- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- 2YT-7066-1000/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03814-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas teismui pateiktu pareiškimu (1-4 b. l.) prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) jis ir jo tėvas S. G., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėjo motinos B. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti; bei 2) jis po tėvo S. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodė, jog po motinos mirties liko palikimas – nekilnojamasis turtas, t. y. gyvenamasis namas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), bei dalis pastatų su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties niekas kitas palikimo nepriėmė, jokių pretenzijų nereiškė, visi kaimynai ir giminės pripažino juos teisėtais palikimo savininkais. Pareiškėjas su tėvu palikimą pasidalijo gražiuoju. Po motinos mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi (duomenys neskelbtini), jokios kitos savo gyvenamosios patalpos neturėjo, ir toliau prižiūri pastatus, moka mokesčius, rūpinasi pastatų remontu, žemės sklypo priežiūra. Pareiškėjo tėvas po motinos mirties ir toliau prižiūrėjo sodybą (duomenys neskelbtini), kurią buvo kartu su motina įsigiję santuokos metu, sodyboje gyveno, ją remontavo. Po tėvo mirties pareiškėjas, nepraleidęs trijų mėnesių termino, faktiškai pradėdamas turtą valdyti priėmėm atsiradusį palikimą, t. y. toliau tvarkė sodybos (duomenys neskelbtini) aplinką, pakeitė spynas, dalį stogo, pasamdė asmenį, kuris prižiūrėtų sodybą, kad jos nenusiaubtų vandalai, rūpinosi visais sodybos reikalais, taip pat surašė įgaliojimą asmeniui dėl sodybos pardavimo. Visa tai rodo, jog su paliktu turtu elgėsi kaip savininkas ir tai patvirtina, kad palikimą priėmė faktiniu valdymu. Šių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui, visiškam paveldėjimo teisės įgyvendinimui.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime (33-34 b. l.) nurodė, jog tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. Taip pat prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (37-39 b. l.) nurodė, jog neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, todėl prašo sprendimą priimti savo nuožiūra, o bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
4. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ir jo tėvas S. G. po jo (t. y. pareiškėjo) motinos B. G. mirties priėmė mirusiosios palikimą, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo mirties priėmė tėvo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokia tvarka jis negali gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šie faktai turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jų priklauso pareiškėjo nuosavybės teisių tinkamas įgyvendinimas.
5. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir jo tėvas S. G. yra palikėjos B. G., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojai. Palikėja nebuvo sudariusi testamento, todėl jos turtą pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, t. y. pareiškėjas ir pareiškėjo tėvas. Yra dar viena pirmos eilės įpėdinė, t. y. pareiškėjo sesuo L. W. (buvusi M.), tačiau ji gyvena Kanadoje, dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė, jau daug metų Lietuvoje nebuvo ir su pareiškėju nebendrauja, paliktu turtu nesidomi ir nesirūpina. Kitų pirmos eilės įpėdinių nėra. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos B. G. palikimo priėmimo faktų, užvestų paveldėjimo bylų. Pareiškėjas ir jo tėvas S. G. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, šiuo metu niekas nėra priėmęs palikėjos palikimo.
7. Po palikėjos mirties liko šis paveldimas turtas: nekilnojamasis turtas – pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 267/1095 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus NR. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
8. Iš byloje esančių pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, jog S. G. po sutuoktinės B. G. mirties mokėjo mokesčius, toliau rūpinosi sodyba, esančia (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas liko gyventi patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir prižiūrėjo šį nekilnojamąjį turtą. Duomenų, kad pareiškėjas ir jo tėvas S. G. būtų atsisakę B. G. palikimo, neįgyvendinę savo teisių paveldėti, palikėjos palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Todėl minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po B. G. mirties pareiškėjas ir jo tėvas, faktiškai pradėdami turtą valdyti, priėmė mirusiosios palikimą.
9. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėjo tėvas S. G. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, jog Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo S. G. palikimo priėmimo faktų, užvestų paveldėjimo bylų. Pareiškėjo teigimu, jis po tėvo mirties pasiėmė dalį kilnojamųjų daiktų iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat pakeitė dalį gyvenamojo namo stogo dangą, pasamdė asmenį, kuris prižiūrėtų sodybą, kad jos nenuniokotų vandalai, rūpinasi sodybos pardavimo reikalais.
10. Šie duomenys, teismo vertinimu, yra pakankami išvadai, kad pareiškėjas, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė savo tėvo palikimą. Duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti, palikėjo palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Todėl minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po tėvo S. G. mirties, aptartu būdu priėmė mirusiojo palikimą.
11. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjų nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.