- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2005-03-25
- Bylos Nr.
- A-248-00318-05
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Trečiasis asmuo
- P., P. D.
- Atsakovas
- Pasvalio rajono savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje
- Kategorijos
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Edvardo Sinkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje skundą atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui P. D. dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė teismo panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 17 įsakymą Nr.357k „Dėl P. D. skyrimo į pareigas“. Pareiškėjas nurodė, kad P. D. Panevėžio apygardos teismo 2002 m. liepos 31 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant papildomą bausmę - atėmimą teisės trejus metus užimti bet kokias pareigas valstybės tarnyboje. Pritaikęs 2000 m. balandžio 11 d. įstatymą „Dėl amnestijos akto“, teismas P. D. nuo laisvės atėmimo bausmės atleido. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2003 m. gegužės 15 d. nutartimi atleido P. D. nuo neatliktos dalies papildomos bausmės. P. D. nesikreipė į teismą dėl teistumo panaikinimo ar teistumo termino sutrumpinimo, todėl jo teistumas baigsis po trejų metų, skaičiuojant nuo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 15 d. nutarties priėmimo dienos. Pareiškėjas nurodė, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr.357k, kuriuo P. D. nuo 2003 m. gruodžio 18 d. buvo paskirtas Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėju, prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktui, kuris nustato, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo prašymu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad P. D. realiai neatliko laisvės atėmimo bausmės, teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo jos, todėl jis nepriskirtinas Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje išvardintų asmenų, turinčių teistumą, kategorijai. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymas neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimams, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį panaikinti nėra jokio pagrindo.
Tretysis suinteresuotasis asmuo su pareiškėjo prašymu nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir panaikino Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr.357k „Dėl P. D. skyrimo į pareigas“.
Teismas nurodė, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr.357k P. D. paskyrė Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėju. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad P. D. 2002 m. liepos 31 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams su atėmimu teisės dirbti bet kokį darbą ar užimti bet kokias pareigas valstybės tarnyboje trejus metus. Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą P. D. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 15 d. nutartimi P. D. atleistas nuo papildomos bausmės - atėmimo teisės trejus metus dirbti bet kokį darbą ar užimti bet kokias pareigas valstybės tarnyboje. Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr.IX-1495 redakcija) nustato, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. P. D. realiai neatliko laisvės atėmimo bausmės, todėl, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriui priimant 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymą, P. D. teistumo neturėjo. Be to, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmenys, nuteisti laisvės atėmimo bausme bei papildomomis bausmėmis, atleidžiami nuo laisvės atėmimo bausmės, teistumo išnykimo laikas nėra skaičiuojamas ir tokie asmenys laikomi neturinčiais teistumo nuo tos dienos, kai baigė atlikti papildomąsias bausmes. Todėl ginčijamas atsakovo įsakymas neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktui. Teismas nurodė, kad P. D. Panevėžio apygardos teismo 2002 m. liepos 31 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba). P. D. , būdamas valstybės pareigūnu - Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio agentūros viršininku ir vyriausiuoju valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, savo veiksmais diskreditavo valstybinės institucijos ir valstybės vardą, šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms, valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. P. D. kaltė įrodyta Panevėžio apygardos teismo 2002 m. liepos 31 d. nuosprendžiu, kuris yra nepanaikintas ir galiojantis. Taigi, P. D. yra padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kuris jam užtraukė netgi baudžiamąją atsakomybę. P. D. atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų nuo 2002 m. rugpjūčio 22 d. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punktą (kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo tarnautojui paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios tarnautojas negali eiti savo pareigų). Atsižvelgiant į konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą, būtų neteisinga, kad asmuo, nuteistas už nusikaltimą valstybės tarnybai, būtų geresnėje padėtyje nei asmuo, atleistas iš tarnybos už tai, kad pažeidė tarnybinę drausmę. Todėl taikytina įstatymo analogija. P. D. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos, kaip ir asmenys atleisti iš pareigų už Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1-4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr.357k prieštarauja savo turiniu aukštesnės galios teisės aktui, todėl turi būti panaikintas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš naujo vertino P. D. veiką, kurią jau įvertino Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir priėmęs nuosprendį. P. D. nuosprendžiu pripažintas įvykdžiusiu nusikalstamą veiką, kuri priskirta nesunkiems nusikaltimams. P. D. Panevėžio apygardos teismas nuosprendžiu skyrė papildomą bausmę - atėmimą teisės dirbti bet kokį darbą ar užimti bet kokias pareigas valstybės tarnyboje trejus metus. Tai atitinka ir Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 15 d. nutartimi P. D. atleistas nuo neatliktos dalies papildomos bausmės. Taigi, apylinkės teismas padarė išvadą, jog P. D. savo elgesiu po priimto nuosprendžio įrodė, kad pasitaisė ir todėl gali dirbti valstybės tarnyboje. Šios teismo nutarties niekas neapskundė, todėl ji galiojanti. Toje nutartyje padaryta teismo išvada apie P. D. galimybę dirbti valstybės tarnyboje neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir įstatymų prasmei.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovai ir tretysis suinteresuotasis asmuo P. D. prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias teistumą ir jo išnykimą ir padarė pagrįstą išvadą, kad P. D. jo priėmimo į valstybės tarnybą metu neturėjo teistumo ir todėl jį priimant į valstybės tarnybą Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, pažeistos nebuvo. Išvardinti apribojimai priskirtini bendroms teisinėms teistumo pasekmėms, o išnykus teistumui asmuo laikomas neteistu ir jam turi būti anuliuotos visos teisinės pasekmės, susijusios su teistumu.
Kolegija taip pat sutinka su teismo pozicija, kad P. T. yra padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kuris jam užtraukė baudžiamąją atsakomybę, ir su šios pozicijos argumentavimu. Tačiau įstatymo, reglamentuojančio teisinę padėtį asmenų, atleistų iš valstybės tarnybos už piktnaudžiavimą tarnyba ar kitais panašiais atvejais, analogijos taikymas sprendžiant byloje nagrinėjamą ginčą, kolegijos manymu, yra negalimas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis nustato, kad teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį.
Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, kurią pritaikė teismas, nustato apribojimus asmenims, atleistiems iš valstybės tarnybos šio įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1-4 punktuose numatytais pagrindais. Trečiasis suinteresuotasis asmuo iš valstybės tarnybos atleistas kitu pagrindu – pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punktą- kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo valstybės tarnautojui paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų. Apribojimai stoti į valstybės tarnybą asmenims, atleistiems šiuo pagrindu, nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Kaip jau pripažinta, šie apribojimai trečiajam suinteresuotajam asmeniui, išnykus teistumui nebegalėjo būti taikomi.
Tokiu būdu ginčo santykiai sureglamentuoti įstatymu, todėl taikyti įstatymo analogiją nėra teisinio pagrindo. Tai neleistina ir todėl, kad teismas, taikydamas analogiją, apribojo trečiojo suinteresuotojo asmens teises, o bet kokie žmogaus teisių ir laisvių ribojimai galimi tik įstatymo pagrindu.
Pažymėtina ir tai, kad tiek Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje teikime Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, tiek ir prašyme teismui atsakovo 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr.357k prašoma panaikinti tuo pagrindu, jog P. D. jo priėmimo į valstybės tarnybą metu turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Įsakymą panaikinus kitu pagrindu atsakovui ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui buvo atimta teisė pateikti savo atsikirtimus ir argumentus dėl šio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. Kadangi, kaip jau minėta, trečiojo suinteresuotojo asmens priėmimo į valstybės tarnybą metu jis teistumo neturėjo, pareiškėjo prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n usprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti.
Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje prašymą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.