Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1884-900/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-11-14
Bylos Nr.
1-1884-900/2018
Teisminio proceso Nr.
1-05-6-00033-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1884-900/2018Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00033-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.12.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.1.; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metus;

2) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu ir nustatyta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo;

4) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme ir skirta (nustatyta) galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi 2015 m. sausio 28 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 6 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies;

5) Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir skirta (nustatyta) galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės neatliko,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. padėjo paslėpti UAB ,,R“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB ,,R“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2017 m. balandį – gegužę, bei pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, siekdamas padėti asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, paslėpti UAB „R“ dokumentus, kad nebūtų galima nustatyti UAB ,,R“ veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, siekdamas imituoti UAB ,,R“ buhalterinių dokumentų perėmimą iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, žinodamas, kad jis iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, jokių UAB ,,R“ buhalterinės apskaitos dokumentų neperims, o šis jam neperduos, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, veikdamas tyčia, 2017 m. balandžio 14 d. notaro V. Žilinsko kontoroje Varpo g. 29, Šiauliai, pasirašė 2017 m. balandžio 14 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria UAB ,,R“ akcijos esą parduotos jam. Nuo 2017 m. balandžio 20 d. tapo UAB ,,R“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi. Tapęs UAB „R“ vadovu, jis kartu tapo atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą.

Šalies argumentai

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir imituodamas sandorių tikrumą, VĮ Registrų centro Šiaulių skyriuje adresu Paukščių takas 2, Šiauliai, pateikė 2017 m. balandžio 20 d. pasirašytą prašymą „Registruoti juridinių asmenų registre“ su priedais, prašymas su priedais užregistruotas 2017 m. balandžio 25 d. Ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė iš dalies užpildytą 2017 m. balandžio 20 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, kad UAB ,,R“ buhalterinės apskaitos dokumentai esą buvo perduoti jam, savo parašu ir įrašais „dokumentus gavau“ patvirtino šiuos melagingus duomenis, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) M. K. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (3 t., b. l. 74, 82-84, 94-95, 100-101, 109-111, 135-136), kuriuose nurodyta, kad savo kaltę pripažįsta. 2017 m. kovo pradžioje bendravo su pažįstamu K. L.. K. L. pasiūlė susitikti su vienu žmogumi, kuris gali pasiūlyti gerai užsidirbti. Sutiko, nes tuo metu neturėjo darbo, kitų pajamų, labai reikėjo pinigų.

Po maždaug 2 savaičių K. L. jį ir jo draugę S. V. nuvežė iš Joniškio į Šiaulius. Prie PC „Tilžė“ susitiko su E. M.. Iki tol nepažinojo E. M.. E. M. jam pasiūlė tapti fiktyviu UAB „R“ direktoriumi. E. M. paaiškino, kad susitiks kitą dieną. Kitas vyras, kurio nepažįsta, jį su drauge nuvežė į viešbutį „Salduvė“ ir ten apgyvendino pora dienų. Atpažino šį vyrą parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, sužinojo, kad tai – A. I..

Neturėjo galiojančio asmens dokumento. E. M. liepė jam skubos tvarka pasidaryti pasą. E. M. davė pinigų, nuvežė į migraciją, palaukė, kol susitvarkys dokumentus. Kitą dieną E. M. nuvežė jį pasiimti paso. Dar kitą dieną vyko pas notarą.

Kitą rytą atvyko A. I. ir nuvežė jį pas notarą Šiaulių centre. Pas notarą buvo E. M., E. M. sutuoktinė. Pas notarą pasirašė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad jis (M. K.) perka UAB „R“, ir raštą, kad perima šios įmonės dokumentus. Pasirašė ant dokumentų žinodamas, kad jie neatitinka tiesos. Realiai akcijų nepirko, dokumentų neperėmė. Jam įmonės nereikėjo. Nieko apie šią įmonę nežinojo nei ją pirkdamas, nei vėliau. Nevykdė ir neketino vykdyti jokios veiklos. Nemokėjo notarei. Nežino, kas sumokėjo notarei. Kaip suprato, sumokėjo E. M.. Pasirašė pateiktus dokumentus, nes to prašė E. M.. E. M. pažadėjo atlygį, kad jis pasirašytų ir vėliau tvirtintų, jog yra UAB „R“ direktorius, tačiau taip ir nesumokėjo. Po to, kai pasirašė, jam su E. M. buvęs draugas padavė tik įmonės spaudą.

