Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, iki 2021 m. rugsėjo 7 d. turintis laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2020 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį 96 MGL dydžio (4 800) eurų pinigine bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. S. 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje nuo 2.00 val. iki 13.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia savo žmonai L. M. ne mažiau kaip šešis kartus kumščiu trenkė į veidą, koja sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą spyrių kiekį į įvairias L. M. kūno vietas, ją smaugė, padarydamas L. M. poodines kraujosruvas veide, kakle, krūtinės ląstoje, rankose, kojose, odos nubrozdinimus dešinėje ausyje, kakle, rankose, 11 danties krašto nuskėlimą, tuo nežymiai sutrikdė L. M. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis B. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Nurodė, kad nukentėjusioji yra jo sutuoktinė. Šiuo metu vyksta jų santuokos nutraukimo procesas. Nagrinėjamo įvykio metu kartu su nukentėjusiąja gyveno jai priklausančiame bute esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyveno ir bendras jų vaikas. 2019 m. gruodžio 30 d. bute jie dviese vartojo alkoholinius gėrimus. Tikslaus išgerto alkoholio kiekio nurodyti negali, tačiau buvo apgirtęs. Tuo metu jie tarpusavyje susiginčijo. Sutuoktinė iškvietė policijos pareigūnus. Jiems atvykus jis išėjo iš buto ir iki 6.00 val. ryto prabuvo bare, kur vartojo alkoholį. Išėjęs iš baro sugrįžo į namus. Namuose surado sutuoktinę, kuri viena vartojo alkoholį. Sugrįžęs truputį išgėrė alkoholio ir tarp jų vėl kilo barnis ir susistumdymas. Tuo metu jie buvo buto vonioje. Nukentėjusioji daužė jam rankomis per skruostus, puolė jį smaugti, apdraskė jam kaklą. Gindamasis nuo agresyvios sutuoktinės kelis kartus nuo savęs ją atstūmė ir ji nukrisdavo ant grindų. Tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo. Galėjo kažkiek ją sužaloti, tačiau tai padarė netyčia, nes nuo jos gynėsi. Kažkas į jų butą iškvietė GMP darbuotojus bei policijos pareigūnus, kurie jį ir sutuoktinę išvežė į policiją. Buvo iškviesti ir vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, kurie paėmė bute buvusią jų mažametę dukterį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis B. S. kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. nakties metu, maždaug iki 4.00 val. ryto su žmona vartojo alkoholinius gėrimus ir po to užmigo. Ar žmona toliau vartojo alkoholį, nežino. 2019 m. gruodžio 31 d., jam atsibudus, apie 8.00 val., vonioje tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu jie apsistumdė. Apsistumdymą pradėjo žmona, suduodama apie aštuonis smūgius rankų delnais jam per skruostus bei rankomis suėmusi jam už gerklės. Žmona apdraskė jam paausius ir kaklą. Gindamasis nuo žmonos puolimo, naudodamas jėgą, ją stūmė nuo savęs. Galimai tuo metu ji galėjo patirti fizinį skausmą, nes pastumta nugriuvo ant šono. Tyčia žmonos nemušė, rankomis jai nesudavė bei nespyrė. Danties žmonai nuskelti negalėjo, nes pas ją yra implantai. Žmonai dėl jo paties patirtų sužalojimų pretenzijų neturi (t.1 b.l. 70,100).

