Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-09-17 · Administracinė byla Nr. I-3263-426/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-09-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-17
Bylos Nr.
I-3263-426/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01370-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Krašto apsaugos ministerijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3263-426/2012Proceso Nr. 3-61-3-01370-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija 16.6, 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Linui Mažonui, atsakovės atstovui Renaldui Bujokui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Lukui Ramonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė) dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Krašto apsaugos ministrės 2012-04-17 įsakymą Nr. P-335 „Dėl kpt. V. S. atleidimo iš pareigų ir išleidimo į atsargą“; 2) įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir Ministerija) grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą; 3) priteisti iš atsakovo išmokėti pareiškėjui atlyginimą ir kitas išmokas už visa priverstinį nebuvimą tarnyboje laikotarpį nuo 2012-04-20 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (b. l. 1–5).

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas paaiškino, kad Krašto apsaugos ministrė 2012-04-17 įsakymu atleido jį iš pareigų nuo 2012-04-18, o nuo 2012-04-20 nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido į atsargą.

Šio įsakymo pagrindu yra tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad 2012-01-22 A. S. ne tarnybos metu ir neuniformuotas Kaune, Palemono g., buvo policijos pareigūnų sustabdytas vairuojant nuosavą automobilį „Fore Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kilus įtarimui dėl blaivumo, pareiškėjas buvo nušalintas nuo vairavimo ir pristatytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą medicininei apžiūrai, tačiau tikrintis blaivumą alkotesteriu atsisakė, todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidime protokolas.

Šalies argumentai

V. S. nurodo, kad pagal Kariuomenės drausmės statuto 2 str., kariui gali būti skiriama drausminė nuobauda tik tuo atveju, jeigu jis savo padaryta veika pažeidė įstatymus, statutus, kitus teisės aktus, galiojusius drausmės pažeidimo metu, taip pat vadų (viršininkų) įsakymus ir tokia veika atitiko šiame statute numatytus drausmės pažeidimo sudėties požymius. Pareiškėjo teigimu, už vieną drausmės pažeidimą jam buvo paskirtos dvi nuobaudos – atleidimas iš pareigų ir profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimas. Todėl galėtų būti palikta tik ta nuobauda, kuria pareiškėjas yra atleistas iš pareigų. Tokiu būdu, pareiškėjas turėtų būti perkelti į kitas pareigas ar į rezervą, kol bus surastos jo laipsniui atitinkančias pareigas.

Pareiškėjas nurodo, kad antroji nuobauda – profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimas ir išleidimas į atsargą – yra neteisėta ir naikintina, nes pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 13 str. 7d. 22 p., jį iš pareigų turėjo atleisti kariuomenės vadas, o ne Krašto apsaugos ministrė. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas įsakymas pažeidžia Kariuomenės drausmės statuto 3 str. l d. ir Krašto apsaugos ministro 2010-06-29 įsakymu Nr. V-700 patvirtinto Krašto apsaugos sistemos institucijų ar jų padalinių vadovų veiksmų, gavus informaciją apie kario padarytą administracinį teisės pažeidimą, nusikalstamą veiką ar įtarimus nusikalstama veika, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, reglamentuojančias drausminių nuobaudų skyrimo procedūras. Tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas esant Aprašo 8 p. nurodytoms aplinkybėms, tačiau šiame punkte nekalbama apie alkoholio vartojimą, o pareiškėjo veiksmai negali būti pripažįstami kario vardą žeminančiais ar krašto apsaugos sistemos instituciją diskredituojančiais. Pažymi, kad ginčo atveju negalėjo būti taikomos ir Kariuomenės drausmės statuto 67 str. nuostatos, nes pareiškėjas tarnybos metu niekada nevartojo alkoholio.

Tarnybinio patikrinimo išvados rekomendacinėje dalyje nurodoma, kad pareiškėją už drausmės pažeidimo, numatyto Kariuomenės drausmės statuto 69 str., padarymą , vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p., siūloma atleidimą iš profesinės karo tarnybos. Tačiau net ir pripažinus, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Kariuomenės drausmės statuto 69 str., atleidimas iš tarnybos yra neproporcingai didelė nuobauda, nes šiame straipsnyje yra numatyta eilė švelnesnių nuobaudų – tarnybinio atlyginimo sumažinimas, kario laipsnio pažeminamas.

Pareiškėjas pažymi, kad jokių galiojančių nuobaudų neturėjęs, tarnybos metų jokių pažeidimų nėra padaręs, o jo drausminę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrįsdama savo poziciją teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 26–29) paaiškino, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p. ir atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Divizijos generolo S. R. Lietuvos kariuomenės mokyklos viršininko patvirtintą 2012-03-13 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TP-3.

Atsakovė nurodo, kad KASOKTĮ 38 str. 1 ir 2 d. nustatyti savarankiški kario atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindai, kurie nebūtinai yra susiję su drausminės atsakomybės taikymu. Todėl Krašto apsaugos ministrė, atsižvelgdama į pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų sunkumą, pasirinko savarankišką kario atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindą. Pažymėtina ir tai, kad Kariuomenės drausmės statutas profesinės karo tarnybos kariams net nenumato tokios drausminės nuobaudos, kaip atleidimas iš pareigų. Atleidžiant pareiškėją iš profesinės karo tarnybos vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p. buvo realizuota įstatyme numatyta atleidimo iš profesinės karo tarnybos, o ne drausminės nuobaudos skyrimo, procedūra. Be to, šiuo pagrindu karį iš tarnybos turi teisę atleisti tik krašto apsaugos ministrė. Vadovaujantis KASOKTĮ 10 str. l d., nutraukdamas profesinės karo tarnybos sutartį su kariu ministras turi teisę karį atleisti iš pareigų, kadangi nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį apskritai nutraukiami profesinės karo tarnybos santykiai, todėl nebereikia atskiriems vadams kario atleidinėti iš pareigų (paprastai karys atleistas iš pareigų skiriamas į kitas pareigas atitinkamą teisę turinčio vado). Taigi, pareiškėjo argumentai dėl dviejų drausminių nuobaudų skyrimo ir netinkamo Kariuomenės drausmės statuto taikymo nepagrįsti, todėl atmestini.

Atsakovė nurodo, kad dėl pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų rimtumo, atleidimas iš tarnybos yra pagrįstas. Tokia išvada darytina ir iš KASOKTĮ 21 str., 24 str. 1–2 d. nuostatų analizės, įvertinant tai, kad karys yra Lietuvos valstybės gynėjas, o kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės santykių, karininko vardas reiškia atsakomybę ir įpareigoja saugoti karininko garbę. Tuo atveju, kai karys, turėdamas pareigą ginti valstybę ir jos piliečius, konfliktuoja su jais, taip pat nevykdo teisėtų ir pagrįstų teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalavimų, juos įžeidinėja, pasirodo viešoje vietoje neblaivus ar juo labiau vairuoja transporto priemonę neblaivus ir pan., neatitinka kario ir ypač karininko statusui ir būdo savybėms keliamų reikalavimų, griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju. Tokie veiksmai grubiai pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, nesuderinami su kario statusu. Tokia išvadą patvirtina ir Kauno m. aplinkės teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriuo pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn, už pažeidimo numatyto ATPK 187 str. 2 d. (teisėto pareigūno reikalavimo nevykdymas, jo garbės ir orumo įžeidimas) padarymą. Be to, Kauno apygardos teismo 2012-04-18 nutartimi (adm. b. Nr. ATP -264-582/2012) ir Kauno m. apylinkės teismo 2012-03-07 nutarimu (adm. b. Nr. A2.6.-1124-347/2012) pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairavo neblaivus, t. y. padarė vieną iš pačių sunkiausių administracinių teisės pažeidimų.

Nurodyti argumentai patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas visapusiškai, atsakomybė pareiškėjui pritaikyta kompetentingo subjekto ir pagal galiojančias teisės normas, todėl naikinti skundžiamą įsakymą nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, o savo poziciją pagrindė iš esmės tokiais pačiais argumentai kaip ir atsakovė (b. l. 19–22). Taip pat pažymėjo, kad karių atžvilgiu tarnybinis patikrinimas gali būti pradėtas vadovaujantis ne tik Aprašu, tačiau ir KASOKTĮ 26 str. 4 d. nuostatomis. Pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo paviešinti visuomenei viešoje erdvėje, todėl teiginys, kad niekas nežinojo apie pareiškėjo turėtą kario statusą yra klaidinantys. Kariuomenės drausmės statuto 67 str. 69 str. ginčo atveju netaikytini, nes pareiškėjas iš tarnybos atleistas KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p. pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino skundo motyvus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad Divizijos generolo S. R. Lietuvos kariuomenės mokyklos mokymo skyriaus programų ir vertinimo poskyrio analizės karininkas kpt. D. P. 2012-03-13 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TP-3 (toliau – ir Patikrinimo išvada), kurioje konstatuota, kad kovinio skyriaus karininkas V. S. 2012-01-22 ne tarnybos metu, neuniformuotas, Kaune, Palemono g. buvo policijos pareigūnų sustabdytas vairuojant automobilį. Kilus įtarimui dėl blaivumo. V. S. buvo pristatytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą medicininei apžiūrai, tačiau pasitikrinti blaivumą alkotesteriu atsisakė. Bandant patikrinti V. S. blaivumą, šis elgėsi įžūliai, išplūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nepakluso reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 11–13).