Po 1-2 dienų važiavo į VĮ Registrų centrą. Ten irgi užpildė blankus, įrašė duomenis. Tada su juo buvo E. M. ir jo draugas. Tas draugas nurodinėjo ką rašyti. Draugą atpažintų – toks mažesnis, tamsių plaukų. Kaip sužinojo po atpažinimo, tai – M. B.. Patvirtina, kad apklausos metu jam parodytame 2017 m. balandžio 20 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre visi rankraštiniai įrašai yra rašyti jo ranka. M. B. pasakė, ką ir kur įrašyti. Kai pildė dokumentus, VĮ Registrų centro darbuotojos nematė, kad jam sako, ką rašyti. Užpildęs VĮ Registrų centre dokumentus, grįžo į viešbutį, paskui - namo.

Po kelių dienų E. M. vėl atvežė jį iš Joniškio į Šiaulius. VĮ Registrų centre buvo du kartus. Vieną kartą trise, kai pateikė dokumentus. Antrą kartą jis paėmė kažkokį lapą iš VĮ Registrų centro. Atidavė tą lapą jo laukusiam E. M.. Laikas tikrai gali būti toks, kaip nurodyta įtarime, - 2017 m. balandžio 20-25 d., tiksliau nepamena.

Be to, jis važiavo į Vilnių. K. L. pasakė, kad reikia važiuoti. Jaunas vyras su barzda nuvežė jį iš Joniškio į PC „Saulės miestas“ Šiauliuose. Ten susitiko su M. B.. M. B. padavė su UAB „R“ susijusius dokumentus: UAB „R“ pirkimo sutartį, registracijos dokumentus, taip pat davė apie 150 € kelionei ir telefono numerį asmens, kuris jį pasitiks Vilniuje. Nuvyko į Vilnių ir paskambino duotu numeriu. Jį pasitiko apie 40 m. solidžios išvaizdos vyras su barzda. Atpažino šį asmenį parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu. Dabar žino, kad tai – M. K.. Jie nuvažiavo už miesto, Vilniaus r. Kaip suprato ir kaip sakė M. K., nuvažiavo pas buhalterę. Ta moteris paruošė kelis dokumentus ir jis pasirašė, uždėjo spaudą. Patvirtina, kad jam parodytuose 2017 m. gegužės 4 d. įgaliojimuose, dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartyje yra jo parašas, jo padėtas įmonės spaudas. M. K. sumokėjo moteriai 50 €. M. K. kažkam skambino, kaip suprato iš pokalbio ir girdimo balso, – E. M.. Iš buhalterės važiavo į PC Vilniuje, ten ėjo į banką. Banke vairuotojas paklausė, ar jo (M. K.) vardu galima atidaryti banko sąskaitą. Darbuotoja patikrino ir pasakė, kad negalima, nes yra kažkokių įpareigojimų, antstolių apribojimų. Kaip suprato iš pokalbių tarp to vairuotojo ir E. M. telefonu, reikėjo atidaryti sąskaitą būtent su elektroniniu parašu, po to reikėjo paimti paskolą. Netikslino, kokio dydžio paskola, kokioms reikmėms, kieno vardu. Kadangi negalėjo atidaryti sąskaitos, jį grąžino į stotį ir išsiuntė į Šiaulius. Šiauliuose jį pasitiko K. L. ir parvežė namo.

Nemoka teikti deklaracijų. Nežino, kaip ir kam jas teikti. Nemoka naudotis elektroniniu parašu. Visiškai nesupranta apskaitos tvarkymo principų. Bankuose Šiauliuose nebuvo. Nebuvo Šiaulių apskrities VMI ar kitose VMI.

Pažįsta A. Š.. Kai vyko aptariami įvykiai, K. L. nuvežė jį į A. Š. namus Joniškyje ir supažindino. A. Š. paaiškino, kad visus nurodymus perduos per K. L., kad dabar reikia palaukti. Už laukimą A. Š. davė apie 30 €. Vėliau atsitiktinai sutiko A. Š. Joniškyje. A. Š. pasitikslino, ar viskas gerai, ir liepė toliau laukti.

Kai FNTT pateikė jam įtarimus padarius nusikalstamą veiką, pasakė apie tai K. L.. Po to vairuotojas su barzda, kuris kartais atveždavo iš Joniškio, nuvežė jį į advokato kontorą Šiauliuose. Kaip sužinojo po parodymo atpažinti pagal nuotrauką, minėtas vairuotojas yra B. L.. Advokato kontoroje buvo advokatas V. P. ir E. M.. E. M. paaiškino, kad paskirs advokatą, kad viskas bus gerai, kad FNTT tyrėjams jis turi sakyti, jog buvo tikras direktorius ir turi dokumentus. Todėl anksčiau į apklausas ėjo su V. P. ir davė kitokius parodymus – sakė, kad buvo direktorius, kad turi dokumentus. Tai netiesa, dokumentų neturėjo. Jam tik padavė kelis lapus, kai važiavo į Vilnių, ir spaudą. Nežino, kur yra kiti UAB „R“ apskaitos dokumentai.

Supranta ir atlikdamas nusikalstamus veiksmus suprato, kad pasirašo dokumentus, kurių turinys neatitinka tiesos, savo parašu patvirtina melagingus duomenis. Suprato, kad fiktyviai tapdamas direktoriumi padės E. M.. Taip elgėsi siekdamas atlygio. Gailisi.

Liudytojos V. S. – Z. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 25-27), kuriame teigiama, kad yra M. K. sesuo. Brolis pas ją laikinai gyveno. Jos namuose yra jam priklausančių daiktų: UAB „R“ spaudas, sutartys su „Tele2“, SIM pakuotės. Anksčiau namuose ji matė ir UAB „R“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, darbo sutartis, kt. Apskaitos dokumentų nėra mačiusi. Klausė brolio apie tai, bet jis siūlė nesigilinti.

Liudytojo K. L. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 156-157), kuriame sakoma, kad 2014 ar 2015 metais pažįstamas A. Š. paprašė pabūti Latvijoje registruotos SIA „I“ direktoriumi. Sutiko. Kai jo paprašydavo, jis pasirašydavo ant A. Š. duodamų dokumentų, nesigilindamas į jų turinį. A. Š. jam mokėdavo už tokius pasirašymus. Gali būti, kad ir be jo žinios ar dalyvavimo A. Š. pagamindavo parašus. Be to, jis A. Š. prašymu buvo Lietuvoje registruotos įmonės „B“ direktoriumi. Aplinkybės tokios pat.

Iš A. Š. yra girdėjęs apie UAB „R“. A. Š. sakė, kad jei kas nors klaustų apie šią įmonę, jis (K. L.) turi sakyti, jog žino šią įmonę, jog ji prekiavo grybais, uogomis. Tačiau tai yra netiesa. Jokių sandorių su šia įmone neatliko, nežino apie jokias uogas ar grybus. Nepamena, kad būtų pasirašęs ant kokių nors dokumentų su šios įmonės pavadinimu. Jei yra deklaruotų sandorių tarp UAB „R“ ir SIA „I“, jis apie tai nieko nežino, jokių sandorių neatliko.

2017 m. pavasarį, maždaug po Velykų, A. Š. paprašė jo pavežti M. K. į Šiaulius. Šiek tiek pažįsta M. K., nes abu gyvena Joniškyje, turi kelis bendrus pažįstamus. Nežino, kuo M. K. užsiima. Pavežė M. K. ir jo merginą į PC „Lytagra“ Tilžės g., vos įvažiavus į Šiaulius. Ten jie (M. K. ir mergina) persėdo į kitą mašiną. To automobilio vairuotojas sumokėjo jam (K. L.) 10 € už kurą ir išvažiavo. Nežino, kokiu tikslu M. K. važiavo.

Po kelių savaičių M. K. paskambino ir paprašė parvežti iš Šiaulių. Surado jį einantį plentu Joniškis – Šiauliai ir parvežė. M. K. rodė pranešimą apie įtarimą iš FNTT, bet nieko nepasakojo už ką jis jį gavo, kokia padėtis ir jo pozicija. Daugiau nematė M. K..

Liudytojo M. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 168-169), kuriame nurodyta, kad nepažįsta M. K.. 2017 gegužės 4 d. vežiojo vieną asmenį, bet jo duomenų nežino. Tą dieną jam paskambino nepažįstamas vyras ir pasakė, jog reikia buhalterinės apskaitos paslaugų. Pasakė vyrui, kad už 100 € gali tai suorganizuoti. Sutarė susitikti prie Vilniaus traukinių stoties. Ten pasitiko vyrą ir nuvežė jį pas buhalterę A. B. į (duomenys neskelbtini). Ji tvarko jo (M. K.) įmonės buhalterinę apskaitą. Buhalterei nurodė paimti 100 € už paslaugas. Taip buvo sutaręs su skambinusiu asmeniu. Buhalterė paėmė 50 € avanso, nes vyras neturėjo jokių dokumentų ir buhalterė tuo metu negalėjo suteikti paslaugų. Jie sutarė, kad dokumentus buhalterei pateiks vėliau. To nepadarė, todėl po kažkiek laiko jis pasiėmė iš buhalterės 50 €. Minėtą vyrą iš buhalterės nuvežė į PC „Panorama“ Vilniuje ir paliko. Daugiau to asmens nematė ir su juo nebendravo. Nuvežė jį į PC, nes buhalterė nurodė, kad minėtam vyrui reikia įsigyti telefono SIM kortelę su elektroniniu parašu. Nepažįsta E. M., M. B., nėra su jais bendravęs, nieko neinformavo apie minėto vyro vežiojimą 2017 m. gegužės 4 d.

