Kauno apygardos teismo nutartis

2021-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-730-530/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
1S-730-530/2021
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00480-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Darius Kantaravičius, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
K. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-730-530/2021Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00480-2012-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Dariaus Kantaravičiaus ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. (K. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 20 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. S. teistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskiriant jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 17 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 17 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2021 m. rugsėjo 20 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 5 metų 1 mėnesio 1 dienos laisvės atėmimo bausmės. Komisija konstatavo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, keturiolika kartų skatintas, įgijo 12 klasių išsilavinimą bei baldžiaus specialybę, dirba, turi gyvenamąją vietą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nuteistasis K. S. nors ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis K. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų su intensyvia priežiūra.

5.1. Skunde nuteistasis teigia, kad jam suprantama, jog net ir pasibaigus visam laisvės atėmimo bausmės laikui, teigiamo pasikeitimo procesas jam nebus baigtas ir jis dar ilgai turės nuolat save kontroliuoti ir tikrinti ar elgiasi tinkamai. Nuteistasis taip pat supranta, kad jam skirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl jis ir kreipėsi į Komisiją su prašymu taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, kad tęsdamas bausmę visuomenėje, greičiau į ją integruotųsi bei savo elgesiu ir darbu įrodytų doros gyvensenos norą. Tačiau nuteistajam nesuprantama, kaip apylinkės teismas vertindamas tas pačias aplinkybes padarė priešingą išvadą nei Komisija, kai tuo tarpu ji tiesiogiai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta bei yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus bei formuoti praktiką.

5.2. Nuteistasis skunde pažymi, kad apylinkės teismas kėlė jam papildomus reikalavimus, kurie nenumatyti jokiame įstatyme. Reikalavo dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką, nors BVK 157 straipsnyje yra sakoma, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tiems nuteistiesiems „kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką“. Nuteistojo teigimu, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti nei svarbiu motyvu, nei, tuo labiau, viena iš pagrindinių priežasčių dėl kurios jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas, kadangi to nenumato įstatymas. Pasak K. S., teismas spręsdamas klausimą dėl lygtino paleidimo taikymo jo atžvilgiu, atsižvelgė į tokias aplinkybes, kurios, įvertinus lygtinio paleidimo instituto prasmę, neturėtų daryti lemiamos įtakos galutiniam teismo sprendimui. Tačiau teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą atsirinko tik tas aplinkybes, kurios nuteistajam yra nepalankios, tuo tarpu teigiamų aplinkybių net nepaminėjo, pavyzdžiui, kad K. S. nuo 2020 metų liepos mėnesio laisvės atėmimo bausmę atlikti yra perkeltas į lengvąją grupę.

5.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Kartu pažymint, kad apylinkės teismas veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms, laikydamasis pozicijos neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas yra tik išimtis. Nuteistojo manymu, teismas savo sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo pateikė visiškai be jokių rimtų argumentų, todėl vien argumentavimo trūkumas yra pakankama priežastimi skundžiamą nutartį panaikinti.

5.4. Skunde nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad jis per pastaruosius 4-5 metus smarkiai pasikeitė, jo elgesys pagerėjo, jis net 15 kartų buvo skatintas, tuo tarpu paskutinė drausminė nuobauda skirta 2017 m. pradžioje. Jis neneigia, kad jam ne iškarto pavyko atsikratyti visų ydų, ypač susijusių su alkoholio vartojimu, tačiau jis mano, jog jo tolesnis taisymas galimas visiškai neizoliavus jo nuo visuomenės, kadangi jam dabar yra 29 metai, iš kurių net 10 metų jis praleido įkalinimo įstaigoje už jaunystėje padarytus nusikaltimus.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo K. S. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos K. S. su intensyvia priežiūra, pažymint, kad tokiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė. Todėl esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo rezultatą, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

10. Nuteistojo skunde teigiama, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir tai įvertino tiesiogiai su nuteistuoju dirbanti Komisija, nusprendusi taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo tik K. S. neigiamai apibūdinančias aplinkybes, visiškai neatsižvelgdamas, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, yra 15 kartų skatintas, drausmine tvarka paskutinįjį kartą baustas seniai. Tačiau aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus su tuo sutikti negali pažymėdamas, kad K. S. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes, o skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, kurios leidžia pagrįstai abejoti jo gebėjimu lygtinio paleidimo atveju laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų, įvardija, kaip prieštaringas bei paremtas tik jo praeitimi. Akivaizdu, kad apylinkės teismas spręsdamas Komisijos sprendimo tvirtinimo klausimą skundžiamoje nutartyje išdėstė ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau įvertinęs drausmines nuobaudas, nuteistajam nustatomus kriminogeninius veiksnius, nusikalstamos veikos aplinkybes, likusią bausmės dalį bei kitą bylos medžiagą padarė išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra K. S. negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, pažymėdama, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

11. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, todėl jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos buvo tinkamai įvertinta, K. S. buvo perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę, ne kartą skatintas, pataisos įstaigoje mokėsi, baigė vidurinę mokyklą, taip pat įgijo baldžiaus specialybę. Finansinių įsipareigojimų nuteistasis taip pat neturi, darbinę veiklą vykdo nuo 2014 m., lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra atveju darbus tęstų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbininko pareigose, grįžtų gyventi pas tėvus. Nuteistasis taip pat dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, seminaruose, programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nemenkina savo nusikalstamo elgesio bei suvokia jo priežastis ir nors šios aplinkybės neabejotinai rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos K. S. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kadangi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tvirtinant Komisijos nutarimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, būtina įvertinti visus byloje esančius duomenis.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmąjį kartą, tačiau net už trijų nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena susijusi su labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo, padarymu bendrininkaujant itin žiauriu būdu ir kankinant kitą žmogų (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Tuo tarpu ankstesni nuteistojo teistumai buvo susiję su svetimo turto grobimu, siekiant finansinės naudos ir atlikti taip pat veikiant bendrai su kitais asmenimis. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad K. S. pirmą kratą buvo teisiamas sulaukęs 18 metų ir nors jam buvo skirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, tačiau bausmės vykdymas atidėtas. Tačiau K. S. jam parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto, kas teisėjų kolegijos nuomone, suponuoja pagrįstą išvadą, jog K. S. negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Ir nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad informacija apie K. S. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

13. Minėta, jog nuteistasis savo skunde teigia, kad apylinkės teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Tačiau aukštesnysis teismas įvertinęs skundžiamą nutartį, kurioje nurodyta, kad K. S. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka, pažymi, kad kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jo nepriimtiną požiūrį į taikomas pataisos priemones, o tai ir sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistajam būnant nestruktūrizuotoje aplinkoje bus sunku elgtis nepriekaištingai, laikytis įstatymų bei nenusikalsti. Pabrėžiant, kad pagal „OASys“ metodiką K. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip: gyvenimo stiliaus ypatumai, kurie praeityje neskatino nuteistojo prosocialaus elgesio raiškos; taip pat nuteistajam būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys, siekiant tiesioginio atlygio; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; diskriminacinės nuostatos nukentėjusiojo atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas gali koreguoti šiuos kintamuosius veiksnius, kartu mažindamas ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu, kad šie kriminogeniniai veiksniai galėtų būti valdomi bei tinkamai koreguojami lygtinio paleidimo atveju, teisėjų kolegija labai abejoja, kadangi iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistasis alkoholio vartojimo problemą, skatinusią jį nusikalsti ir sprendė, lankydamas įžanginės grupės užsiėmimus, kurie buvo skirti asmenims priklausomiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, reabilitacijos programą, tačiau teisėjų kolegija per visą nuteistojo bausmės atlikimo laiką pasigenda jo dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, pažymint, kad net du K. S. padaryti nusikaltinai buvo susiję su smurto naudojimu. Kartu atkreipiant dėmesį, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi į ankstesnę, jo nusikalstamą elgesį skatinusią aplinką.

14. Ir nors nuteistasis skunde teigia, jog jis supranta, kad jam skirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti bei jo taisymosi procesas nėra baigtas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. K. S. neatliktos bausmės dalis – 5 metai 1 mėnuo ir 1 diena (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 16 d.), atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymą, jam subendrintu nuosprendžiu buvo skirta 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pataisos procesas nuteistajam K. S. dar turėtų būti tęsiamas pataisos įstaigoje, tuo tarpu lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus K. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju Komisijos nariai, taip pat nebuvo vieningi, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą nuteistajam, tačiau teismas įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, gali lygtinai paleisti nuteistąjį. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad K. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. S. (K. S.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėDarius KantaravičiusArūnas Paštuolis