Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, registruotas Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 149 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

D. G. kaltinamas tuo, kad jis 2012-07-08 apie 2.00 val. A. P. ir D. G. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios I. J. būkle, t. y. jai miegant, prieš jos valią su ja lytiškai santykiavo, tai yra ją išžagino, t. y. Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d.

Kaltinamasis D. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį jis, jo draugė su vaiku, I. ir draugas M. ėjo prie Nemuno. Išgėrė alaus, brendžio. Tai buvo apie 13 val. Apie 21 val. nuėjo namo. Liko bute jis, I., A. ir vaikas. Jis su M. nuėjo atsinešti alaus, cigarečių. Išgėrė. Jis palydėjo M. namo. Nuėjo pas E. Po to grįžo namo. A. jau ruošėsi eiti miegoti, lova buvo paklota. Grojo muzika. A. nuėjo miegoti. Jis nuėjo į balkoną parūkyti, dar išgėrė alaus, pavalgė. Po to atsigulė į lovą. Kad dar kas nors guli lovoje, jis nematė. Naktį pabudo. Pagalvojo, kad šalia jo guli jo draugė A.. Kažkas sukrutėjo. Atsibudo ir suprato, kad ne su drauge miega. Nenuiminėjo kelnaičių. Lytinio akto nebuvo. Jis iš nugaros buvo prisiglaudęs. Šiek tiek paglamonėjo nuo sėdmenų iki krūtinės. Jis buvo su glaudėmis. Varpos neįvedė. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo 2012-07-16 paaiškinimą (b. l. 52-53), parodė, kad norėjo atlikti lytinį aktą, bet neatliko, nebandė atlikti lytinio akto, neįvedė varpos į makštį. Kai pajuto, kad plaukai palaidi, suprato, kad tai – ne jo draugė, nes draugė miega surištais plaukais. Ji buvo nusisukusi nugara. Nukentėjusioji gal šiek tiek muistėsi, kai ją glamonėjo. Kai paėmė ranką, jautė, kad ji reagavo į paėmimą. Kai suprato, kad čia – I., išlipo iš lovos. Nukentėjusioji pašoko iš lovos, uždegė virtuvėje šviesą ir išėjo į balkoną parūkyti, skambino telefonu. Lyg tai kažką apsirengė nukentėjusioji, kai išėjo į balkoną. Jis išėjo į balkoną ir klausė nukentėjusiosios, kas čia buvo. Nukentėjusioji skambino draugui ir kvietė taksi. Nukentėjusioji apsirengė ir išėjo. Jis ją išlydėjo. Jo draugė buvo kitame kambaryje. Jis sakė I., kad jie gali nueiti pas A.. Nukentėjusioji nesakė, kad rašys pareiškimą. Tą naktį, dieną nebuvo atvykęs nukentėjusiosios draugas. Butas dviejų kambarių. Jo draugė su vaiku miegojo miegamajame, o jis įkrito į lovą svetainėje. Nematė, kaip nukentėjusioji ėjo gulti. Prieš jam gulant ji nevaikščiojo. Iki nuėjimo miegoti, jis gėrė alų tame pačiame kambaryje. Veikė televizorius. Nukentėjusioji nebendravo. Jie nešnekėjo. Jis atėjo iš virtuvės miegoti. Kartais jis miega tame kambaryje. Buvo išgėręs ir apsvaigęs. Nukentėjusioji – taip pat.

Nukentėjusioji I. J. parodė, kad 2012-06-07 apie 14 val. atėjo pas savo draugę A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ją pasitiko A. sugyventinis D.. Kartu su D. nuėjo nusipirkti alaus ir kebabų. Grįždami kieme susitiko du D. draugus- M. ir E., kurių ji iki tol nepažinojo. Visi nuėjo pas A., kur vartojo alų. Apie 16.30 val. visi penki nuėjo į Panemunės šilo pliažą, kur dar vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21 val. nusprendė eiti namo pas A.. Pakeliui E. nusprendė eiti namo, o M. kartu nuėjo pas A. . Grįžus D. su Ma. nuėjo į parduotuvę ir dar parnešė alaus. Apie pirmą valandą nakties M. išėjo namo o D. išėjo jį palydėti. Tada I. paprašė A. pakloti jai lovą, nes jautėsi apsvaigus nuo alkoholio ir norėjo miegoti, bei buvo sutarę, jog ji pasiliks pas juos nakvoti. A. jai paklojo lovą svetainėje. Kada grįžo D., ji nežino. Kai atsigulė į lovą, neprisimena, ar buvo šviesu. Visą dieną gėrė alų. Ji atsigulė ir „atsijungė“. Kai atsigulė, D. buvo namuose. Gal pas A. į kambarį jis buvo nuėjęs, sėdėjo ant kėdės. Pajuto, kad ne viena yra – pajuto su ja atliekant lytinį aktą. Prabudo, o jis įkišęs. Tada išlipo iš lovos, užsirišo kelnaites, apsirengė, nuėjo į balkoną. Paskambino V., iškvietė taksi. Grįžusi namo, viską papasakojo V.. Kai atsikėlė, dar buvo apsvaigusi, bet viską suvokė. Miegojo apsivilkusi dviejų dalių maudymosi kostiumėlį. Kai išlipo iš lovos, buvo su viršutine kostiumėlio dalimi, kelnaičių vienos pusės raištelis buvo atrištas ir atsmauktas. Nėjo aiškintis pas A.. D. rašė SMS, kad atsiprašo, kad atsiimtų kaltinimus. Nesakė savo papildomos apklausos metu žodžio „išprievartauti“, tyrėja taip parašė. Mano, kad kaltinamasis pasinaudojo tokia padėtimi – ji miegojo ir jis taip padarė. Nežino, kada atsigulė, kiek laiko miegojo. Kai atsikėlė, tame bute buvo gal 5 minutes. Namo grįžo per 12 minučių. Su V. kalbėjo 20-30 min. V. buvo išvykęs pas kaltinamąjį, užtruko iki valandos. Policiją iškvietė, kai grįžo V.. Nelabai ilgai laukė policijos. Galėjo būti įvykis 2 valandą, tiksliai laiko neprisimena. Iki galo lytinio akto kaltinamasis neatliko. Ji grįžusi nusiprausė po dušu. Lytinis aktas vyko ne jos sutikimu. Ji atsitraukė nuo kaltinamojo, todėl jis nebaigė lytinio akto. Kai išlipo iš lovos, buvo pasimetusi, bet aplinkoje orientavosi. Prievartinių veiksmų nebuvo. Kai buvo gamtoje, D. nerodė išskirtinio dėmesio. Jis buvo jos draugas. Nepastebėjo, kad D. būtų siūlęs daugiau išgerti. Visi gėrė tai, ką norėjo ir kiek norėjo.

Liudytojas V. G. parodė, kad kaltinamasis – jo buvęs draugas, I. – jo draugė. 2012-07-08, kai grįžo iš darbo, skambino I. ir klausė, kur ji yra. Tai buvo apie 22 val. I. sakė, kad ji su draugais – su D. ir jo žmona. Jį kvietė atvykti, bet jis atsisakė, nes po darbo buvo pavargęs. Nukentėjusioji grįžo namo naktį apsiverkusi. Išėjo į balkoną parūkyti. Klausė, kas atsitiko. Ji sakė, kad D. prie jos lindo. Sakė, kad D. „lytiškai lindo“ – kai ji miegojo, jis prie jos lindo. Jis važiavo pas D. pasiaiškinti. D. neatidarė durų, nors matė, kad rūkė balkone. Jis skambino D. telefonu ir į duris. Po to važiavo namo. I. kalba telefonu buvo rišli. Kai I. grįžo, buvo susinervinusi. Nesvirduliavo, kalbėjo rišliai. I. buvo išgėrusi, bet aplinkoje orientavosi. 24 val. jis skambino draugei. 2 val. Inga skambino. Laiko neprisimena. Po 5 minučių I. vėl paskambino, jis išėjo ir sumokėjo už taksi. Po pirmo skambučio dėl taksi iškvietimo I. grįžo gal po 15 min., su ja namuose apie 20 min kalbėjo. Negali pasakyti, kiek laiko buvo išvykęs. Iki D. namų gal 5 kilometrai. Kai jis atvažiavo, atvyko policija. Policija greitai atvyko. Iki valandos laiko užtruko laikotarpis nuo I. grįžimo namo ir policijos iškvietimo. Gal praleido ikiteisminio tyrimo metu aplinkybę, kad, kai nuvyko pas D., jis balkone rūkė. Policijai, kai atvyko, tai sakė. Tyrėjai, gali būti, praleido šią aplinkybę. Kartą tai sakė tyrėjai. Neužfiksavo. Nebuvo kalbos apie taikymąsi, žalos atlyginimą. Bendrai jie nenorėjo taikytis. D. prašė taikytis.

Liudytoja A. P. parodė, kad D. G. yra jos sugyventinis, jie kartu augina vaiką, todėl ji naudojasi LR BPK 82 str.2 d. numatyta teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narį.

Ekspertas Sigitas Simanauskas paaiškino, kad į klausimą, ar vyrui, neatliekant lytinio akto, yra galimas spermos išsiliejimas, gali atsakyti tik teismo medikai. Atliekama kompleksinė ekspertizė – teismo psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė. Diagnozuojamos medicininė ir juridinė bejėgiška būklė. Juridinę bejėgišką būklę nustato psichologai. Jie nenustatė medicininės bejėgiškos būklės. Nenustatė valios ir intelekto sutrikimo. Buvo adekvatus priešinimasis. Jie miegą priima kaip natūralią žmogaus būseną ir nelaiko jos bejėgiška. Mano, kad abu žmonės buvo sunkaus girtumo laipsnio. Įvairūs atvejai buvo galimi. Per valandą vidutiniškai suyra 0,15-0,2 promilės alkoholio. 2,5 promilės yra sunkaus girtumo laipsnio riba. Ekspertizės aktą palaiko. Skaitė vyro parodymus, jis nuosekliai aiškino, ką darė. Negali tiksliai atsakyti, ar yra būtinybė vyrą tirti. Mano, kad žmogus, būdamas miego būsenoje, negalėtų taip gintis. Nuosekliai nukentėjusioji aiškino, ką darė. Jokio miego čia negali būti. Ji viską atsimena. Jiems labai svarbu įvykio pradžia ir eiga po įvykio. Po įvykio yra pilnas įvykio atstatymas. Jokių sąmonės sutrikimų nėra.

Iš 2012-07-08 protokolo-pareiškimo matyti, kad I. J. pranešė apie tai, kad 2012 m. liepos 7 d. atėjo pas draugę A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Dieną vartojo alkoholį ir liko pas A. nakvoti. A. paklojo jai lovą. Bemiegant pajautė, kad kažkas prisiglaudęs prie jos iš nugaros, numovęs kelnaites ir lytiškai santykiauja. Prabudus pamatė, kad tai A. sugyventinis D. (1 t., b. l. 5).

Iš 2012-07-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, bute, adresu (duomenys neskelbtini), pakeista. Miegamajame ant lovos po pagalve rasta paklodė ir užvalkalas su galimai biologiniais pėdsakais. Vonioje skalbinių dėžėje rasta paklodė ir užvalkalas su galimai biologiniais pėdsakais (1 t., b. l. 6-15).

Iš 2012-07-08 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad I. J. savo iniciatyva pateikė žalios spalvos moteriškas kelnaites (1 t., b. l. 18).

Iš 2012-07-09 parodymų atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. J. atpažino vaikiną, vardu D., t. y. D. G. (1 t., b. l. 19-20).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1755/12(02) matyti, kad I. J. kūne ir išorinių lytinių organų srityje sužalojimų nekonstatuota. Ant I. J. kūno ir makštyje kraujo ir spermos pėdsakų nekonstatuota. Medicininių duomenų, patvirtinančių, kad su I. J. 2012-07-08 buvo atliktas lytinis aktas, įvedant vyro lytinę varpą į makštį, nėra. I. J. kūne išorinių sužalojimų nekonstatuota. (1 t., b. l. 36).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S362/12(01) nustatyta, kad ant kelnaičių (2 obj.) rastas sperminis skystis, atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su I. J. DNR profiliu su 99,99999999999999 tikimybe, ir kito asmens DNR priemaiša, kuri sutampa su D. G. DNR profiliu 99,99999999999999 tikimybe; ant kelnaičių (1 obj.) rastas žmogaus sperminis skystis, atlikus DNR tyrimą, iš sperminio skysčio DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (1 t., b. l. 32, 33).

Iš 2013-07-04 Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos Rasos Mikšytės tarnybinio pranešimo, matyti, kad vyresnioji laborantė L. Benošienė nurodė, kad D. G. sperminis skystis buvo rastas iš vidinės nukentėjusiosios I. J. kelnaičių pusės (1 t., b. l. 34).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2222 matyti, kad 2012-07-08 04:55:39 I. J. nustatytas 2,28 promilių girtumas (1 t., b. l. 51).

Iš 2013-11-04 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato rašto dėl duomenų pateikimo matyti, kad 2012-07-08 3.33 val. užregistruotas telefoninis (iš Nr. 867945520) I. J. pranešimas apie tai, kad „draugės draugas išžagino“ (2 t., b. l. 11).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusioji I. J. įvykio metu 2012-07-08 apie 2 val. buvo sunkioje intoksikacijoje alkoholiui, kuris siekė sunkų girtumo laipsnį; tiriamoji nebuvo bejėgiškos būklės įvykio metu; I. J. dėl esamo girtumo laipsnio galėjo suprasti su ja daromų veiksmų esmę ir galėjo tam priešintis (2 t., b. l. 79-81).

Išanalizuotų kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad D. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d., t. y., kad jis, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios I. J. būkle, t. y. jai miegant, prieš jos valią su ja lytiškai santykiavo, tai yra ją išžagino.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Pagal BK 149 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad ly­ti­nis santykiavimas BK 149 str. pras­me yra skir­tin­gų ly­čių as­me­nų, t. y. vy­ro ir mo­ters ly­ti­nis ak­tas, įvedant vy­ro var­pą į mo­ters makš­tį. Lytinis santykiavimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 149 str. tik tada, jei minėta veika padaroma: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai LR BK 149 str. numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.

Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų-fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos-negali suvokti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės arba kad ir suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o pastarasis supranta, kad asmuo yra bejėgiškos būklės ir tuo pasinaudoja, t.y. lytiškai su juo santykiauja.

BK 149 str. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui suvokiant, kad jis lytiškai santykiauja su asmeniu prieš šio valią, be jo sutikimo ir siekia tokio rezultato, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle.

LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. G. kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jis parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį jis kartu su savo sugyventine, nukentėjusiąja bei kitais draugais buvo prie Nemuno, kur vartojo alkoholį. Po to dar gėrė alkoholį jo ir jo sugyventinės A. bute. Po to jis dar palydėjo draugus, grįžo į butą. Tuo metu, kai jis savo bute, kambaryje, kuriame lovoje miegojo nukentėjusioji I. J., gulėsi miegoti, nematė, kad lovoje dar kažkas miega. Atsigulęs jis taip pat užmigo. Po kiek laiko pabudo, pajuto, kad šalia jo guli moteris ir manydamas, kad tai-jo sugyventinė, pradėjo ją glostyti, į ką šalia gulinti moteris taip pat atsakė glamonėmis. Pripažįsta, kad bandė lytiškai suartėti su šalia gulinčia moterimi, tačiau manė, kad tai-jo sugyventinė. Tik po to, kai šalia gulinti moteris pasuko galvą, jis pajuto, kad jos plaukai palaidi ir tik tuomet suprato, kad tai – ne jo draugė, nes draugė miega surištais plaukais.

Nukentėjusioji I. J. nurodė, kad 2012-06-07 su drauge A., šios sugyventiniu ir kitais asmenimis Panemunės šilo pliaže, vėliau pas A. bute vartojo alkoholinius gėrimus..Po to D.s išėjo palydėti draugus. Ji atsigulė į A. paklotą jai lovą, nes jautėsi apsvaigus nuo alkoholio ir užmigo („atsijungė“). Prabudo, nes pajuto, kad „ne viena yra“, t.y. pajuto su ja atliekant lytinį aktą. Ji atsitraukė nuo kaltinamojo, todėl jis nebaigė lytinio akto. Tada išlipo iš lovos, užsirišo kelnaites, apsirengė, nuėjo į balkoną. Kai išlipo iš lovos, buvo pasimetusi, bet aplinkoje orientavosi. Prievartinių veiksmų nebuvo. Po to paskambino savo draugui V., kurio paprašė iškviesti taksi. Prieš įvykį, kai buvo gamtoje, D. G. jai jokio išskirtinio dėmesio nerodė.

Kaip matyti ir iš kaltinamojo D. G., ir iš nukentėjusiosios I. J. parodymų, nei dieną prieš įvykį, nei įvykio metu D. G. jokio išskirtinio dėmesio I. J. nerodė, jokių kalbų ar užuominų dėl meilinimosi ar galimo lytinio akto nebuvo. Jokių duomenų, kad D. G. būtų tyčia, sąmoningai siekęs su I. J. atlikti lytinį aktą jai sutinkant ar pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, t.y. suprantant, kad ji yra apsvaigusi nuo alkoholio arba miega, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta.

Be to, atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę, ekspertai davė kategorišką išvadą, kad nukentėjusioji I. J. įvykio metu buvo sunkioje intoksikacijoje alkoholiui, kuris siekė sunkų girtumo laipsnį, tačiau nebuvo bejėgiškos būklės, o dėl esamo girtumo laipsnio galėjo suprasti su ja daromų veiksmų esmę ir galėjo tam priešintis.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas S.Simanauskas paaiškino, kad asmens juridinę bejėgišką būklę nustato psichologai, o šiuo atveju nebuvo nustatyta valios ir intelekto sutrikimo, buvo adekvatus priešinimasis. Psichologai miegą priima kaip natūralią žmogaus būseną ir nelaiko jos bejėgiška. Nukentėjusioji nuosekliai aiškino, ką darė, ji viską atsiminė, t.y. po įvykio yra pilnas įvykio atstatymas, nėra jokių sąmonės sutrikimų.

Teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios I. J. teiginį, kad ji pabudusi pajuto, jog su ja yra atliekamas lytinis aktas. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados, ant I. J. kūno ir makštyje kraujo ir spermos pėdsakų nekonstatuota, medicininių duomenų, patvirtinančių, kad su ja buvo atliktas lytinis aktas, įvedant vyro lytinę varpą į makštį, nėra. Tai patvirtina ir pačio kaltinamojo D. G. parodymus, kad jis prabudęs ir būdamas įsitikinęs, kad šalia jo guli jo sugyventinė, ją pradėjo glamonėti ir tik bandė pradėti lytinį aktą, tačiau savo varpos į I. J. makštį neįvedė, nes šiai pasisukus, iš palaidų plaukų jis suprato, kad šalia jo guli ne jo sugyventinė ir savo ketinimų tuoj pat atsisakė, tolimesnių lytinių santykių su I. J. nesiekė, supratęs, kad dėl šalia gulėjusios moters tapatumo jis suklydo, bandė I. J. atsiprašyti.

Be to, tokius kaltinamojo D. G. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojas V. G., kuris parodė, kad jo sugyventinė I. J. jam sakė, jog D. G. prie jos „lytiškai lindo“, tačiau nesakė, jog D. G. su ja lytiškai santykiavo.

Teismas nukentėjusiosios I. J. parodymus vertina kaip nenuoseklius, neatitinkančius byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Savo rašytame pareiškime bei ikiteisminio tyrimo metu apklausyta liudytoja I. J. nurodė, kad D. G. palydėjus draugus ir grįžus namo, jis nuėjo gulti į savo miegamąjį kartu su A. (1 t., b.l. 5, 45).

Gi teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad kada grįžo D. G., ji nežino, taip pat neprisimena, ar jai gulantis buvo tamsu ar šviesu, tačiau teigia, kad jai gulantis D. G. buvo namuose, nors atsigulusi iš karto „atsijungė“.

Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

LR BK 2 str. 3 d. nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką.

Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti kaltinamojo D. G. parodymai, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis nepadarė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. G. nepripažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje pateikti kaltinimai D. G. padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 1 d., grindžiami tik nukentėjusiosios I. J. subjektyviais parodymais, tačiau neginčijamai įrodyta, kad nukentėjusioji I. J. įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl, teismo nuomone, tai galėjo turėti įtakos jai klaidingai suvokiant aplinką ir neteisingai interpretuojant kaltinamojo D. G. veiksmus kaip tyčinius.

Kartu nagrinėjamos bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, todėl valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo D. G. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims negalimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms D. G. išteisintinas jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios BK 149 str. 1 d. požymių.

D. G. ikiteisminio tyrimo metu parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2 (dvi) paklodės 2 (du) užvalkalai, moteriškos kelnaitės–saugomi Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);

kompaktinė plokštelė su fotonuotraukomis, esanti byloje (1 t., b. l. 14), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str. 1 d., 302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 6 d., 7 d., 308 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. G. išteisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios BK 149 str. 1 d. požymių.

D. G. ikiteisminio tyrimo metu parinktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2 (dvi) paklodes, 2 (du) užvalkalus, moteriškas kelnaites, saugomus Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

kompaktinę plokštelę su fotonuotraukomis, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.