Liudytojos A. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 171-174), kuriame teigiama, kad ji tvarko UAB „E“ buhalterinę apskaitą. Įmonės direktorius – M. K.. M. K. 2017 m. gegužės 4 d. jai paskambino ir pasakė, kad reikia paruošti vienai įmonei balansą. M. K. pasakė, kad važiuoja pasiimti tą žmogų iš stoties. M. K. atvyko pas ją į namus, atsivežė jauną vaikiną. Vaikinas akivaizdžiai nesuprato, kur atvyko, kokių paslaugų jam reikia. M. K. paprašė padaryti UAB „R“ balansą. M. K. kažkam skambino ir po skambučio patikslino, kad balansą reikia išsiųsti. Jai nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, tik išrašą iš VĮ Registrų centro, kad M. K. tapo UAB „R“ direktoriumi. Ji paėmė M. K. asmens tapatybės kortelę, nusirašė kodą, paruošė įgaliojimus, leidžiančius jai atstovauti UAB „R“ įvairiose institucijose – VĮ Registrų centre, VMI. M. K. pasirašė pateiktus dokumentus ir uždėjo UAB „R“ spaudą. Klausė M. K., ar jis turi daugiau dokumentų. M. K. atsakė, kad turi tik tiek – pažymą ir antspaudą. Daugiau ji M. K. nematė. M. K. sumokėjo jai 50 €, tačiau ji po 1-2 savaičių grąžino pinigus M. K., nes netvarkė (UAB „R“) balansų, apskaitos. Kaip suprato, M. K. vykdė kažkokio vyro telefonu duotus nurodymus. Girdėjo juos kalbant.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2018 m. spalio 18 d. protokolu, iš kurio matyti (3 t., b. l. 114-116), kad M. K. atpažino E. M. kaip asmenį, iš kurio fiktyviai pirko UAB „R“, t. y. E. M. nurodymu pasirašė ant akcijų pirkimo pardavimo sutarčių.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2018 m. rugpjūčio 30 d. protokolu, iš kurio matyti (3 t., b. l. 117-119), kad M. K. atpažino B. L. kaip asmenį, kuris jį vežė Iš Joniškio į Šiaulius bei pas advokatą.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2018 m. rugpjūčio 30 d. protokolu, iš kurio matyti (3 t., b. l. 120-122), kad M. K. atpažino M. K. kaip asmenį, kuris pasitiko jį Vilniuje ir vežė Vilniuje pas buhalterę ir atsidaryti sąskaitą banke.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2018 m. rugpjūčio 30 d. protokolu, iš kurio matyti (3 t., b. l. 124-125), kad M. K. atpažino A. I. kaip asmenį, kuris jį vežė pas notarą nuo Tilžės g. esančio viešbučio Šiauliuose ir kuris dažnai būdavo su E. M..

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2018 m. spalio 18 d. protokolu, iš kurio matyti (3 t., b. l. 126-128), kad M. K. atpažino A. Š. kaip asmenį, kuris pasakė klausyti K. L. perduodamų nurodymų, teiravosi, ar viskas vyksta gerai.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2018 m. spalio 18 d. protokolu, iš kurio matyti (3 t., b. l. 129-131), kad M. K. atpažino M. B. kaip asmenį, kuris buvo su E. M. VĮ Registrų centre Šiauliuose, kai registravo akcijų pardavimą. M. B. jam sakė, ką rašyti prašyme. Be to, prieš važiuojant į Vilnių M. B. padavė jam dokumentus ir pinigus.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2018 m. lapkričio 3 d. protokolu, iš kurio matyti (1 t., b. l. 160-163), kad K. L. atpažino A. I. kaip asmenį, į kurio automobilį persėdo M. K..

Kratos 2017 m. gegužės 24 d. protokolu, kuriame užfiksuota, kad M. K. savanoriškai pateikė su UAB „R“ susijusius dokumentus: darbo sutartį, pažymą iš VĮ Registrų centro, išrašą iš banko sąskaitos ir kitus dokumentus (1 t., b l. l. 76-80).

Kratos 2017 m. gegužės 24 d. protokolu, iš kurio matyti, kad E. M. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), rasti, be kita ko, su UAB „R“ veikla susiję dokumentai (1 t., b. l. 53-56).

Apžiūros 2017 m. liepos 20 d. protokolu, kuriame aprašyta daiktų ir dokumentų, 2017 m. gegužės 24 d. kratos metu paimtų iš E. M., apžiūra (1 t., b. l. 90-93).

Juridinio asmens duomenų 2017 m. birželio 12 d. išrašu VRM duomenų bazės, kuriame sakoma, kad M. K. nuo 2017 m. balandžio 25 d. yra UAB „R“ direktorius (3 t., b. l. 145-149).

Savanoriško daiktų pateikimo 2017 m. liepos 4 d. protokolu su priedais, iš kurių matyti, kad A. B. pateikė 2017 m. gegužės 4 d. įgaliojimus atstovauti UAB „R“ bei dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutarčių priedus. Ant pateiktų dokumentų yra UAB „R“ spaudas ir, kaip nurodyta dokumentuose, direktoriaus M. K. parašas (1 t., b. l. 175-186).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2017 m. liepos 18 d. protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. S. – Z. pateikė UAB „R“ spaudą, sutartis su „Tele2“ (1 t., b. l. 28-30).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnis numato, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas; 12 straipsnio 1 dalis - kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais [...], 19 straipsnis - kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą.

Buhalterinės apskaitos dokumentų slėpimas – tai tokie veiksmai, kuriais dokumentai slepiami turint tikslą, kad tikrinimo metu nebūtų galima nustatyti asmens veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Aptariamu atveju buhalterinės apskaitos dokumentų slėpimas pasireiškė fiktyviais sandoriais, kurie sudarė regimybę, kad buhalterinės apskaitos dokumentai yra arba turėtų būti pas kaltinamąjį, o ne tariamą UAB „R“ akcijų pardavėją.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo ir tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotus nusikaltimus, įrodyta visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 4 metų (BK 222 str. 1 d.).

Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų (BK 300 str. 1 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 30 MGL (1 129,80 €) baudą; už nusikaltimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį padarymą skirti 25 MGL (941,50 €) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nustatyti subendrintą 45 MGL (1 694,70 €) baudą. Bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 30 MGL (1 129,80 €) baudą.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (3 t., b. l. 141).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį padaryta nusikalstama veika – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3-4 d.). Nusikaltimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį sudėtis materiali, nusikaltimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – formali. Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1-2 p.). Kaltinamasis yra jauno amžiaus (22 m.), prieš įkalinimą nedirbo (3 t., b. l. 161-163). Administracine tvarka baustas 3 kartus, iš jų vieną kartą – už šiurkštų KET pažeidimą, du kartus – už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus (3 t., b. l. 164-166). 6 kartus teistas Lietuvoje. Anksčiau dominavo smurtinio pobūdžio nusikaltimai, nuo 2016 m. daro nusikaltimus, susijusius su siekiu neteisėtai praturtėti. Atlieka laisvės atėmimo bausmę už 2017 m. pradžioje padarytą kvalifikuotą vagystę. 2016 m. teistas Vokietijoje už prekybą vogtomis prekėmis (3 t., b. l. 153-160). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailisi, padėjo išaiškinti kitus nusikalstamose veikose dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, periodą, už kurį iš dalies negalima nustatyti UAB ,,R“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, kaltinamojo kaip bendrininko vaidmenį darant nusikalstamas veikas, biografinius faktus, nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, teismas mano, kad adekvati bausmė aptariamu atveju galėtų būti prokurorės siūloma švelniausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, bausmių dydžius parenkant artimus minimaliems (BK 47 str. 2 d., 3 d. 2-3 p.). Taikoma kaltinamajam palankesnė nusikalstamų veikų metu galiojusi BK 47 straipsnio redakcija (BK 3 str. 3 d.) bei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis.

Laikantis BK 64¹ straipsnio reikalavimų, bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 87-88) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 21 MGL baudą.

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 15 MGL baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 21 MGL ir 15 MGL baudas subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą 21 MGL baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 21 MGL baudą sumažinti trečdaliu iki 14 MGL (527,24 €) baudos.

M. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Išaiškinti M. K., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė