Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovams L. M. ir R. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvados nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad A. M., gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvais (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti L. M. ir R. M.. L. M. ir R. M. santuoka nenutraukta.

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje. Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju susiklostė situacija, kai vaikas gimė susituokusiai motinai (duomenų apie L. M. ir R. M. santuokos nutraukimą byloje nėra), todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, ieškovei gimusio vaiko - A. M. tėvu gimimo įraše yra nurodytas atsakovės sutuoktinis R. M. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad R. M. nėra ir negali būti L. M. (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko tėvu, nes šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2017 m. sausio mėnesio, tarpusavyje nebendrauja, todėl pripažintina, kad R. M. nėra L. M. vaiko - A. M. biologinis tėvas.

Pažymėtina, kad nuginčijus A. M. tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje reglamentuoja, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Byloje pareikštas reikalavimas nustatyti, kad L. M. (duomenys neskelbtini) gimusios dukters tėvas yra ieškovas, atsakovai sutinka su šiuo reikalavimu, taigi ginčo tarp šalių dėl vaiko tėvystės nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti šalių paaiškinimais, kurie, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai yra pagrindas ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad ieškovas yra L. M. (duomenys neskelbtini) gimusios dukters tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nustačius vaiko tėvystę, bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus.

CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalimu ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. CPK 282 straipsnio 1 dalis nustato, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus, skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nestabdo. Remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, jeigu minėti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje priimant nutartį (CPK 284 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendžia, jog, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, tikslinga leisti byloje priimtą sprendimą vykdyti skubiai.

Ieškovas teikdamas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo už neturtinius reikalavimus sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos esmę, šalių procesinį elgesį, į tai, kad ieškovas nepareiškė prašymo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nepriteisti iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė 7,30 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (elektroninės bylos popierinės kopijos b. l. 2), kurios, ieškinį tenkinus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 8 dalis) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos tenkančios kiekvienai šaliai yra 2,43 Eur (7,30 Eur / 3). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas R. M. (gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. M. (gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. M. nėra R. M. dukra.

Pripažinti negaliojančiu Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl R. M. (gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašymo A. M. (gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu.

Nustatyti, kad D. A. (gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. M. (gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimusios dukters A. M. (gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Sprendimą leisti vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.