Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2015 m. spalio 1 d., apie 11.15 val., Vilniuje, Rygos g. 41, parduotuvėje „IKI“ praėjo pro kasas nesumokėjusi už prekes: laikraštį, kurio vertė 0,39 Eur, sūrelių rinkinį, kurio vertė 1,16 Eur, 500 g džiovintų slyvų, kuriš vertė 3,96 Eur, saldintą pieną, kurio vertė 1,09 Eur, Krekenavos bekoną, kurio vertė 3,26 Eur, varškę, kurios vertė 1,45 Eur, iš viso prekių bendra vertė 11,31 Eur. Taip O. S. kaltinama vagystės būdu pagrobusi smulkų svetimą turtą, t. y. padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.

Teismo posėdyje O. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad taip atsitiko, jog ji labai blogai mato, viena akimi beveik nieko nemato, o kita sunkiai. Turi tai patvirtinančius medicininius dokumentus. Po visų onkologinių gydymų tą dieną jai atsisakė daryti operaciją. Grįžusi iš Santariškių namo pamatė, kad nėra ką valgyti, ir nuėjo į parduotuvę nusipirkti maisto, buvo susijaudinusi. Pirko tris maišelius prekių, kurių bendra vertė buvo 15 eurų, sumokėjo už šias prekes, o už kitas, kurios nurodytos protokole nesumokėjo, nes jas buvo susidėjusi į rankinę ir užmiršo susimokėti, kadangi nepastebėjo dėl blogo regėjimo. Pirko daug prekių, šaldytų daržovių, mėsos, duonos, policininkas padėjo jai nešti tris krepšius. Gauna 260 eurų pensiją, tą dieną su savimi turėjo daugiau pinigų, nei reikėjo prekėms, sakė, kad gali už viską sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla O. S. nutrauktina, nenustačius ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Pagal ATPK 50 straipsnį atsako tas, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu pagrobė smulkų svetimą turtą, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas grobdamas vagystės būdu svetimą turtą suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Todėl šį subjektyvųjį ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymį būtina nustatyti sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės. Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. O. S. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir apklausiama teisme parodė, kad išties parduotuvėje pirko daug prekių, šaldytų daržovių, mėsos, duonos. Pirko tris maišelius prekių, kurių bendra vertė 15 eurų, sumokėjo už tas prekes. Kai kuriuos produktus buvo susidėjusi į rankinę ir užmiršo susimokėti, nes nepastebėjo. Blogai mato, viena akimi beveik nieko nemato. Turi tai patvirtinančius medicininius dokumentus. Buvo tik grįžusi iš ligoninės. Gauna 260 eurų pensiją, tą dieną su savimi turėjo daugiau pinigų, nei reikėjo prekėms, sakė, kad gali už viską sumokėti. Taigi, O. S. teigimu, ji neturėjo tyčios pagrobti prekių, o jas pro kasas prasinešė tik dėl to, kad nepastebėjo ir užmiršo susimokėti. Tokios pozicijos O. S. laikėsi ir surašant jai administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad ji su pažeidimu nesutinka (b. l. 2). Tokių O. S. parodymų iš esmės nepaneigia nei policijos pareigūno 2015 m. spalio 1 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 7), nei UAB „Palink“ administracijos pareiškimas (b. l. 5), nei kiti byloje esantys duomenys. O. S. teismui pateikė medicininių dokumentų kopijas, iš kurių matyti, jog O. S. serga sunkia onkologine liga, iš jos išvaizdos taip pat matyti, jog ji turi problemų su akimi, tad įvykio metu ji išties galėjo būti susinervinusi dėl jai neatliktos operacijos bei dėl savo sveikatos būklės, blogo regėjimo nepastebėti, jog su savimi turi daugiau prekių ir apie jas užmiršusi prasinešti pro kasas nesusimokėjusi. Be to, tokio pobūdžio pažeidimų jos gyvenimo istorijoje nėra, ji šalia aptariamos parduotuvės gyvena senai, pasak jos pačios, pažįsta ir pardavėjas, taigi nėra įtikinama versija, kad prekes pro kasas ji prasinešė nesumokėjusi veikdama tiesiogine tyčia.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo spręsti, jog O. S. už prekes nesumokėjo turėdama tikslą jas pagrobti. Aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad byloje nėra neabejotinų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad O. S. už prekes nesumokėjo tyčia, t. y. siekdama jas pagrobti vagystės būdu. Pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi, nenustačius būtinojo ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios – konstatuotina, kad O. S. veiksmuose nėra šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 50 straipsnį jai nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10, 50, 224 straipsniais, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

O. S. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.