Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimu įsibraunant į patalpą), padarymu,

D. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimu įsibraunant į patalpą), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 metų gruodžio 1 d. apie 24.00 val., K. R. ir D. D., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, D. D. laužtuvu nulaužęs pakabinamą spyną, įsibrovė į patalpą - V. K. garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą, V. K. priklausantį 1800 Lt bendros vertės turtą: 800 Lt vertės žoliapjovę „Viking“ ir 1000 Lt vertės žoliapjovę „Alpina“.

Kaltinamasis K. R. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad galimai 2012-12-01, pas jį buvo atėjęs D. D., su kuriuo susitarė iš kaltinime nurodytos vietos pavogti žoliapjoves. Vasarą jis buvo matęs, kad žoliapjovėmis toje sodyboje buvo pjaunama žolė. Žinojo, kad žiemą toje sodyboje niekas negyvena. Su D. susitarė, kad jei ras žoliapjoves, tai jas pavogs ir parduos, o pinigus pasidalins per pusę. Pinigų reikėjo, nes artėjo šventės. Apie 24.00 val. jie su D. nuėjo prie minėtos sodybos. Jis iš savo namų pasiėmė laužtuvą. D. D. jo atsineštu laužtuvu nulaužė garažo durų spyną ir įėjo į vidų. Jis tuo tarpu pasiliko lauke, stebėjo aplinką. D. išnešė iš garažo vieną žoliapjovę ir jam padavė. Jis tą žoliapjovę nunešė už tvarto kampo ir vėl grįžo prie garažo. Po to, D. išnešė dar vieną žoliapjovę. Abu pasiėmė po žoliapjovę ir grįžo pas jį į namus. Žoliapjoves, kurių pavadinimai buvo „Viking“ ir „Alpina“, jie padėjo namo negyvenamojoje dalyje. Buvo sutarę, kad žoliapjoves parduos D.. Po kelių dienų žoliapjoves pas jį rado ir paėmė policija. Žoliapjovių vertės neginčija. Su nukentėjusiąja susitikęs nebuvo. Gailisi.

Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad galimai 2012-12-01, jis atėjo pas K. R., su kuriuo sutarė nueiti ir apžiūrėti kaltinime nurodytą sodybą, nes K. R. jam buvo sakęs, kad toje sodyboje matė pjaunant žolę žoliapjovėmis. Sutarė, kad jei ras, tai pavogs ir parduos, o pinigus pasidalins per pusę. Pinigų reikėjo pragyvenimui. Iš K. R. namų išėjo apie 24 val. K. R. iš savo namų pasiėmė laužtuvą, o jis tuo laužtuvu nuo garažo nulaužė spyną ir įėjo į garažą. K. R. liko lauke. Garaže radęs vieną po kitos išnešė dvi žoliapjoves – „Viking“ ir „Alpina“. Išneštas žoliapjoves perduodavo K. R., kuris jas nunešdavo už tvarto. Abu pasiėmę po vieną žoliapjovę parnešė jas pas K. R. ir padėjo negyvenamojoje namo dalyje. Jis jau ieškojo pirkėjo, kai pas jį su jau išimtomis žoliapjovėmis atvažiavo policijos pareigūnai. Žoliapjovių vertės neginčija. Su nukentėjusiąja susitikęs nebuvo. Gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2012-12-04 paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, jog apvogtas jos garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Ji atvykusi į savo sodybą, pamatė, kad ant garažo durų nebėra pakabinamos spynos, o garaže pasigedo dviejų benzininių žoliapjovių: 1000 Lt vertės „Alpina“ ir 800 Lt vertės „Viking“. Žoliapjovės jai buvo grąžintos, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 9-10, 11).

Liudytoja I. S. parodė, kad 2012 gruodžio mėn. pas jos sugyventinį K. R. atėjo D. D.. Apie 21.00-22.00 val. ji nuėjo miegoti ir nematė, ar vyrai kur nors buvo išėję. Kitą dieną namo gale ji pamatė stovinčias dvi žoliapjoves. Paklausus K. R. apie jas pastarasis atsakė, kad kartu su D. D. jas pavogė iš vieno garažo. Taip pat sakė, kad D. D. turi kam jas parduoti. Sakė, kad vagystę įvykdė, nes reikėjo pinigų šventėms (b. l. 40).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog įvykio vieta yra garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Ant garažo durų nėra pakabinamos spynos (b. l. 4-8).

Kratos protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: žoliapjovė „Alpina“ ir žoliapjovė „Viking“ (b. l. 24-25).

Daiktų parodymo atpažinti protokoluose nurodyta, kad nukentėjusioji V. K. iš jai pateiktų atpažinti žoliapjovių atpažino iš jos pavogtas žoliapjoves (b. l. 14-16,17-19).

Daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti žoliapjovės „Alpina“ ir žoliapjovės „Viking“. požymiai (b. l. 30-37).

Parodymų patikrinimo vietoje metu K. R. ir D. D. parodė kaip ir kokiu būdu padarė nusikaltimą (b. l. 56-60, 96-99).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamųjų parodymais, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kratos protokolu, daiktų apžiūros ir parodymo atpažinti protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, nustatyta, kad 2012 metų gruodžio 1 d. apie 24.00 val., K. R. ir D. D., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, D. D. laužtuvu nulaužęs pakabinamą spyną, įsibrovė į patalpą - V. K. garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą, V. K. priklausantį 1800 Lt bendros vertės turtą: 800 Lt vertės žoliapjovę „Viking“ ir 1000 Lt vertės žoliapjovę „Alpina“.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, kuri padaroma veikiant tiesiogine tyčia. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę. Vienas iš požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra vagystė įsibraunant į patalpą. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių. Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Šiuo atveju ūkinis pastatas pripažintinas patalpa.

Kaltinamieji pagal jiems pareikštą kaltinimą, tai yra dėl vagystės įsibraunant į patalpą, prisipažino visiškai. Į patalpą – ūkinį pastatą – garažą buvo patekta numušus pakabinamą durų spyną. Abu kaltinamieji nusikaltimą padaryti suplanavo iš anksto, abu sutarė, kad pagrobtas turtas bus parduotas, o gauti pinigai pasidalinti tarpusavyje. Kaltinamasis K. R. iš namų paėmė laužtuvą, o kaltinamasis D. D. tuo laužtuvu numušė pakabinamą durų spyną, įėjo į patalpą ir atnešė svetimą turtą lauke laukusiam K. R., kuris svetimą turtą - žoliapjoves perimdavo ir nešdavo prie ūkinio pastato. Po ko, pagrobtas abi žoliapjoves kaltinamieji parnešė į K. R. namus, ruošėsi parduoti ir pasidalinti pinigus. Kaltinamųjų kaltę įrodo ir byloje ištirti paminėti rašytiniai įrodymai, tai yra nukentėjusiosios V. K., liudytojos I. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kratos protokolu, daiktų apžiūros ir parodymo atpažinti protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Akivaizdu, kad nusikaltimą kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, tai yra jie suprato, kad daro nusikaltimą, norėjo taip veikti, pagal savo amžių ir patirtį numatė, kad dėl jų daromos nusikalstamos veikos turto savininkui bus padaryta žala ir to, ketindami neteisėtai pasipelnyti, siekė. Nusikaltimas baigtas, nes iš nukentėjusiosios negyvenamosios patalpos įgytu svetimu turtu kaltinamieji turėjo galimybę naudotis ir disponuoti, ką įrodo turto parsinešimo ir laikymo K. R. namuose faktas. Nusikaltimą kaltinamieji padarė turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, bendrais veiksmais, todėl įrodyta, kad jie veikė bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje.

Kadangi be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad K. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą ir D. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Bausmės skyrimo motyvai. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis, baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę; į kaltininkų asmenybes: 1) K. R. laikomas neteistu, nes jo teistumas išnykęs, tačiau kaip į charakterizuojančią medžiagą teismas atsižvelgia į tai, kad jis praeityje du kartus buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, tik 2008-12-01 teismo buvo atleistas nuo paskutinės bausmės vykdymo, registruotas darbo biržoje, šiuo metu dirba viešuosius darbus seniūnijoje, gyvena su sugyventine, šeimoje auga kaltinamojo trys mažamečiai vaikai; 2) D. D. laikomas neteistu, nes jo teistumas išnykęs, tačiau kaip į charakterizuojančią medžiagą teismas atsižvelgia į tai, kad jis 2001 metais buvo teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei – plėšimą, vieną kartą byla buvo nutraukta pagal BK 284 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, 7 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, todėl tos nuobaudos galioja (ATPK 36 str.), sveikas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, tačiau, kaip telefonu informavo (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė, vienas pats augina savo mažametį vaiką M. D., gim. (duomenys neskelbtini) metais, kuriuo labai rūpinasi, o vaiko motina vaiką yra palikusi, vaiko močiutė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) miestelyje, piktnaudžiauja alkoholiu.

Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, į kaltinamųjų, ypač D. D., šeiminę padėtį, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamiesiems gali būti pasiektas skiriant jiems laisvės apribojimo bausmes (BK 48 str.), jų dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.) bei BK 61 str., nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis, skiriant kaltinamiesiems įpareigojimus, numatytus BK 48 str. 6 d. 3 p., 7 d., į bausmės laiką įskaitant jų laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis K. R. 2012-12-04 buvo laikinai sulaikytas vadovaujantis BPK 140 str. (b. l. 41), paleistas 2012-12-06 (b. l. 42). 2012-12-06 jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-62). Kaltinamasis D. D. 2012-12-04 buvo laikinai sulaikytas vadovaujantis BPK 140 str. (b. l. 81), paleistas 2012-12-06 (b. l. 82). 2012-12-06 jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-101).

Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą) ir nuteisti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant K. R.: 1) pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; 2) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.

Išaiškinti, kad K. R. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-12-04 iki 2012-12-06.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą) ir nuteisti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant D. D.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.

Išaiškinti, kad D. D. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-12-04 iki 2012-12-06.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.