Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-01 · Administracinė byla Nr. I-2246-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-01
Bylos Nr.
I-2246-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00497-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. I-2246-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00497-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 2800 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 15 d. jis netinkamomis sąlygomis kalėjo Lukiškių TI-K., t.y. skundžiasi kad kamerose nebuvo ventiliacijos, tinkamo apšvietimo, aplinka buvo jam nesaugi. Teigia, jog kamerose neveikė ventiliacija, buvo vėdinama tik per langą, buvo drėgna ir tamsu. Langą uždengia dviejų, keturių eilių grotos, tai riboja tiek vėjo, tiek natūralios šviesos patekimą. Kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas, dvi po trisdešimt šešis vatus lempos. Šviesa buvo labai stipri, nuo jų skaudėjo akis ir galvą, nes lempos neapsaugotos gaubtu. Tai pagal higienos normas yra nesaugi aplinka gyvenamojoje patalpoje. Tokios sąlygos jį vertė nuolat jausti baimę, įtampą, stresą, dėl ko patyrė nepatogumus, išgyvenimus, dažnai depresavo, nes jautėsi nesaugus. Akivaizdu, kad atsakovas nežmoniškai su juo elgėsi. Tai buvo nuolatiniai sisteminiai pažeidimai. Tai sudaro pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Todėl dėl tinkamos ventiliacijos ir apšvietimo kameroje neužtikrinimo pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nurodytu kalėjimo laikotarpiu neužrikrino jam privatumo naudojantis higieniniais santitariniais mazgais. Visose kamerose unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, kur nuo kitų atskirtas tik sienele ir užuolaidėle, vietoj turinčių būti durų. Ne kartą jam naudojantis unitazu pareigūnai, įskaitant moteris, atidarydavo duris neįspėdami ir neįsitikinę, kad jis naudojasi tuo metu tualetu. Tualete nebuvo oro šalinimo sistemos, todėl buvo nemalonus kvapas. Dėl tokių sąlygų jis patyrė stresą, orumo pažeidimą, pažeminimą, dvasinius psichologinius išgyvenimus. LVAT ir EŽTT yra konstatavę, kad sanitarinio mazgo atskyrimas sienele ar užuolaida neužtikrina privatumo. Reikalavimų dėl sanitarinių mazgų įrengimo nesilaikymas yra vienas iš Konvencijos 3 str. pažeidimas. Todėl dėl šio pažeidimo prašo priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodytos aplinkybės suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir psichologinius išgyvenimus. Privatumo neužtikrinimas, saugios aplinkos nebuvimas, pažeidžiant tiek nacionalinius aktus, tiek tarptautinius aktus, sukėlė jam kančią. Taigi, iš viso pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovės atstovo 2800 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalėjimo sąlygų (dėl kameroje ventiliacijos, tinkamo apšvietimo nebuvimo, dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis kameroje esančiu sanitariniu mazgu, dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo) per laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 15 d.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10-15).

Nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą atvyko 2016-01-25 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 340, plotas - 8,17 m² (1 asmuo kameroje); 2016-01-26 buuvo kameroje Nr. 340 (l asmuo kameroje); 2016-01-27 išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus. 2016-02-11 atvyko iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 340, plotas - 8,17 m² (1 asmuo kameroje); 2016-02-12 - 2016-02-14 buvo kameroje Nr. 340 (1 asmuo kameroje); 2016-02-15 išvyko į Rokiškio areštinę. 2016-02-29 atvyko iš Rokiškio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 343, plotas - 8,08 m² (1 asmuo kameroje); 2016-03-01 buvo kameroje Nr. 343 (1 asmuo kameroje); 2016-03-02 išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus.

Nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau - Taisyklės), III skyriuje yra kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Taisyklėse nurodoma, kad duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Pažymi, kad minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.Taip pat pažymėjo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nurodė, jog Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, minėta higienos norma nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrenginio ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, III skirsnio normomis. Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Teigia, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7. p., kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Taip pat nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį taip jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į nurodytus argumentuis atsakovės atstovas prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-03-15 Lukiškių TI-K jam kameroje nebuvo tinkamos ventiliacijos, apšvietimo, nuo per stiprios šviesos skaudėjo akis, nebuvo saugios aplinkos, bei kad buvo pažeistas jo privatumas dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų, jis buvo stebimas pareigūnų, be to, tualete buvo nemalonus kvapas, atlyginimo priteisimo. Teigia, kad atsakovės atstovas pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, jis dėl tokių kalinimo sąlygų nuolat jautė baimę, įtampą, stresą, patyrė nepatogumus, išgyvenimus, dažnai depresavo, jautėsi nesaugus. Todėl valstybė privalo atlyginti jam neturtinę žalą.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas Valašinas prieš Lietuvą).

Byloje esančiais duomenimis, pagrįstais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas P. V. į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą atvyko 2016-01-25 ir buvo laikomas kameroje Nr. 340, plotas - 8,17 m² (1 asmuo kameroje); 2016-01-26 buvo kameroje Nr. 340 (l asmuo kameroje); 2016-01-27 išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus. 2016-02-11 atvyko iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų ir buvo laikomas kameroje Nr. 340, plotas - 8,17 m² (1 asmuo kameroje); 2016-02-12 - 2016-02-14 buvo kameroje Nr. 340 (1 asmuo kameroje); 2016-02-15 išvyko į Rokiškio areštinę. 2016-02-29 atvyko iš Rokiškio areštinės ir buvo laikomas kameroje Nr. 343, plotas - 8,08 m² (1 asmuo kameroje); 2016-03-01 buvo kameroje Nr. 343 (1 asmuo kameroje); 2016-03-02 išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus. Taigi nustatyta, kad pareiškėjas byloje vertinamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo 6 dienas: 2016-02-11, 2016-02-12, 2016-02-13, 2016-02-14, 2016-02-29, 2016-03-01, be to, buvo apgyvendintas kamerose: Nr. 340, kurios plotas 8,17 m², Nr. 343, kurios plotas 8,08 m² , be to, visas 6 dienas kamerose pareiškėjas gyveno vienas.

Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) reikalavimus, laikymo sąlygos atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavmai (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus (b.l. 18). Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas įrengtas vadovaujantis PĮĮET 16.7 punkto reikalavimais. Dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx (HN 134:2015 14 punktas). Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais ar pretenzijomis į Lukiškių TI-K administraciją, ar Nacionalinį visuosmenės sveikatos centrą dėl netinkamo apšvietimo kameroje, ar kad būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde nurodomų negalavimų, neva nulemtų netinkamo dirbtinio per stipraus apšvietimo. Teisės aktai neįpareigoja Lukiškių TI-K administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas yra 0,824 kv.m. (0,8 m x1,03 m). Visose gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos, ir tai atitinka PĮĮET, TIĮET reikalavimus. TIĮET 14.1 punktas numato: kameroje lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių įrengimą, nenumato, kurioje angos dalyje turi būti montuojamos metalinės grotos bei koks jų skaičius turi būti įrengtas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 18-19, 20-22). Pažymėtina, kad tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo.

Gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys apie 0,7 kv.m., patalpoje įrengtas klozetas (0,16 kv.m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv.m.) Praustuvą ir klozetą skiria 1,5 metro aukščio pertvara, kuri apklijuota drėgmei atspariomis glazūruotomis plytelėmis. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios visiškai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Taigi, nustatyta, kad vadovaujantis TIĮET taisyklių 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, sanitarinio mazgo vieta atitinka sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus. Nei TIĮET, nei PĮĮET nėra nurodyta, kad sanitariniame mazge būtų įrengtos užuolaidos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo užuolaidos skirtos atsitverti sanitariniam mazgui.

TIĮET 14.2. punkte nurodoma, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Žymėtina, kad minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Kaip nurodė atsakovas, Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai sąmoningai ar tyčia nesilaiko nustatytų etikos elgesio taisyklių.

Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis EŽTT praktika, įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esančių asmenų atžvilgiu, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę Golder prieš Jungtinę Karalystę, K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Dickson prieš Jungtinę Karalystę). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Matyti, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, jos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais. Be to, kaip minėta, Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl laikymo sąlygų.

Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla Nr. A438-336/2012 ir kt.). Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, kuomet pareiškėjas kalėjo Lukiškių TI-K kamerose Nr. 340, Nr. 343, kurių plotai 8,08 kv.m. ir 8,17 kv.m., tik 6 dienas, pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai negalėjo būti pažeista, nes jis kamerose buvo laikomas vienas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo laikymo trukmę kamerose, jo abstrakčius, neparemtus objektyviais duomenimis nurodytus teiginius, daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami. Nustatyta, kad kameros vėdinamos per langus, o tai atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat jose įrengtas tinkamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis apšvietimas. Pareiškėjas tose kamerose buvo itin trumpą laiką, būdamas vienas, galėjo pats apspręsti tiek kameros vėdinimo, tiek apšvietimo ir kitus savo poreikius, galėjo pats nuspręsti, kada jam ir kiek naudoti dirbtinės šviesos. Pareiškėjas pats privalėjo pasirūpinti kameros vėdinimu, kad nebūtų nemalonaus kvapo, galėjo netrukdomai naudotis sanitariniu mazgu, nuo stebėjimo akutės galėjo užsidengti tam pritaikytą užuolaidėlę, kuri, kaip nurodė pats pareiškėjas, kamerose buvo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas yra nurodęs, kad nebuvo gauta P. V. skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-03-15 (b.l. 24-32). Nėra duomenų, kad pareiškėjas vertinamu ginčo laikotarpiu su skundais dėl netinkamų kalėjimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui nurodytu laikotarpiu būtų pablogėjusi sveikata, kad būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl akių skausmo ar kitų negalavimų. Tai patvirtina įrašai ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo Asmens sveikatos ligos istorijoje (b.l. 44-46). Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Todėl remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė