047-2016-7).2016 m. lapkričio 24 d. apie 9.18 val. veikdamas kartu su kitu asmeniu, per tvorą įsibrovė į UAB „T“ saugomą kiemo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir iš prekių konteinerio, priklausančio UAB „T“ parduotuvei „A“, pagrobė tris dėžes saldainių „FR“ bendros 124,56 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (bylos proceso Nr. 01-1-53613-2016-0).Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir prašo jį pakeisti: pripažinti A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl visų nusikalstamų veikų tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti subendrintą bausmę – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimą, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1) papunkčiu, subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2016 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, iš dalies jas sudedant ir pakirti galutinę subendrintą bausmę – 10 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimą. Prokurorė skunde nurodė, jog A. Š. visas nusikalstamas veikas, dėl kurių nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę sunkinančia atsakomybe to, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 punktas). Tačiau tai neturėjo įtakos bausmių už konkrečias nusikalstamas veikas dydžiui, todėl A. Š. paskirtos bausmės atskirai už kiekvieną veiką yra teisingos. Skunde taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą subendrindamas paskirtas bausmes. Prokurorė nurodo, kad nesuprantamas pagrindas, dėl ko teismas pirmiau subendrino bausmes, paskirtas už nusikaltimus, po to atskirai subendrino bausmes, paskirtas už baudžiamuosius nusižengimus, o vėliau bendrino jau subendrintas bausmes. Taip pat nesuprantama, kodėl baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę bendrino su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis taikant bausmių apėmimo principą. Nurodo, jog bausmės A. Š. turi būti bendrinamos BK 63 straipsnio pagrindu, nes visos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už kiekvieną veiką atskirai, turi būti subendrinamos jas visiškai ar iš dalies sudedant. Nagrinėjamu atveju taikytinas dalinis bausmių sudėjimo principas, t. y. prie griežčiausios bausmės turi būti iš dalies pridedamos visos švelnesnės bausmės, įskaitant ir bausmes už baudžiamuosius nusižengimus. Pridedant bausmės dalį, paskirtą už baudžiamuosius nusižengimus, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai. Subendrinta bausmė, paskirta už veikas, dėl kurių A. Š. pripažintas kalu pagal 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrinta su bausme, paskirta 2016 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pripažinti A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių bendrinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja neišeidama iš apeliacinio skundo ribų.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo
BK 60 straipsnio 1 dalį papildžius nauju 13 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kur nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą, o nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tris baudžiamuosius nusižengimus (pagal BK 178 straipsnio 4 dalį), vieną tyčinį nesunkų (BK 178 straipsnio 1 dalį) ir vieną tyčinį apysunkį (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus. Šias nusikalstamas veikas jis padarė 2016 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesiais dar esant neišnykus jo teistumui. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju A. Š. be to, kad eilę kartų teistas už baudžiamuosius nusižengimus, taip pat teistas 2014 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (tyčinį apysunkį nusikaltimą) ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Akivaizdu, kad nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvo praėjęs 3 metų terminas, todėl laikytina, kad A. Š. tyčines nusikalstamas veikas padarė esant neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį apysunkį nusikaltimą, šis teistumas taip pat nebuvo panaikintas ir įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorės apeliaciniame skunde nurodytas prašymas pagrįstas, A. Š. padarė nusikalstamas veikas būdamas recidyvistas ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje turėjo pripažinti A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau to nepadarė, tokios aplinkybės inkriminavimo galimybės nesvarstė. Tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nors ir apylinkės teismas nesvarstė ir nepritaikė A. Š. atžvilgiu šios jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, vis tik pripažįstama, jog nuosprendyje teisingai paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai.
Dėl bausmių bendrinimo
Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su taikytu bausmių apėmimo principu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir mano, jog visos bausmės turi būti bendrinamos taikant dalinio bausmių sudėjimo principą (BK 63 straipsnio 4 dalis). BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimą, yra tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pažymėtina ir tai, kad BK 63 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo teisė pasirinkti bausmių bendrinimo tvarką, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aktualiausią teismų praktiką, negali sutikti su prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl bausmių bendrinimo taikant dalinį bausmių sudėjimo principą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-9/2010, 2K-229-895/2015. 2A-8-303/2017). Šiuo atveju baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas ne tik skiriasi savo rūšimi ir kategorijomis, tačiau ir pavojingumu, kadangi negalima laikyti vienodai pavojingomis veikomis nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo ir to, kada tokioje veikoje yra kvalifikuojamasis požymis (įsibraunama į uždarą saugomą teritoriją). Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, A. Š. pripažintas kaltu padaręs tris baudžiamuosius nusižengimus (BK 178 straipsnio 4 dalis), vieną nesunkų (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamo įstatymo pritaikymo parenkant paskirtų bausmių bendrinimo tvarką, kuomet nuosprendyje bausmės pirmiau subendrintos už apysunkį ir nesunkų nusikaltimus taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, vėliau subendrintos veikos už baudžiamuosius nusižengimus taip pat taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, ir tuomet taikant bausmių apėmimą bendrinamos jau subendrintos bausmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendžiu paskirtos bausmės pirmiau turi būti bendrinamos taikant bausmių apėmimo principą ir vėliau – dalinio sudėjimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-569/2014). Be to pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Teismas, nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-229-895/2015, 2A-8-303/2017 ir kt.).Šiuo atveju matyti, kad nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė bendrinta su ankstesniu 2016 m. spalio 18 d. A. Š. atžvilgiu priimtu baudžiamuoju įsakymu skirta bausme. Pažymėtina, kad minėtu baudžiamuoju įsakymu A. Š. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, o šią veiką jis padarė 2016 m. rugsėjo 7 d. Taigi, kaip minėta, teismas, bendrindamas bausmes privalo laikytis bausmių bendrinimo taisyklių ir subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmių bendrinimo būdą ir taikė bausmių apėmimą. Taigi šiuo atveju A. Š. padarytos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje (2016 m. rugpjūčio 6 d. veika), BK 178 straipsnio 4 dalyje (2016 m. rugpjūčio 23 d. veika), BK 178 straipsnio 4 dalyje (2016 m. rugpjūčio 23 d. veika), BK 178 straipsnio 4 dalyje (2016 m. rugsėjo 4 d. veika), BK 178 straipsnio 2 dalyje bendrinamos kartu su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme už BK 178 straipsnio 4 dalies baudžiamąjį nusižengimą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu taikant bausmių apėmimo principą ir vėliau ši bausmė bendrinama su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir taikant dalinį bausmių sudėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu
nusprendė:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu pripažinti A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad baudžiamuosius nusižengimus ir nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį ir jo rezoliucinę dalį dėl bausmių bendrinimo išdėstyti taip:
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirtas bausmes už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 4 dalyse (4 veikos) bei bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, subendrinti apėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo.
Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.