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-06 nutarimu V. S. už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt bauda. Minėtame nutarime pažymėta, kad V. S. 2012-01-22 nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, būdamas neblaivus, išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nepakluso įspėjimams nutraukti neteisėtus veiksmus, pristatytas į Panemunės policijos komisariatą toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais (b. l. 48).

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-07 nutarimu, pakeistu Kauno apygardos administracinio teismo 2012-04-18 nutartimi, V. S. už tai, kad 2012-01-22 vairavo transporto priemonę „Ford Focus“ būdamas neblaivus ir vengė nusistatyti girtumą įstatymų nustatyta tvarka, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. paskirta administracinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams (LITEKO duomenų bazė).

Žemesnės instancijos teismas

Krašto apsaugos ministrės 2012-04-17 įsakymu Nr. P-335 „Dėl kpt. V. S. atleidimo iš pareigų ir išleidimo į atsargą“, vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p. ir atsižvelgiant į Patikrinimo išvadą, V. S. nuo 2012-04-18 atleidžiamas iš Lietuvos kariuomenės mokyklos S3 skyriaus kovinio rengimo karininko pareigų (1 p.), nuo 2012-04-20 su pareiškėju nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleistas į atsargą (2 p.) (b. l. 6).

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Krašto apsaugos ministrės 2012-04-17 įsakymą, įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą ir priteisti iš atsakovės pareiškėjui atlyginimą ir kitas išmokas už visa priverstinio nebuvimo tarnyboje laikotarpį nuo 2012-04-20 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant V. S. reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Krašto apsaugos ministrės 2012-04-17 įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Sprendžiant ginčą, aiškintinos ir taikytinos KASOKTĮ nuostatos, reglamentuojančios profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo bei atleidimo iš tarnybos pagrindus ir tvarką.

Byloje nėra ginčo dėl tų Patikrinimo išvadoje nurodytų aplinkybių, jog V. S. 2012-01-22 ne tarnybos metu buvo policijos pareigūnų sustabdytas vairuojant automobilį, pasitikrinti blaivumą atsisakė, elgėsi įžūliai, išplūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nepakluso reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą. Kaip minėta, pareiškėjas už minėtas veikas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, įsiteisėjusiais teismų nutarimais pripažintas kaltu padaręs Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 187 str. 2 d. numatytus administracinės teisės pažeidimus.

Pagal KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p., profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai nustatoma, kad tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Minėtame straipsnio punkte yra įtvirtintas savarankiškas kario atleidimo iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje pagrindas, kurio taikymas nelaikytinas tarnybine nuobauda.

Žemesnės instancijos teismas

KASOKTĮ 45 str. 1 d. nurodoma, kad tuo atveju, kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 37 ir 38 str. numatytais pagrindais, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 d., arba kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas ir ji toliau nepratęsiama, karys atleidžiamas iš pareigų, jas perduoda ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.

Aiškinant KASOKTĮ 45 str. nuostatas, darytina išvada, kad jomis siekiama užtikrinti, jog karių kaita krašto apsaugos sistemoje vyktų sklandžia, t. y. būtų užtikrintas efektyvus pareigų perdavimas ir nenutrūkdamas jų vykdymas. Taigi, įstatyme sąmoningai išskirti kario atleidimo iš pareigų ir profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo momentai. Todėl teigti, jog asmuo, su kuriuo, vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p., nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ir jis atleidžiamas iš tarnybos, yra baudžiamas du kartus, nėra pagrindo.

Be to, KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p. aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad nustačius, jog kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario padaryti teisės pažeidimai žemina kario vardą, su tokiu kariu profesinė karo tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš pareigų Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva.

Atsižvelgus į tai, V. S. skunde nurodyti motyvai, kad jį iš pareigų galėjo atleisti tik Kariuomenės vadas, vadovaudamasis KASOKTĮ 13 str. 7 d. 22 p, yra grindžiami klaidingu teisės aiškinimu ir yra atmestini. Tai, jog Krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 str. 2 d. nuostatomis, turi teisę nutraukti profesinę karo tarnybos sutartį ir atleisti karį iš užimamų pareigų pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2010-05-28 nutartis adm. b. Nr. A146-709/2010).