Apklausta teisme nukentėjusioji L. M. paaiškino, kad nuo teismo nagrinėjamo įvykio praėjo daug laiko. Tuo metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, labai išsigandusi ir susinervinusi, todėl tikslių įvykio aplinkybių neatsimena. Gali patvirtinti, kad kaltinamasis jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, ją mušė, smaugė. Tikslaus smūgių skaičiaus ir jų lokalizacijos įvardinti negali, tačiau smūgių buvo daug. Ji neatsimena, ar fizinis smurtas buvo vartojamas jai esant vonioje. Jos įsitikinimu viskas vyko kambaryje, kuris sujungtas su virtuve. Patvirtino, kad kaltinamasis pjaustė jos kūną peiliu, tačiau nepamena, ar ant viryklės degino jos ranką. Kaltinamasis sugadino jos telefonus, kad negalėtų iškviesti policijos. Jai pavyko paprašyti kaimynės, kad ši iškviestų policijos pareigūnus. Jiems atvykus dėl patirto streso bei apsvaigimo galėjo elgtis neadekvačiai. Turtinio pobūdžio pretenzijų kaltinamajam neturi. Šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus, nukentėjusioji pareiškė, kad jie yra teisingi, teismas gali jais vadovautis ir atsakė į proceso dalyvių klausimus.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu L. M. nurodė, kad B. S. yra jos sutuoktinis, tačiau šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Ji gyvena savo bute su mažamete dukra, adresu (duomenys neskelbtini). Jos vyras neturi kur gyventi, todėl būna pas ją namuose. Maždaug jau nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. sutuoktinis pastoviai pradėjo ją bauginti. Jis nuolat jai grasina, kad ją užmuš, kad nužudys, kad atims vaiką ir išsiveš į (duomenys neskelbtini), arba kad jei nepavyks atimti vaiko, jis tada nužudys vaiką, nužudys ją ir tada pats nusižudys. 2019 m. rugsėjo 17 d. jis pradėjo ją smaugti, dėl ko ji labai išsigando ir išsikvietė savo mamą. Po 2019 m. rugsėjo 17 d. įvykusio konflikto sutuoktinis išėjo iš buto, bet pats išsikvietė policiją. Kai jis grįžo į namus su policijos pareigūnais, jiems pradėjo priešintis, dėl ko jam yra iškelta baudžiamoji byla. Tą dieną dėl jo smurto atsisakė rašyti pareiškimą, nes bijojo. 2019 m. gruodžio 30 d. sutuoktinis vertė ją vartoti alkoholį, nors jo nevartoja. Turėtu peiliuku jai įpjovė ranką ir mosikavo aplink kaklą, grasindamas, kad pjaus. Iš pradžių konfliktas buvo žodinis. Sutuoktinis triukšmavo, daužė lėkštes, jai grasino. Ji iškvietė policiją ir norėjo, kad jį išvežtų iš namų. B. S. išvyko kartu su į butą atvykusiais pareigūnais. Tą pačią naktį, kai ji miegojo, jis sugrįžo į namus. Įėjęs į butą ir priėjęs prie jos lovos vėl pradėjo ją bauginti. Liepė atsikelti, kėlė ją už plaukų. Tada smūgiavo jai į veidą kumščiais. Kiek tiksliai smūgių trenkė, negali atsakyti, bet jų buvo daugiau nei 6. Jai lovoje atsisėdus, pradėjo ją spardyti kojomis. Kiek kartų spyrė, negali pasakyti, nes smūgių buvo labai daug. Po to jis nuėjo į virtuvę ir atsisėdęs prie stalo su peiliu pradėjo ardyti jos telefonus. Išardė 2 mobiliojo ryšio telefonus, kad ji negalėtų išsikviesti pagalbos. Telefonų nuotraukas pridės prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kažkuriuo metu ją nutempė į lovą ir abi rankas uždėjęs jai ant kaklo pradėjo smaugti. Kai ją smaugė, ji galėjo gindamasi netyčia jam įdrėksti į kaklą. Tada jai ant veido uždėjo pagalvę ir pradėjo ją dusinti. Jis pakaitomis ją dusindavo ir smaugdavo. Ji bandė rėkti, bet jai trūko oro, todėl galėjo tik kriokti. Sutuoktinis toliau smūgiavo kumščiais į jos veidą, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Buvo apsirengusi mėlynos spalvos maikute, ant kurios matosi kraujo žymės. Jos nuotraukas pateiks tyrimui. Viskas tęsėsi maždaug nuo to laiko, kai jis grįžo į namus. Tai buvo 2019 m. gruodžio 31 d., apie 2:00-03:00 val. iki 2019 m. gruodžio 31 d. maždaug iki 12:00-13:00, iki kol ji pabėgo iš namų ir nubėgo pas kaimynus prašyti pagalbos, kad jie iškviestų policiją. Kiek iš viso ir kokių smūgių iš jo pusės ji patyrė, tiksliai negali atsakyti, taip pat visko nuosekliai negali papasakoti, nes tuo metu ji patyrė labai didelį šoką, išgąstį, o ir viskas vyko labai ilgai ir įvairiais smurto požymiais, nes jis ją tai smaugė, tai dusino, tai daužė kumščiais į veido sritį, tai spardė kojomis į įvairias kūno sritis, pjaustė peiliuku, degino jos rankas ant dujinės (t.1 b.l. 10).

Specialisto išvadoje Nr. G 40/2020 (01) nurodyta, kad remiantis L. M. apžiūros duomenimis, jai padarytos poodinės kraujosruvos veide, kakle, krūtinės ląstoje, rankose, kojose; odos nubrozdinimai dešinėje ausyje, kakle, rankose; 11 danties krašto nuskėlimas. Sužalojimai padaryti mažiausiai 29 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas nuo kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, 2019 m. gruodžio 31 d.. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1 b.l. 18-19).

Apklausti liudytojai policijos pareigūnai P. S. ir P. Š. nurodė, kad pagal gautą pranešimą, dėl smurto šeimoje 2019 m. gruodžio 31 d. nuvyko jiems nurodytu adresu. Patekus į butą jame buvo neblaivus vyras ir moteris. Bute buvo netvarka, išmėtyti namų apyvokos ir buities daiktai, tušti alkoholinių gėrimų buteliai. Vyras ir moteris vienas kitam reiškė pretenzijas. Vizualiai ant abiejų matėsi smurto žymės. Kadangi bute buvo mažametis vaikas, buvo iškviesti vaikų teisių apsaugos darbuotojai. Vyrui buvo patikrintas jo neblaivumas, o moteris atsisakė tikrintis. Tolesniam įvykio aplinkybių aiškinimuisi bute buvęs vyras ir moteris buvo pristatyti į policijos įstaigą.

Iš BRIT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. 13.35 val. pranešėjo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) buto paprašė iškviesti policiją, nes vyras sumušė moterį (t.1 b.l. 8, 40).

Policijos pareigūno P. Š. 2019 m. gruodžio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 31 d. apie 13 val. 54 min. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja L. M. teigė, kad buvo sumušta B. S.. Įvykio aplinkybių pranešėja nurodyti negalėjo, nes buvo stipriai apgirtusi, tačiau teigė, kad patyrė fizinį skausmą. Pasitikrinti neblaivumą atsisakė. B. S. paaiškino, kad įvykus buitiniam konfliktui, šis peraugo į vienas kito sumušimą. Patikrinus B. S. neblaivumą, nustatytas 1,01% neblaivumas (t.1 b.l. 54-55, 57).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. M. pateikė 4 fotonuotraukas, kuriuose užfiksuoti du mobilaus ryšio telefonai ir sportiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis. Apžiūros protokole užfiksuota, kad nuotraukose užfiksuotuose telefonuose yra išimtos mygtukų klaviatūros, o ant sportinių marškinėlių dešinės rankovės matyti rudos spalvos dėmės, kurios panašios į išdžiūvusį kraują ( t.1 b.l. 28-32).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka bent vieno iš jų.

Kaltinamasis B. S. ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjant bylą kaltės nepripažino. Jis neneigė, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kad tarp jo ir sutuoktinės įvyko santykių aiškinimasis, tačiau tvirtino, kad nukentėjusioji pirma jo atžvilgiu pradėjo vartoti fizinį smurtą, sudavė jam rankomis per veidą ir smaugė. Gindamasis nuo agresyvios sutuoktinės kelis kartus ją pastūmė ir ši nugriuvo. Tuo metu ant jos kūno ir galėjo atsirasti specialisto išvadoje konstatuoti jos sužalojimai. B. S. kaltę patvirtina nukentėjusiosios L. M. (kaltinamojo sutuoktinės), į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų parodymai bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiosios pateiktos foto nuotraukos, kuriose užfiksuoti sugadinti jos mobilieji telefonai, galimai krauju sutepti jai priklausantys sportiniai marškinėliai, specialisto išvada, įvykio registracijos ataskaita, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad B. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio įvykusio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės L. M. atžvilgiu, jai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Specialisto išvadoje konstatuoti 29 trauminiai poveikiai, atlikti nukentėjusiosios atžvilgiu, jai nustatytų sužalojimų lokalizacija, kategoriškai paneigia kaltinamojo versiją apie jo gynybą ir netyčinius veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu B. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio smurto panaudojimas šeimos nario (sutuoktinės) atžvilgiu. Tačiau teismas iš B. S. kaltinimo šalina faktines aplinkybes, kad jis tyčia nukentėjusiajai, sutuoktinei L. M. nagrinėjamo įvykio metu pjaustė jos ranką peiliu ir ją degino. Jos rankos deginimo nukentėjusioji negalėjo teisme patvirtinti. Nors ji teigė, kad atsisakius vartoti alkoholį jos sutuoktinis peiliuku pjaustė jos ranką, tačiau specialisto išvadoje šis sužalojimas (pjautinės žaizdos) kaip ir deginimo pėdsakai nebuvo užfiksuoti. Šių aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo nekeičia B. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK 54, 55 ir 61 straipsniais ir įvertina, kad jis padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą savo šeimos narės sveikatai, iš esmės dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu B. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos bei būdamas recidyvistu. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: dirbantis, baustas administracine tvarka, teistas. Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad B. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo priežastis, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo metu nevartoti alkoholio ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kas, teismo nuomone, turėtų daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos bausmės teismas nebendrina su 2020 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – pinigine bauda, nes teismas neturi žinių apie jos įvykdymą ar neįvykdymą. Esat būtinybei, tai bus galima padaryti atskira teismo nutartimi. BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos B. S. netaikomos. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Perduodant B. S. iškeltą baudžiamąją bylą į teismo posėdį, atsižvelgus, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir nemoka valstybinės kalbos teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu kreipėsi į Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad kaltinamajam būtų paskirtas gynėjas. Šios tarnybos sprendimu kaltinamojo B. S. gynėju buvo parinktas advokatas Rimantas Prėskienis. 2020 m. gruodžio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad advokato teiktos antrinės teisinės pagalbos B. S. išlaidos sudaro 158,94 Eur, kurias prašė priteisti iš kaltinamojo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje nėra duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį, tačiau įvertinus, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) šalies pilietis, nemoka ir nesupranta jam iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjime proceso naudotos mūsu šalies valstybinės kalbos, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš B. S. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nevartoti alkoholio bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis), kurią jis turi išklausyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti B. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 31 d. 14.50 val. iki 2020 m. sausio 2 d. 12.48 val. (dvi paras), jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

B. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti B. S., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš B. S..

CD diską su garso įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.