Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams R. B. ir T. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas J. V. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir T. B. jo naudai 700 Eur skolą, 518 Eur delspinigių, 21,77 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. 28 Eur - žyminį mokestį, 6 Eur paskolos sutarties vertimo išlaidas, 0,52 Eur - ieškinio dokumentų paruošimo išlaidas bei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi 2019-02-14 į teismą dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad pagal paskolos sutartį atsakovai R. B. it T. B. iš jo 2017-10-30 pasiskolino 700 Eur, kuriuos įsipareigojo jam grąžinti solidariai iki 2017-12-29, tačiau šios prievolės laiku bei iki šiol atsakovai neįvykdė. Paskolos sutartyje yra sutartos netesybos – delspinigiai – „Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną įsipareigojame mokėti 1 % (procentą) delspinigių nuo negrąžintos skolos sumos.“ Delspinigiai ieškinyje yra priskaičiuoti tik už 6 mėnesių laikotarpį, nors atsakovai jo ir neprašė taikyti ieškinio senaties termino. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną už laikotarpį nuo 2018-08-14 iki 2019-02-14 priskaičiavo paskolos sutartyje sutartus ir 2,5 karto (nuo 1,00 % iki 0,40 %) sumažintus 0,40 % dydžio delspinigius, kurie sudaro 518,00 Eur (700,00 Eur x 0,004 % x 185 d.). Taip pat už laikotarpį nuo 2017-12-29 iki 2018-08-13 priskaičiavo 21,77 Eur (700,00 Eur x 5,00 % : 365 d. x 227 d.) dydžio metines palūkanas. Teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė T. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu delspinigiai neprotingai dideli, teismas gali netesybas sumažinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad 0,2 proc. delspinigiai, tai sudaro 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos. Todėl ir 0,4 procento dydžio delspinigiai, kuriuos prašo priteisti ieškovas, yra aiškiai per didelės netesybos. Nuo 700 Eur skolos sumos 0,02 proc. per dieną delspinigiai už 185 d. už laikotarpį nuo 2018-08-14 iki 2019-02-14 sudaro 25,09 Eur. Už atsiliepimo į ieškinį parengimą ji patyrė 100 Eur išlaidų advokatui. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinant delspinigių dydį iki 25,09 Eur, priteisti iš ieškovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje yra pateikta 2017-10-30 sutartis, kurioje nurodyta, kad R. B. ir T. B. pasiskolino iš J. V. 700 Eur, skolą jie įsipareigoja grąžinti solidariai iki 2017-12-29, o už kiekvieną uždelstą dieną įsipareigoja mokėti 1 procentą delspinigių nuo negražintos skolos. Sutartis pasirašyta tarp J. V. ir R. B. bei T. B..

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nustatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

2017-10-30 paskolos sutartimi atsakovai pasiskolino iš ieškovo 700 Eur, kuriuos jie įsipareigojo grąžinti iki 2017-12-29. Atsakovai iki sutartyje nurodyto sutarties įvykdymo termino paskolos ieškovui nei kiek negrąžino. J. V. prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. B. bei T. B. jo naudai 700 Eur.

Pripažintina, kad atsakovai pažeidė pirmiau nurodytas CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.59 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai vykdė prievolę, praleido terminą (CK 6.63 straipsnio l dalies l ir 2 punktai). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai solidariai iš atsakovų 700 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku.

Ieškovas J. V. paskaičiavo 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2017-12-29 iki 2018-08-13, iš viso 21,77 Eur palūkanų ir prašo teismą priteisti būtent šią piniginę sumą solidariai iš atsakovų. Ieškovo paskaičiuota palūkanų suma yra teisinga. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų R. B. ir T. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos (nuo 700 Eur) už laikotarpį nuo 2017-12-29 iki 2018-08-13, yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Šiuo konkrečiu atveju sutarties šalys 2017-10-30 paskolos sutartyje susitarė, jog atsakovams pavėlavus atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Toks šalių susitarimas yra sutarties laisvės principo išraiška, jis neprieštarauja delspinigių, kaip minimalių nuostolių kompensacijos, teisiniam reguliavimui , sudarytas rašytine fotma (CK 6.72 straipsnis). Ieškovas sumažino delspinigių dydį ir paskaičiavo 0,4 procento dydžio delspinigius už 185 dienų laikotarpį nuo 2018-08-14 iki 2019-02-14, iš viso 518 Eur delspinigių, ir prašo teismą priteisti šią sumą solidariai iš atsakovų.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK įtvirtintos aiškiai per didelių netesybų sąvokos turinys neatskleistas. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos.

Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai skolą įsipareigojo grąžinti iki 2017-12-29, mokant 1 procentą delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos skolos sumos. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti sumažintą dydį – po 0,4 procento dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą mokėti dieną.

Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant ieškovui priteistinų netesybų dydį, atsižvelgtina į tai, kad paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, negrąžinta paskolos suma – 700 Eur, sutartimi atsakovai įsipareigojo neįvykdžius prievolės mokėti 1 procento dydžio delspinigius, paskola buvo trumpalaikė. Atsakovai nevykdo savo prievolės grąžinti paskolą daugiau kaip metus. Taip pat manoma, kad atsakovai, prisiimdami paskolos sutartimi įsipareigojimus ieškovui, nepakankamai įvertino savo finansines galimybes ir dėl to prisiėmė sau riziką dėl pasekmių, kurios buvo jiems žinomos, jeigu jie laiku negrąžins paskolos ieškovui. Ieškovas yra teisingai suskaičiavęs laikotarpį nuo 2018-08-14 iki 2019-02-14 (185 dienos). Tai įvertinus, daroma išvada, kad ieškovo paskaičiuota delspinigių suma yra teisinga. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 518 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2019-02-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas už ieškinį 2019-01-16 sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį, patyrė 6 Eur paskolos sutarties vertimo išlaidų ir 0,52 Eur - ieškinio dokumentų paruošimo išlaidų. Iš viso ieškovas turėjo 28,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistinos ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, turėjo jį apmokėti 28 Eur žyminiu mokesčiu, tačiau 2019-01-16 sumokėjo tik 22 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovų solidariai priteistina 6 Eur dydžio žyminio mokesčio nepriemoka valstybės naudai.

Ieškovas taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovų 9,93 Eur patirtų kelionės išlaidų už atvykimą į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2019-04-18 vykusį teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui adresuotame teismo šaukime buvo nurodyta, jog bylos nagrinėjimas 2019-04-18 vyks ne Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose, o Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose, dėl ko ieškovas pats klysdamas atvyko į teismo posėdį ne į tuos teismo rūmus, šios ieškovo patirtos išlaidos yra nepagrįstos, todėl nepriteistinos.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudarė 6,92 Eur. Jos priteistinos iš atsakovų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septynis šimtus eurų) skolos, 518 Eur (penkis šimtus aštuoniolika eurų) delspinigių, 21,77 Eur (dvidešimt vieną eurą 77 ct) palūkanų, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,52 (dvidešimt aštuonis eurus 52 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš R. B. 6,46 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš T. B. 6,46 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.