V. S. skunde teismui taip pat nurodo, kad skundžiamas Krašto apsaugos ministrės 2012-04-17 įsakymas yra neproporcingai griežtas padarytiems teisės pažeidimams. Todėl, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar pareiškėjo veika (automobilio vairavimas ir atsisakymas pasitikrinti blaivumą; policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas) gali būti pripažįstama kario vardo pažeminimu KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p. taikymo prasme.

KASOKTĮ „pareigūno vardo pažeminimo“ sąvokos turinys nėra atskleistas, tačiau Kariuomenės drausmės statuto 69 str. pateiktas išaiškinimas, kokie veiksmai pripažintini pareigūno vardo pažeminimu, yra analogiškas Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 p. įtvirtintai sąvokai „pareigūno vardo pažeminimas“. Pagal KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p., taip pat kaip ir pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p., pareigūno vardo pažeminimas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų įtvirtintas kaip savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kad KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p., Kariuomenės drausmės statuto 69 str. ir Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 d., 53 str. 1 d. 7 p. įtvirtintas teisinis reguliavimas savo turiniu sutampa, sprendžiama, kad, vertinant pareiškėjo veiksmus KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p. taikymo prasme, galima vadovautis teismų praktikoje suformuotomis atitinkamų Vidaus tarnybos statuto nuostatų taikymo ir aiškinimo taisyklėmis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams bei ta veika sukeltomis pasekmėmis, kurių atsiradimas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Tad šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš atitinkamos institucijos pareigūnų (2012-07-26 nutartis adm. b. Nr. A662-1914/2012, 2012-04-30 adm. b. Nr. A662-1929/2012 ir kt.).

KASOKTĮ 21 str. nustatyta, kad karys yra Lietuvos valstybės gynėjas, o kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Pagal KASOKTĮ 24 str. 1 d., Lietuvos karininkas yra Lietuvos kariuomenės atstovas, pagal savo kompetenciją veikiantis kaip karinis pareigūnas. Karininko vardas reiškia atsakomybę ir įpareigoja saugoti karininko garbę. Minėto straipsnio 2 d. nurodoma, kad Lietuvos Respublikos pilietis, tapdamas karininku, prisiekia sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus, būti doru ir garbingu Lietuvos karininku. Pažymėtina, kad kario priesaika nėra formalus aktas, ja pabrėžiama, jog karinėje tarnyboje, ypač karininkams, keliami aukštesni reikalavimai ir nepriekaištingo elgesio standartai nei eiliniams piliečiams.

Kaip minėta, įsiteisėjusiais Kauno miesto apylinkės teismo nutarimais ir Kauno apygardos teismo nutartimi pareiškėjas buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. (asmens, vairuojančio transporto priemonę, vengimas pasitikrinti blaivumą) ir 187 str. 2 d. (policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat pareigūno garbės ir orumo įžeidimas).

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., vengimas pasitikrinti blaivumą yra vienas sunkiausių administracinių teisės pažeidimų ir prilyginamas automobilio vairavimui neblaiviam, kai nustatomas vidutinis arba sunkus girtumas. A. S. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. pažeidimas parodo pareiškėjo nepagarbų požiūrį į policijos pareigūnus, einančius jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Paties pažeidimo padarymo būdas, kai policijos pareigūnai buvo išplūsti necenzūriniais žodžiais, grasinama jiems susidorojimu, neabejotai pripažintinas kario vardą žeminančiu.

Teismo vertinimu, toks pareiškėjo, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina krašto apsaugos sistemos, kaip institucijos, kurios pareigūnams keliami aukštesni elgesio standartai, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš statutinių pareigūnų. Todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokius nusižengimus padaro krašto apsaugos sistemoje tarnaujantis karininkas, kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad statutinis valstybės tarnautojas, vairuodamas automobilį neblaivus ar vengdamas pasitikrinti blaivumą, akivaizdžiai pažemina pareigūno vardą ir tai yra pakankamu pagrindu atleisti jį iš tarnybos (2010-06-29 sprendimas adm. b. Nr. A143-956/2010, 2012-07-23 nutartis adm. b. Nr. A438-2488/2012 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad skundžiamas Krašto apsaugos ministrės 20121-04-17 įsakymas savo griežtumu yra proporcingas pareiškėjo padarytiems pažeidimams.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad Krašto apsaugos ministrės 2012-04-17 įsakymas, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Skundo reikalavimai, kuriais prašoma grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą ir priteisti jo naudai atlyginimą ir kitas išmokas už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laikotarpį, yra išvestiniai reikalavimo panaikinti Krašto apsaugos ministrės 2012-04-17 įsakymą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, minėti skundo reikalavimai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė