Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis Norvegijos Karalystėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2013 m. lapkričio 20 d. apie 18.35 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamo namo virtuvėje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,73 promilių girtumas), buitinio konflikto su buvusia žmona N. P. metu keikė ją necenzūriniais žodžiais, kumščiu sudavė vieną smūgį į krūtinę bei sugriebęs už plaukų juos tempė, taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajai N. P. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jai pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku su draugu išgėrė du butelius degtinės ir neprisimena, kaip atsidūrė areštinėje. Buvo labai apsvaigęs, mano, jog galėjo pasielgti taip, kaip sako nukentėjusioji, nes jie dabar dažnai barasi, nesutaria dėl turto dalybų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. P. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

nukentėjusiosios N. P. parodymais, jog 2013 m. lapkričio 20 d. jos buvęs sutuoktinis visą dieną po truputį gėręs alų, vyną, po to, vakare su draugu išgėrė beveik du butelius degtinės ir buvo visiškai apsvaigęs. Jai pasakius, kad eitų miegoti, jis sudavė ranka jai į krūtinę, o bebėgant pro duris sugriebė už plaukų, bet ji spėjo išbėgti lauk. Nurodė, jog su buvusiu vyru dažnai barasi, jis yra ir anksčiau naudojęs smurtą jos atžvilgiu;

2013-11-20 Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (6–7 b. l.);

2013-11-20 foto lentele, iš kurios matyti, jog įvykio vieta yra Mažeikių r. Židikų m. Dariaus ir Girėno g.30 esantis namas (9–11 b. l.);

2013-11-20 J. P. blaivumo testo lapu, kuriame nurodyta, jog jam nustatytas 1,73 promilių girtumas (8 b. l.).

LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar ki-taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Mušimas arba kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesie-kiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smo-giant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant ir pan.

Kaltinamojo J. P. veiksmai tyčia ranka sudavus smūgį buvusiai sutuoktinei N. P. į krūtinę, tempiant už plaukų kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai nesukels pavojingų padarinių.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl J. P. kaltės padarius LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – smurtaujant sukėlus fizinį skausmą šeimos nariui ir todėl jis baustinas už šį nusikaltimą.

Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino pa-daręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam J. P. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, dirba.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei už-tikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus jam paskyrus švelnesnę iš BK 140 straipsnio 2 dalies numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo ter-miną nustatant trumpesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 41, 48, 54, 61 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bei 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktyje numaty-tomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę J. P. įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. (30, 35 b. l.), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktais, 71, 72¹ straipsniais, kartu su bausme J. P. paskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, bei, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus, apsaugoti ateityje nuo kaltininko galimo fizinio ir psichinio smurto, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra smurtavęs N. P. atžvilgiu, ji nurodė bijanti su kaltinamuoju kartu gyventi – draudimas vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos prisiartinti prie nukentėjusiosios N. P., bendrauti ir ieškoti ryšių su ja bei įpareigojant gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Išaiškintina kaltinamajam, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpa-reigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.

Išaiškintina kaltinamajam, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Be to, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį (BK 74 straipsnis). Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžia-mojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254, 297–305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą keturiems mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktais, 71, 72¹ straipsniais, J. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

6 MGL (minimalių gyvenimo lygių) – 780 Lt dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos uždrausti prisiartinti prie nukentėjusios N. P., šiuo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir įpareigojant gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Be to, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį (BK 74 straipsnis). Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžia-mojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.